Paslapties nebelieka Durys atviros plačiai Tik nežadink saldaus miego Jis aplanko mus retai Nieko nesakyk, prašau Nieko nežadėk daugiau, nereikia...
Neda
Nedos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta vienai ryškiausių Lietuvos dainininkių, kurios kūryba išsiskiria jausmingumu ir vidine ramybe. Čia pateikiami Nedos dainų žodžiai, atspindintys meilės, tikėjimo, šviesos ir asmeninių išgyvenimų temas.
Šioje kategorijoje rasi žinomiausių ir rečiau girdimų Nedos dainų tekstus, leidžiančius iš naujo išgyventi jų emociją ir prasmę. Jei tau artima jautri, gili ir prasminga lietuviška muzika, ši rubrika taps jaukia vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Tai tik dar viena iš tų dienų ir tų naktų Kai aš nejaučiu sparnų ir kaip akmuo krentu Ir kai...
Aš tik užsimerkiau – Ir akimirkos neliko… Nežinau, ar aš verkiau Dėl to, kas neįvyko – Akimirkos neliko… Ji išskleidė sparnus Kur baigiasi dangus – Kur žengiau pirmus žingsnius Ir ištariau žodžius… Ištariau žodžius… PRIEDAINIS Kur bridau per ryto rasą, Pasitikti saulės tekant, Išklausyt visų dainų Susirinkt visų žvaigždžių –...
Likę vieni mes grįžtam ir grįžtam Kur skamba vaikiška daina, Kur mūsų pasaka sena, kur mūsų pasaka… Ir Liepos lietus...
Pusę valandos Svetimam mieste Aš ramiai einu gatve Pusę valandos Tavo glėbyje Aš lengvai tirpau vakar vakare Pusė valandos Ir...
Pažiūrėk į mane Aš basa per smėlio dulkes Ateinu pas tave Pasitik, priimk į rūmus Apkabink karstai karštai Nepaleisk nei sekundei Laikas jau atidaryt duris Meilei, kuri kažkur užtrūko Mano mylinčias akis Nusipirko liūdesys Savo degančius jausmus Išdalinau dykai visus Pažiūrėk į save Kuo pavirto tavo dienos Buvo meilė ar...
Po aimana, Išskleidusia sparnus Ir po dangum, Pravirkusiu lietum Kur aš bandžiau Nupiešti tavo veidą Ir, man padarius klaidą –...
Aš nežinau, kada tu išėjai Ar tik skambėjo krintantys lašai Ir ta gėlė, kur palikai Seniai nuvyto liko tik sapnai...
Aš nežinau kodėl ir vėl rašau Iš to pasaulio krašto, kur nusidanginau Parimus virš bangų, besiklausydama laivų Žinodama, kad nieko neturiu Ir aš tikiu – žvaigždžių lietus atvers vartus pilių aukštai virš debesų Kur nuskridau, iš kur kritau ir kaip giliai skendau Girdėdama tą tavo – “nežinau” Priedainis: Juk tu...
Kai rudens daina į mano langą krenta Tik laikraščių kariai per lietų brenda Aš atsinešiu aistros prie mūsų židinio liepsnos...
Toli, toli už mėlynų kalnų Toliau sidabru tviskančių krioklių Šerkšnu viršūnių padabintų Už jūrų septynių… Toliau, nei baigiasi dangus Kur...
Tu žinai Mano vardą, žinai Ir aš tave Dar prisimenu gerai Mėlynas akis Ką jos pasakys dabar Kai tiek vandens nubėgo Tu žinai Kur plaukia jūroje laivai Iš kur ir kaip Į širdį randami keliai Aš dabar matau Tas pačias spalvas kitaip Kitaip nei tau atrodo (x2) Dar viena diena...
