Bus šilta ir jautru, Ir jūra kvepės ramybės kvapu, Saulė švies ir mūsų lūpos susilies Į palaimą. Bus rasa skaidri...
Jei tu būtum žemė Aš bučiau žolė Jei tu būtum žolė Aš bučiau lietus Jei tu būtum saulė Aš būčiau...
Kambarį jau apgaubė tamsa Ir aš nebemačiau jau tavo akių, Bet aš ir nenorėjau jų matyt, Nes žinojau, kad jos yra tuščios. Tamsa mus gaubia abu, Tamsa mus skiria abu. O aš taip pasiilgau šviesos – Aš taip norėčiau matyti šviesą tavyje. Bet tu ne to skridimo paukštis, Aš ne...
Šešiasdešimt angelų ant ugnikalnio šlaitų Šoka valsą užsilipę ant stalų, Na, o šešiasdešimt akmenų skrenda tyliai virš galvų Ir seka...
Mano tėvas – pionierius, Mano brolis – brakonierius, Mano motina – šeimos galva. Mano dėdė kaip džigitas, Mėgsta jis nešioti...
Nuo vaikystės aš eilėraščius myliu, Bet šitą paslaptį saugau ir tyliu Nuo pikto poeto, kuris kiekvieną rytą Vietoj eilėraščio kepa hitą. Bet tavo kūnas man tai sudėtinga poezija. Vos bandau skaityt, mane ištinka erezija. Tada viską metęs ir užsidėjęs chalatą Sėdžiu namuose ir geriu arbatą, Žiūrėdamas pro langą Į pratekantį...
Tyla po mūšio prisirpus kaip akmuo Su pergale – namo Mirtis jau soti, jau kalasi skiemuo ...
Šitam krašte, kur gimsta liūdesys, Mes ieškome to, kas mums atvertų akis. Mes svajojam apie kalnus, kur išminčiai gyvena, O...
Lukiškių pieva, tėvyne mano, Pasek man pasaką – pasaką be galo, Apie kvepiančią žolę, kurią išmindė piemuo – Trys mirksniai prieš aušrą, kai pražydo akmuo. Lukiškių pieva, tėvyne mano, Čia tūkstantį metų aš laukiau tvano, Nes nuodėmes nuplauti gali tik vanduo – Trys mirksniai prieš mirtį, kai pražysta akmuo. ...
Kai sniegas nutirpsta ir oras gaivus, Ir geria studentai sodelyje alų, Paklaikę nuo meilės lyg vieno visi, Aš einu pažiūrėti...
Klausiau aš vėjo: kur man skausmą dėti, Ir kaip su juo gyvenant man neišprotėti? Ir atsakė vėjas: būk kaip liepsna...
Šią naktį debesys šilti Tarytum krentančios snaigės. Šią naktį akmenys lengvi Tarytum skraidančios sraigės. Ir tik kažkur dar rėkia nuogas išprotėjęs žiogas, Pieva – jo namai, o dangus – stogas. Kažkas paglosto mano veidą. Gal tai tavo lūpos? Bet atsimerkęs pamatau, kad tai tik rūkas. Šią naktį didvyriai tylūs Tarytum...
