Vakare kylantis kraujospūdis dažnai siejamas ne tik su stresu, bet ir su kasdieniais įpročiais, kurių patys nepastebime. Sūri vakarienė, per mažai vandens, vėlyva kava ar ilgas laikas prie ekranų gali tapti netikėta priežastimi, kodėl vakare atsiranda galvos sunkumas, nerimas ir širdies plakimas.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Gyvenime neišvengiame sudėtingų situacijų – netekčių, konfliktų, traumų ar skyrybų. Vieni žmonės po tokių patirčių gana greitai atsitiesia ir grįžta į įprastą ritmą, o kitiems prireikia daugiau laiko. Pasak Vilniaus Psichikos sveikatos klinikos „Meliva" (anksčiau – „InMedica") medicinos psichologės Karolinos Šukytės, šiuos skirtumus dažnai lemia psichologinis atsparumas.
Nors kosulys dažniausiai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytojus, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, ignoruoti šio simptomo nereikėtų – nors dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir gydymo nereikalauja, užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Venų varikozė – viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, dažniausiai išsivystanti dėl paviršinių venų refliukso, kuris nustatomas net 25–40 proc. gyventojų.
Diabeto sukeltos kraujagyslių komplikacijos sudaro apie 27 procentus visų su šia liga susijusių mirčių pasaulyje ir šis skaičius kasmet didėja.
Pavasaris dažnai siejamas su energijos padidėjimu, tačiau medikai pastebi ir kitą tendenciją – daugėja pacientų, besiskundžiančių nuovargiu, mieguistumu ar sumažėjusiu darbingumu.
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie hormonų įtaką svoriui. Vienas iš svarbiausių – leptinas, dar vadinamas „sotumo hormonu“.
Vis daugiau specialistų įspėja, kad lėtinė inkstų liga dažnai lieka nepastebėta laiku, nes ankstyvosiose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų.
Žiema – metas, kai organizmas susiduria su didesniu krūviu: trūksta saulės, daugiau virusų, o šaltis silpnina natūralią apsaugą.
Gera kraujotaka – tai energija, šilti galūnių pirštai, skaistesnė oda ir stipresnė širdis. Kai kraujas cirkuliuoja laisvai, organai gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl organizmas dirba efektyviau.
Užkimimas – tai dažna problema, ypač šaltuoju metų laiku. Jis gali atsirasti dėl peršalimo, virusų, balso stygų nuovargio, alergijų ar net sauso oro. Nors dažniausiai balsas atsistato savaime, liaudiški metodai padeda procesą pagreitinti ir sumažinti diskomfortą.
Viduriavimas – dažna ir dažniausiai trumpalaikė organizmo reakcija į virusus, bakterijas, netinkamą maistą ar stresą. Nors lengvi atvejai dažniausiai praeina savaime per 1–2 dienas, tinkami skysčiai ir liaudiškos priemonės gali gerokai paspartinti sveikimą.














