Už nieką, už nulį, dienas ir naktis Išbarstei, iššvaistei pelenais į akis, Liko tik sopulys, pagiriota viltis Gal užgis, neužgis...
Saulius Mykolaitis
atsitiktinis
Nieko nepasakyta, viskas matyt, Kaip pyktis lyg pienas išlietas. Nieko nepasakyta, viskas girdėt, Kaip rūkas ar šildantis sniegas. Nieko nepasakyta,...
Tyliai krinta karštos snaigės Žemę padengia baltai Kas tau sakė – žiema baigias? Ji prasideda tiktai Šąla kojos, šąla ausys Ledo tiltus šaltis tiesia Jau senieji metai baigias O naujus sutiksit dviese Taurėse putos šampanas Ir ant eglių degs žvakes Baisiai gaila, kad šiais metais Ten tikrai nebus manęs Baisiai...
Oi, mama…. Eina pavasaris, į kišenę sninga Ten, kur nesinori, ten atrakinta Miestas išsižiojęs, ruošias atsirūgti Noris nusispjauti, norisi nutrūkti...
Vos užmerkiu akis Ir tylu, ir ramu Ir triukšminga buitis Kaip nuklydę gandai Ir svaigsti, ir stebies Valandėlės džiaugsmu Ir...
Kiemsargis uždegęs sniegą Supamoj kėdėj užmiega Ir nemato, kaip iš jūros Tyliai išbrenda lietus Paukščiai parskrenda į miestą, Išsigąsta, susigėsta Ir tylėdami apžiūri Savo purvinus batus, Savo purvinus batus Priedainis: Miestas purvinas ir senas – Gipsas, marmuras, fontanai; Nežinau, kodėl taip esam, Nežinau, už ką geriu. Senos knygos greit suyra...
Mano būstas tamsus, Pasiklydęs miškuos Iš visų prakeiktų Tave vieną renkuos Šaltą šviesą lange Liūdnas vėjas užpūs Staugia vilkas tankmėj...
Sudie, gražuole mano, bye-bye, bye-bye, Sudie, gražuole mano, bye-bye, bye-bye, O, scena, vai-vai, scena-vai-vai-vai, O, scena, vai-vai, scena-vai-vai-vai. Į vilties...
Ataušo kava bežiūrint į saulę, Nuskendo diena kaip jūra į taurę, Užgeso naktis, tave apkabinus, Išėjo visa ji, visa nusiminus. Geltonas ruduo vėl ima už sprando, Tie patys vardai kaip nuodėmės sklando, Drugelių pilni kruvini avietynai, Neliko jėgų tik dainai ir vynui. Oi-oi-oi, per ilgai gyveni pasauly… Oi-oi, negerai gyveni…...
https://youtube.com/watch?v=rasLOsY6X7s mirtis kasdieninė įbridusi stovi į laiką į laikraščio skiautę sutilpo tik mirę vadai iš ilgo letargo nuo vasaros žaibo...
Užgesint, kai ugnis apkabino žodžius, Okupavo naktis, išbučiavo medžius. Tik bijok netikėt, neklausyt naktimis, Užsikimšus mintis, savo mintis, Tai ką...
Nežiūrėk, nežibėk taip liūdnai į akis, Ką darau negerai, pats žinau – nesakyk. Tik pilniau ir svaigiau mano taurę pripilk, Ir stipriau, ir karščiau tu mane apkabink… Bet ne tu, o kita tavo rankomis glaus Ir liūdna valanda iškeliaus, iškeliaus… Iškeliaus, nebegrįš ir sekundė šita Kaip ir aš, kaip ir...
