Mano būstas tamsus, Pasiklydęs miškuos Iš visų prakeiktų Tave vieną renkuos Šaltą šviesą lange Liūdnas vėjas užpūs Staugia vilkas tankmėj...
Saulius Mykolaitis
atsitiktinis
Už nieką, už nulį, dienas ir naktis Išbarstei, iššvaistei pelenais į akis, Liko tik sopulys, pagiriota viltis Gal užgis, neužgis...
Tyliai krinta karštos snaigės Žemę padengia baltai Kas tau sakė – žiema baigias? Ji prasideda tiktai Šąla kojos, šąla ausys Ledo tiltus šaltis tiesia Jau senieji metai baigias O naujus sutiksit dviese Taurėse putos šampanas Ir ant eglių degs žvakes Baisiai gaila, kad šiais metais Ten tikrai nebus manęs Baisiai...
https://youtube.com/watch?v=rasLOsY6X7s mirtis kasdieninė įbridusi stovi į laiką į laikraščio skiautę sutilpo tik mirę vadai iš ilgo letargo nuo vasaros žaibo...
Užgesint, kai ugnis apkabino žodžius, Okupavo naktis, išbučiavo medžius. Tik bijok netikėt, neklausyt naktimis, Užsikimšus mintis, savo mintis, Tai ką...
Visur ieškau tavęs ir surast negaliu, Kur tik eičiau tuo kietu, vingiuotu keliu, Kur tik kreipčiau žingsnius, kur tik leisčiau mintis – Tu visur ta pati nebyli paslaptis. Kur tave nudangino juoda nežinia? Gal nyki nebūtis tuoj nublokš ir mane. Bet šiandieną taip liūdna vienam, taip graudu, Kad tavęs nerandu,...
Sudie, gražuole mano, bye-bye, bye-bye, Sudie, gražuole mano, bye-bye, bye-bye, O, scena, vai-vai, scena-vai-vai-vai, O, scena, vai-vai, scena-vai-vai-vai. Į vilties...
Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis Purvinam danguj sušvito spindulys Mus prie paskutinio uosto Saulės spindulys paglosto Į ateitį atverdamas...
Kiemsargis uždegęs sniegą Supamoj kėdėj užmiega Ir nemato, kaip iš jūros Tyliai išbrenda lietus Paukščiai parskrenda į miestą, Išsigąsta, susigėsta Ir tylėdami apžiūri Savo purvinus batus, Savo purvinus batus Priedainis: Miestas purvinas ir senas – Gipsas, marmuras, fontanai; Nežinau, kodėl taip esam, Nežinau, už ką geriu. Senos knygos greit suyra...
Nežiūrėk, nežibėk taip liūdnai į akis, Ką darau negerai, pats žinau – nesakyk. Tik pilniau ir svaigiau mano taurę pripilk,...
Tikėk ir pasaka ateis Tuščias kiemais, namų stogais. Pro langus, kaminą, duris Staiga priskris… Stebuklų pilnas kambarys. Tada spalvotas lis...
Vos užmerkiu akis Ir tylu, ir ramu Ir triukšminga buitis Kaip nuklydę gandai Ir svaigsti, ir stebies Valandėlės džiaugsmu Ir kaip laimės dvasia Bekraštybėj skraidai Vos užmerkiu akis Tu ir vėl su manim Pagrobta iš nakties Mėlynųjų žiedų Su skausminga dvasia Nuodėminga mintim Ir likimo lemties Amžinuoju kerštu Mano skausmo...
