Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis Purvinam danguj sušvito spindulys Mus prie paskutinio uosto Saulės spindulys paglosto Į ateitį atverdamas...
Saulius Mykolaitis
atsitiktinis
Oi, mama…. Eina pavasaris, į kišenę sninga Ten, kur nesinori, ten atrakinta Miestas išsižiojęs, ruošias atsirūgti Noris nusispjauti, norisi nutrūkti...
Ar tu esi kalta, kad tavo veidas Neduoda man nakčia sudėt akių Kad prie pagalvių mano nusileidus Veji sapnus nuo vokų sunkių (x2) Mane tu myli Tavo meilės jėgą Žinau gerai Bet tai ne ji, o neee Tai mano jausmas man išblaško miegą Ir verčia amžinai budėt mane Nejau pažvelgt...
Visur ieškau tavęs ir surast negaliu, Kur tik eičiau tuo kietu, vingiuotu keliu, Kur tik kreipčiau žingsnius, kur tik leisčiau...
https://youtube.com/watch?v=rasLOsY6X7s mirtis kasdieninė įbridusi stovi į laiką į laikraščio skiautę sutilpo tik mirę vadai iš ilgo letargo nuo vasaros žaibo...
Nežiūrėk, nežibėk taip liūdnai į akis, Ką darau negerai, pats žinau – nesakyk. Tik pilniau ir svaigiau mano taurę pripilk, Ir stipriau, ir karščiau tu mane apkabink… Bet ne tu, o kita tavo rankomis glaus Ir liūdna valanda iškeliaus, iškeliaus… Iškeliaus, nebegrįš ir sekundė šita Kaip ir aš, kaip ir...
Už nieką, už nulį, dienas ir naktis Išbarstei, iššvaistei pelenais į akis, Liko tik sopulys, pagiriota viltis Gal užgis, neužgis...
Mano būstas tamsus, Pasiklydęs miškuos Iš visų prakeiktų Tave vieną renkuos Šaltą šviesą lange Liūdnas vėjas užpūs Staugia vilkas tankmėj...
Ataušo kava bežiūrint į saulę, Nuskendo diena kaip jūra į taurę, Užgeso naktis, tave apkabinus, Išėjo visa ji, visa nusiminus. Geltonas ruduo vėl ima už sprando, Tie patys vardai kaip nuodėmės sklando, Drugelių pilni kruvini avietynai, Neliko jėgų tik dainai ir vynui. Oi-oi-oi, per ilgai gyveni pasauly… Oi-oi, negerai gyveni…...
Kiemsargis uždegęs sniegą Supamoj kėdėj užmiega Ir nemato, kaip iš jūros Tyliai išbrenda lietus Paukščiai parskrenda į miestą, Išsigąsta, susigėsta...
Tyliai krinta karštos snaigės Žemę padengia baltai Kas tau sakė – žiema baigias? Ji prasideda tiktai Šąla kojos, šąla ausys...
Nieko nepasakyta, viskas matyt, Kaip pyktis lyg pienas išlietas. Nieko nepasakyta, viskas girdėt, Kaip rūkas ar šildantis sniegas. Nieko nepasakyta, viskas yra, Kaip būna tyla prikalbėta. Nieko nepasakyta, dienose paskęs Kas trukdo, kas žudo, kas ėda. Nieko nepasakyta, viskas dar bus Tik giliau, tik daugiau, tik per plauką. Nieko nepasakyta,...
