Virtuvėje likusios morkų ir burokėlių lupenos dažnai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Tačiau pas mane jos turi antrą gyvenimą – ir tikrai ne komposto dėžėje, kaip galėtumėte pagalvoti. Pavasarį šios, atrodytų, nereikalingos atliekos tampa slaptu pagalbininku, kuris pagerina dirvą ir padeda augalams augti stipresniems.
daržas
atsitiktinis
Svogūnai – vienos svarbiausių daržovių lietuvių virtuvėje. Jie naudojami tiek kasdieniuose patiekaluose, tiek žiemai ruošiant atsargas.
Amarai – vieni dažniausių sodo, daržo ir kambarinių augalų kenkėjų. Jie atrodo smulkūs ir iš pirmo žvilgsnio nekalti, tačiau per trumpą laiką gali apnikti rožes, serbentus, obelis, pomidorus, agurkus, paprikas, kopūstus, kambarines gėles ir kitus augalus.
Vasara – pats agurkų metas. Nesvarbu, ar jų gausiai pridygo šiltnamyje, ar parsivežėte iš močiutės daržo, kartais norisi greito, gardaus ir traškaus rezultato be ilgų marinavimo procesų ar acto kvapo.
Ravėjimas – vienas iš nemėgstamiausių daržo darbų. Piktžolės, regis, auga greičiau nei pasėliai, o nuolat lenktis ir raškyti žoles – ne tik vargina, bet ir atima brangų laiką. Laimei, yra veiksmingų būdų, kaip jų išvengti be nuolatinio ravėjimo.
Jei kiekvieną pavasarį prisiekiate, kad šiemet piktžolės darže neįsisiautės, bet jau po kelių savaičių vėl lenkiatės prie lysvių – šis metodas gali tapti tikru išsigelbėjimu.
Jeigu rytais darže randi nagraužtas salotas, skylėtas cukinijų ar kopūstų lapus, o ant takelio – blizgius gleivių pėdsakus, tikėtina, kad tavo sodą okupavo šliužai.
Daugiau jokio turinio










