Lukiškių pieva, tėvyne mano, Pasek man pasaką – pasaką be galo, Apie kvepiančią žolę, kurią išmindė piemuo – Trys mirksniai...
Skylė
atsitiktinis
Palygink savo ir vėjo pyktį, Ir pamatysi, koks tavo pyktis baisus, Nes tavo pyktį yra užvaldęs protas, Na, o vėjo...
Klausyk, mielas drauge! Išgerk šitą taurę. Klausyk – išgerk ir dar įsipilk. Ar girdi – Mano namai tik su viena siena, Mano keliai veda per kiemą, Mano sapnai apie nieką, Mano draugai panašūs į sniegą. Tad atskriski, balta karve – mes josime tenai, Kur maudos vyno jūroj ir žvaigždės, ir...
Klausiau aš vėjo: kur man skausmą dėti, Ir kaip su juo gyvenant man neišprotėti? Ir atsakė vėjas: būk kaip liepsna...
Bus šilta ir jautru, Ir jūra kvepės ramybės kvapu, Saulė švies ir mūsų lūpos susilies Į palaimą. Bus rasa skaidri...
Ant aukšto kalno dega laužas, Prie laužo guli moteris graži, Ant jos kūno krinta sniegas, Ir visa tai sukūrė ji pati. Visi žiūri į ją, Bet niekas jos nemato, Bet iš tikrųjų ji yra, Ir guli be chalato. Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių Jai gieda giesmę, o...
Ar jūs žinot, ar girdėjot, Kaip kazokai važiuoja pas moteris? Ar jūs žinot, ar girdėjot, Kodėl jie važiuoja pas moteris?...
Mano tėvas – pionierius, Mano brolis – brakonierius, Mano motina – šeimos galva. Mano dėdė kaip džigitas, Mėgsta jis nešioti...
Šią naktį debesys šilti Tarytum krentančios snaigės. Šią naktį akmenys lengvi Tarytum skraidančios sraigės. Ir tik kažkur dar rėkia nuogas išprotėjęs žiogas, Pieva – jo namai, o dangus – stogas. Kažkas paglosto mano veidą. Gal tai tavo lūpos? Bet atsimerkęs pamatau, kad tai tik rūkas. Šią naktį didvyriai tylūs Tarytum...
Daugiau jokio turinio
