Kaip toli, toli Nepajutau, kaip aš nukeliavau Kaip ilgai, ilgai Aš nieko nerašiau Kaip iš toli ir kaip ilgai Kol...
Neda
Nedos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta vienai ryškiausių Lietuvos dainininkių, kurios kūryba išsiskiria jausmingumu ir vidine ramybe. Čia pateikiami Nedos dainų žodžiai, atspindintys meilės, tikėjimo, šviesos ir asmeninių išgyvenimų temas.
Šioje kategorijoje rasi žinomiausių ir rečiau girdimų Nedos dainų tekstus, leidžiančius iš naujo išgyventi jų emociją ir prasmę. Jei tau artima jautri, gili ir prasminga lietuviška muzika, ši rubrika taps jaukia vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Kažkur visai šalia Ant šio pasaulio krašto Mes kojas tabaluosim Danguj žvaigždes skaičiuosim… Išgėrę vyną – Taurę sudaužysim Ir iki...
Likę vieni mes grįžtam ir grįžtam Kur skamba vaikiška daina, Kur mūsų pasaka sena, kur mūsų pasaka… Ir Liepos lietus vėl lyja mums, Ir visos vaivorykštės vėl mūsų, Čia meilė mūsų… Priedainis: Ir likę vieni, mes užmerkiam akis, Kad nematyt savų tiesų, Ir likę vieni, mes užmerkiam akis, Kad nepažint...
Jeigu tu gali suprat mane Jei taip paprasta Jeigu tu gali paklaust ryte Kaip tau sekasi? Jeigu tu gali pagaut...
Kai rudens daina į mano langą krenta Tik laikraščių kariai per lietų brenda Aš atsinešiu aistros prie mūsų židinio liepsnos...
Kur baigias dangus Ir saulė nusirinta Kur neša laivą mano Svajonių vandenynas Kur lyja lietus Kaip medus saldus Ir tu kartoji vien tik man „Mūsų čia dangus“ Priedainis: Kur bangos lūžta į pasaulio kraštą Ir norisi sėdėt, skaičiuot žvaigždes Ir norisi Kartoti Vien tik tau „Aš myliu“ Ir pasakų klausyti...
Aš nežinau kodėl ir vėl rašau Iš to pasaulio krašto, kur nusidanginau Parimus virš bangų, besiklausydama laivų Žinodama, kad nieko...
Aš sėdžiu viena Pustuštėj salėj Ir laukiu savo traukinio Pro šalį skuba Paprasti žmonės Pilki ir kasdieniški Į save, ne...
Kai rytą atsikėlus pamatau tave Pasaulis daug gražesnis Vakar su tavim buvau kine Ir viskas kaip per sviestą Basomis einu per smėlį Ir nuo saulės tirpsta rankoje ledai Šiandien mane anksti prikėlė Paukščiai ir pievoje žiogai Ū-Ū na na na Mano saulė – tavo jūra Ū-Ū na na na Žaidžiantys...
Ar prisimeni vaikystės vėją? Mūsų saulę, mūsų dangų? Senus gerus draugus? Ir motinos akis? Ten kur seno seno miesto sienos...
Paėmėm roką – Pridėjom popso – Sumaišėm jazz‘ą, house‘ą Rap‘ą ir garažą – Nesakyk, kad maža.. Juk jūros mūšoje, Mėnulio...
Paslapties nebelieka Durys atviros plačiai Tik nežadink saldaus miego Jis aplanko mus retai Nieko nesakyk, prašau Nieko nežadėk daugiau, nereikia Pati gerai žinau Kas mums išties geriau Nieko nesakyk, prašau Nieko nežadėk daugiau, nereikia Pati gerai žinau Kas tau ir man išties geriau Vėjas atneš rūką Tu tolsti pamažu lengvai...
