Vasarą neretai pasigirsta sau duodami pažadai: nuo pirmadienio maitinsiuosi griežčiau, iki atostogų numesiu kelis kilogramus, šį mėnesį „susiimsiu“. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad sveikatai nepalankus ne pats noras pasirūpinti kūnu, o skubėjimas jį „sutvarkyti“ per kelias savaites. Kodėl toks kelias dažnai baigiasi alkiu, kaltės jausmu ir grįžtančiu svoriu?
Sveika gyvensena
Rubrika “Sveika gyvensena” skirta visiems, siekiantiems gerinti savo gyvenimo kokybę per subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir psichologinę gerovę. Čia rasite patarimų, straipsnių ir įkvėpimo, kaip išlaikyti sveiką kūną ir protą, priimant teigiamus pokyčius kasdieniame gyvenime. Prisijunkite prie sveikesnio gyvenimo būdo kelionės!
Seniausias
Prie kompiuterio darbe, vairuojant automobilį, namuose ant sofos ar prieš miegą lovoje besižvalgant socialiniuose tinkluose – šiuolaikinis žmogus sėdėdamas praleidžia didžiulę savo dienos dalį. Specialistai perspėja: toks gyvenimo būdas gali stipriai pakenkti, o masažuotojai tvirtina – kiekvienais metais darbo turi vis daugiau.
Dieta pagal kraujo grupę jau daugelį metų kelia smalsumą. Jos esmė paprasta: manoma, kad skirtingų kraujo grupių žmonėms gali tikti skirtingas maistas, nes organizmas esą nevienodai reaguoja į tam tikrus produktus.
Vasarą daugelis ieško ne tik gaivos, bet ir greito energijos pliūpsnio. Būtent tai mums žada energiniai gėrimai, kurių pasiūla yra itin plati, o rinkoje daugėja natūralių, becukrių, vitaminais praturtintų pasirinkimų.
Nors mitybos specialistai rekomenduoja riboti raudonos ir ypač – perdirbtos mėsos vartojimą, daugelio racione ji vis dar atsiduria kone kiekvieno valgymo metu. Lietuviai suvartoja 3 kartus daugiau mėsos, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, tačiau ar tikrai mėsa turi būti kasdienio valgiaraščio pagrindas?
Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose gerokai padaugėjo daug baltymų turinčių produktų – nuo gėrimų ir putėsių iki sūrių, desertų ar kitų užkandžių. Vieni tai vadina dar viena sveikos gyvensenos mada, kiti baltymų ieško kone kiekviename produkte.
„Didžiausia klaida – pradėti bėgioti neapšilus. Prieš bėgimą būtina palaipsniui pakelti pulsą, suaktyvinti raumenis ir paruošti kūną fiziniam krūviui. Vos kelios minutės apšilimo gali padėti sumažinti traumų riziką ir padaryti bėgimą kur kas malonesnį“, – sako trenerė, kineziterapeutė ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja Laura Lingytė.
Vieni žmonės iš atostogų parsiveža kelis papildomus kilogramus, kiti grįžta lengvesni, nors specialiai savęs neribojo. Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė sako, kad toks skirtumas gali būti susijęs su tuo, kaip organizmas reaguoja į stresą, miegą, pasikeitusį ritmą ir net paveldėtą polinkį kaupti svorį.
Vakarienės atsisakymas nėra būtina sąlyga norint išlaikyti stabilų kūno svorį. Svarbiausia – ne vien tai, kurią valandą valgote, bet ir bendras per dieną suvartojamo maisto kiekis, porcijų dydis, produktų pasirinkimas bei fizinis aktyvumas. Vis dėlto vakare lengva suvalgyti daugiau, nei organizmui iš tiesų reikia. Po įtemptos dienos dažniau norisi saldumynų,...
Pradedantiesiems svarbiau ne kuo greičiau įveikti pasirinktą atstumą, o išmokti kontroliuoti kvėpavimą, stebėti širdies ritmą ir leisti organizmui palaipsniui prisitaikyti prie naujo krūvio.
Išbandykite 7 švelnių judesių rutiną, kuri padeda išjudinti kūną, giliau kvėpuoti ir sumažinti po ilgo sėdėjimo jaučiamą sunkumą.
Nuovargis, vangumas, sulėtėjusi virškinimo veikla ar nuolat kylantis noras užkandžiauti kartais paskatina susimąstyti, ar mityboje netrūksta svarbių medžiagų. Daugelis tuomet ieško vieno „stebuklingo“ vaisiaus ar daržovės, galinčios greitai atkurti jėgas.















