Po žiemos švenčių daugelis žmonių į darbus grįžta ne pailsėję, o išsekę. Prastas miegas, nuovargis ir dėl gyvenimo tempo atsirandantis stresas kaupiasi, todėl neatsitiktinai trečiasis sausio pirmadienis vadinamas depresyviausia metų diena – liūdnuoju pirmadieniu (angl. Blue Monday). Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) medicinos psichologė Greta Danielė pabrėžia, kad jausti didesnę emocinę įtampą po švenčių yra normalu, tačiau verta sunerimti, jei tai trunka ilgiau nei kelias savaites.
„Nors liūdnasis pirmadienis nėra moksliškai pagrįstas reiškinys ir dažniau laikomas reklaminiu terminu, pošventiniu laikotarpiu daugiau žmonių nei įprastai susiduria su ryškesniais nuotaikų svyravimais. Juos dažnai lemia nepakankamas dienos šviesos kiekis, nusilpęs imunitetas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas”, – sako G. Danielė.
Nors liūdniausios dienos akcentavimas gali sumenkinti tikras depresijos ar sezoninių nuotaikos sutrikimų problemas ir sudaryti įspūdį, kad liūdesys tą dieną yra madingas, toks požiūris nukreipia dėmesį nuo ilgalaikės psichikos sveikatos priežiūros. Vis dėlto ši diena gali paskatinti žiniasklaidą daugiau kalbėti apie emocinę sveikatą ir sudaryti erdvę diskusijoms apie nuotaikos sutrikimus bei jų prevenciją. Ji taip pat gali tapti priminimu skirti daugiau laiko sau, poilsiui ir kasdieniams įpročiams.
Daugiau sunkumų kyla nerimastingiems žmonėms
G. Danielė pasakoja, kad sausis gali būti emociškai sudėtingesnis dėl sumažėjusio socialumo. Švenčių metu daug laiko praleidžiama su šeima, draugais ar kolegomis, o joms pasibaigus grįžtama į kasdienę rutiną, kuri ne visuomet yra maloni. Prie emocinės įtampos prisideda ir finansinis nerimas dėl šventėms išleistų pinigų. Prasidėjus Naujiesiems neretai jaučiamas bendras nuovargis ar net išsekimas ir dėl trumpesnio miego bei darbo įsipareigojimų.
Be to, gruodis ir sausis yra tamsiausi metų mėnesiai, o dėl saulės šviesos trūkumo sumažėja serotonino – laimės hormono, atsakingo už gerą nuotaiką, motyvaciją ir emocinę pusiausvyrą, gamyba organizme.
„Nors daugelis žmonių yra jautrūs pošventiniam laikotarpiui, kai kuriems jis gali būti ypač sudėtingas. Dažniau taip nutinka sergantiems depresija, turintiems generalizuoto nerimo sutrikimą ar patiriantiems sezoninius nuotaikos pokyčius. Jautriau į šį laikotarpį reaguoja ir vieniši, didelių finansinių išlaidų patyrę žmonės, taip pat tėvai ir šeimos, kurių prieššventinis bei šventinis laikotarpis buvo itin intensyvus”, – dalijasi G. Danielė.
Jei pošventinis liūdesys, nerimas ar nuovargis trunka ilgiau nei 2–3 savaites, naudinga pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Sunerimti verta ir tada, kai po švenčių tampa sunku imtis kasdienės veiklos, rytais atsikelti, o taip pat mažėja darbingumas ir dėmesio koncentracija.
Kaip sau padėti?
Norėdami pasijusti geriau, žmonės neretai griebiasi greitų, tačiau trumpalaikių nuotaikos gerinimo būdų: saldumynų, kavos ar impulsyvių pirkinių. Vis dėlto ilgainiui jie ne sumažina, o padidina vidinę įtampą.
„Saldumynai sukelia cukraus kiekio kraujyje svyravimus, kurie gali lemti dirglumą, energijos trūkumą ir liūdesį. Nors kofeinas veikia kaip stimuliatorius ir pažadina apsnūdusį organizmą, jis gali padidinti kortizolio kiekį kraujyje ir taip sustiprinti vidinę įtampą. Tuo metu impulsyvūs pirkiniai dažniausiai susiję su staigiu dopamino šuoliu. Jį vėliau lydi kaltės jausmas, finansinis spaudimas, savikritika ar nusivylimas savimi”, – sako Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva” medicinos psichologė G. Danielė.
Nervų sistemą geriausiai padeda stiprinti kasdieniai įpročiai, tokie kaip reguliarus miego režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Taip pat naudinga bent 30–60 minučių per dieną praleisti lauke, dienos šviesoje. Emocinei savijautai svarbūs ir reguliarūs susitikimai su draugais, realistiški ir papildomo streso nekeliantys tikslai.
