Jis trunka vos kelias sekundes, tačiau jo poveikis kūnui ir smegenims gali tęstis gerokai ilgiau. Orgazmas gali mažinti skausmą, gerinti miegą, stiprinti ryšį su partneriu – ir vis dar išlieka viena mažiausiai iki galo ištirtų žmogaus patirčių.

Šie 16 faktų atskleidžia, kas iš tiesų vyksta kūne ir smegenyse – ir kodėl jis yra daugiau nei tik kulminacija.

1. Viskas prasideda smegenyse

Nors dažnai kalbame apie fizinę stimuliaciją, orgazmas pirmiausia yra neurologinė reakcija. Jo metu aktyvuojasi sritys, susijusios su malonumu, emocijomis ir atmintimi.

Nuotaika, saugumo jausmas, pasitikėjimas partneriu ar net stresas gali tiesiogiai paveikti tai, ar kulminacija įvyks – ir kokia ji bus.

Kūnas gali būti pasiruošęs, bet jei neatsipalaiduoja protas, reakcija gali ir neįvykti.

2. Orgazmas gali sumažinti skausmą

Orgazmo metu išsiskiriantys endorfinai veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai.

Kai kuriems žmonėms tai padeda sumažinti galvos skausmą, menstruacijų spazmus ar bendrą kūno įtampą. Tai nėra universali priemonė, tačiau pats mechanizmas – realus.

3. Patirtis nebūna vienoda

Orgazmas nėra vieno tipo patirtis. Jo intensyvumas, trukmė ir pojūčiai gali skirtis priklausomai nuo stimuliacijos būdo, emocinės būsenos, ciklo fazės ar net bendros savijautos.

Kartais jis būna intensyvus ir užliejantis, kartais – vos juntamas ir trumpas. Abi patirtys yra visiškai normalios.

4. Orgazmas gali pagerinti miego kokybę

Po orgazmo organizme padidėja prolaktino ir oksitocino kiekis – hormonų, susijusių su atsipalaidavimu ir saugumo jausmu. Dėl to daug žmonių po intymumo jaučia mieguistumą ar gilesnį atsipalaidavimą.

5. Apsimestas orgazmas – dažnesnis nei manome

Tyrimai rodo, kad dalis moterų bent kartą gyvenime yra imitavusios orgazmą. Priežastys įvairios: nenoras nuvilti partnerio, spaudimas „baigti kartu“, įsitikinimas, kad taip turi atrodyti seksas.

6. Emocinis saugumas turi reikšmės

Žmonės, kurie jaučia emocinį saugumą ir pasitikėjimą partneriu, dažniau patiria orgazmą nei tie, kurie santykiuose jaučia įtampą ar atstumą.

Orgazmas nėra tik mechaninė reakcija. Jis jautrus kontekstui – santykių dinamikai, kūno vaizdui, savivertei ir net dienos nuotaikai.

7. Reakcija gali įvykti ir be tiesioginės stimuliacijos

Nors dažniausiai jis siejamas su fiziniu prisilietimu, kai kurie žmonės orgazmą patiria per intensyvų bučinį, spenelių stimuliaciją, sapnus ar net vien per vaizduotę.

Tai dar kartą primena – pagrindinis „jungiklis“ yra smegenyse. Kūnas reaguoja į tai, ką suvokia kaip malonumą, o ne tik į mechaninį dirginimą.

8. Galimybė patirti kelis orgazmus iš eilės priklauso nuo fiziologijos

Kai kuriems žmonėms po orgazmo seka vadinamasis refrakterinis periodas – laikotarpis, kai pakartotinis orgazmas tampa sudėtingas arba neįmanomas. Kiti gali patirti kelis iš eilės, ypač jei stimuliacija išlieka švelni ir nuosekli.

Tai nėra „įgūdžių klausimas“ – daug lemia fiziologija ir individuali nervų sistemos reakcija.

9. Amžius nebūtinai mažina intensyvumą

Nors su amžiumi keičiasi hormonų lygis ir kūno reakcijos, daug žmonių vėlesniais gyvenimo etapais praneša apie stipresnį pasitenkinimą. Patirtis, geresnis savęs pažinimas ir mažesnis nerimas gali turėti didelę reikšmę.

10. Dubens raumenys gali sustiprinti pojūtį

Orgazmo metu ritmiškai susitraukia dubens dugno raumenys. Kuo jie stipresni ir sąmoningiau valdomi, tuo pojūtis gali būti aiškesnis ir intensyvesnis.

Dėl to dubens dugno pratimai (dažnai vadinami Kėgelio pratimais) gali turėti įtakos ne tik šlapimo kontrolei ar atsistatymui po gimdymo, bet ir seksualinei patirčiai.

11. Kūnas kinta – keičiasi ir pojūčiai

Kai kuriems žmonėms orgazmas tam tikromis ciklo dienomis jaučiamas stipriau ar pasiekiamas lengviau. Tai susiję su estrogeno ir testosterono svyravimais, kurie veikia libido, jautrumą ir kraujotaką.

12. Orgazmo trukmė – trumpa, bet poveikis gali tęstis ilgiau

Vidutiniškai orgazmas trunka nuo kelių iki keliolikos sekundžių. Tačiau hormoniniai pokyčiai – padidėjęs oksitocinas, dopaminas, prolaktinas – gali veikti savijautą dar kurį laiką po patirties.

Todėl po intymumo kai kurie žmonės jaučia artumą, ramybę ar net emocinį atvirumą. Tai ne atsitiktinumas, o biologinė reakcija.

13. Kartais kulminacija gali įvykti sporto metu

Intensyvūs pilvo preso ar šlaunų pratimai kai kuriems žmonėms gali sukelti vadinamąjį „coregasm“ – reakciją, atsirandančią be tiesioginio seksualinio dirginimo.

Tai dar kartą parodo, kad kūnas į seksualinį atsaką reaguoja per nervų sistemą ir raumenų aktyvaciją, o ne vien per intymų prisilietimą.

14. Pats orgazmas sudegina labai mažai kalorijų

Nors kartais juokaujama, kad seksas – tai treniruotė, pats orgazmas sudegina vos apie 2–3 kalorijas.

Didžioji dalis energijos sunaudojama ne kulminacijos metu, o per visą fizinį aktyvumą iki jos.

15. Vidutinis laikas iki orgazmo skiriasi

Tyrimai rodo, kad moterims orgazmui pasiekti vidutiniškai gali prireikti apie 15–20 minučių nuoseklios stimuliacijos, tuo tarpu vyrams dažnai pakanka gerokai trumpesnio laiko – maždaug kelių minučių.

Tačiau tai tik statistiniai vidurkiai. Realybėje didelę įtaką turi kontekstas, emocinis ryšys, patirtis, stresas ir net dienos nuotaika.

16. Šiurpuliukai turi neurologinį paaiškinimą

Seksualinio sužadinimo metu aktyvuojami nerviniai takai, perduodantys signalus iš lytinių organų į nugaros smegenis ir smegenis. Vienas pagrindinių jutiminių nervų šiame procese – pudendalinis nervas.

Dėl intensyvios nervų sistemos aktyvacijos kai kurie žmonės patiria šiurpuliukus ar dilgčiojimą, kuris gali plisti į dubenį ar net nugaros sritį.

Tai ne lokalus pojūtis, o visos nervų sistemos reakcija.

Orgazmas – tai ne tik trumpa kulminacija. Tai sudėtinga neurologinė, fiziologinė ir emocinė reakcija.

Svarbiausia ne tai, kiek jis trunka ar kaip atrodo, o tai, ką jis atskleidžia apie mūsų kūną, lūkesčius ir artumą.

The post 16 faktų apie orgazmą – daugiau nei tik kulminacija appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra G taškas?

G taškas, dar vadinamas Gräfenbergo zona, nėra atskiras ar „paslėptas“ organas, kaip kartais manoma. Tai jautresnė sritis makšties priekinėje sienelėje, esanti maždaug 3–5 cm nuo makšties įėjimo, link pilvo pusės. Ši zona gali būti apčiuopiama kaip šiek tiek šiurkštesnė ar banguota vieta, ypač susijaudinimo metu.

Svarbu suprasti, kad G taškas neturi aiškių anatominių ribų. Tai nėra konkretus taškas, kurį galima tiksliai „rasti“, o veikiau funkcinė zona, kurios jautrumas priklauso nuo individualios anatomijos, kraujotakos ir susijaudinimo lygio.

Moksliniu požiūriu G taškas siejamas su klitorio kompleksu – platesne struktūra, kuri apima ne tik išorinę klitorio dalį, bet ir vidinius audinius, besitęsiančius aplink makštį. Būtent dėl šios priežasties stimuliuojant makšties priekinę sienelę kai kurios moterys jaučia intensyvesnius pojūčius: iš esmės yra netiesiogiai dirginamos klitorio vidinės dalys ir aplinkiniai nervai.

Be to, G taško srityje yra ir šlaplės kempininis audinys bei liaukos, kurios taip pat gali prisidėti prie pojūčių intensyvumo. Dėl to pojūčiai šioje zonoje dažnai apibūdinami kaip gilesni, spaudžiantys ar banguojantys, o ne aštrūs ar greiti, kaip būna stimuliuojant klitorį tiesiogiai.

Labai svarbu pabrėžti, kad jautrumas šioje srityje nėra vienodas visoms moterims. Vienoms G taško stimuliacija gali būti labai maloni, kitoms – neutrali ar net nemaloni. Tai visiškai normalu ir nereiškia jokio „trūkumo“ ar problemos. Jautrumas taip pat gali keistis priklausomai nuo:

• hormonų svyravimų,
• ciklo fazės,
• emocinės būsenos,
• pasitikėjimo ir atsipalaidavimo.

Todėl šiuolaikinėje seksualinėje edukacijoje G taškas vis dažniau apibrėžiamas ne kaip „slaptas mygtukas“, o kaip viena iš galimų erogeninių zonų, kuri kai kurioms moterims gali būti reikšminga, o kitoms – visai ne. Svarbiausias kriterijus čia yra ne teorinis apibrėžimas, o individuali patirtis ir kūno pojūčiai.

Kur jis yra ir kaip jį rasti?

Kalbant apie G tašką, svarbu iš karto nusiteikti, kad tai ne „mygtukas“, o jautresnė zona, kurios pojūtis ir vieta gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo žmogaus. Todėl paieškos tikslas nėra tikslumas, o kūno reakcijų stebėjimas.

Įvedus pirštą į makštį maždaug 3–5 cm gylyje ir lengvai palenkus jį į viršų, link bambos, dažnai galima apčiuopti vietą, kuri tekstūra skiriasi nuo aplinkinių audinių. Ji gali jaustis šiurkštesnė, šiek tiek banguota ar kempiniška, ypač kai kūnas jau susijaudinęs. Ramybės būsenoje ši zona gali būti beveik nepastebima.

Stimuliuojant svarbus spaudos pobūdis. G taškas dažniausiai reaguoja ne į greitą trynimą, o į švelnų, ritmišką spaudimą. Daugeliui tinka vadinamasis „ateik čia“ judesys, kai pirštas lėtai lenkiamas ir tiesinamas, tarsi kviečiant. Judesiai turėtų būti nuoseklūs, be skubėjimo, leidžiant kūnui prisitaikyti.

Labai svarbus ir tempas. Per greita ar per intensyvi stimuliacija gali sukelti diskomfortą ar net norą šlapintis – tai normali reakcija, susijusi su šios zonos anatomija. Todėl verta pradėti lėtai, švelniai ir su pauzėmis, stebint pojūčius.

Esminė taisyklė – dėmesys pojūčiams, o ne „teisingai vietai“. Kai kurioms moterims G taško stimuliacija suteikia malonumą tik kartu su klitorio dirginimu, kitoms – tik tam tikro susijaudinimo lygio metu, o kai kurioms ši zona gali būti visai neutrali. Visos šios patirtys yra normalios.

Galiausiai, G taško „ieškojimas“ neturėtų tapti tikslu savaime. Tai veikiau smalsus tyrinėjimas, kuriame svarbiausia atsipalaidavimas, saugumas ir gebėjimas klausytis savo kūno signalų.

Kuo G taško stimuliacija skiriasi nuo klitorio?

• Klitorio stimuliacija dažniausiai sukelia greitesnę, tiesioginę reakciją.
• G taško stimuliacija gali būti gilesnė, banguojanti, kartais lydima stipresnio artėjimo prie orgazmo pojūčio.
• Kai kurioms moterims labiausiai veikia kombinuota abiejų sričių stimuliacija.

Ar G taškas visoms vienodai jautrus?

Ne. Tai visiškai normalu.

• Kai kurios moterys jaučia ryškų malonumą.
• Kitos – minimalų ar jokio.
• Jautrumas gali kisti priklausomai nuo ciklo fazės, susijaudinimo lygio, nuotaikos, pasitikėjimo.

Jei pojūčių nėra, tai nereiškia jokios problemos.

Ar G taškas susijęs su „squirting“?

G taško tema dažnai siejama su vadinamuoju „squirting“, tačiau čia svarbu atskirti faktus nuo mitų. Kai kuriais atvejais G taško stimuliacija iš tiesų gali būti susijusi su intensyviu skysčių išsiskyrimu, tačiau tai nėra universali ar būtina patirtis.

Moksliniu požiūriu manoma, kad „squirting“ gali būti susijęs su šlaplės kempininiu audiniu ir aplinkinėmis liaukomis, kurios reaguoja į stiprią stimuliaciją makšties priekinėje sienelėje. Vis dėlto tyrimai rodo, kad ši reakcija:

• pasireiškia ne visoms moterims,
• gali pasireikšti tik tam tikromis aplinkybėmis,
• nebūtinai kartojasi kiekvieną kartą.

Labai svarbu suprasti, kad „squirting“ nėra privalomas G taško stimuliacijos rezultatas. Daugeliui moterų ši zona sukelia malonumą be jokio skysčių išsiskyrimo, o kai kurioms – visai nesukelia ryškesnių pojūčių. Visos šios patirtys yra normalios.

Taip pat verta pabrėžti, kad „squirting“ nėra orgazmo „kokybės“ ar „stiprumo“ matas. Seksualinis pasitenkinimas neturėtų būti vertinamas pagal išorinius požymius ar „rezultatus“. Orgazmas gali būti intensyvus ir pilnavertis tiek su „squirting“, tiek be jo, o kai kurioms moterims malonumas apskritai nesiejamas su orgazmo kulminacija.

Dar vienas svarbus aspektas – individualumas. Kūno reakcijos priklauso nuo daugelio veiksnių: anatomijos, susijaudinimo lygio, emocinės būsenos, saugumo jausmo ir net nuovargio. Tai reiškia, kad lyginti save su kitais ar kelti sau lūkesčius remiantis svetima patirtimi nėra naudinga.

Galiausiai, specialistai pabrėžia: G taško ir „squirting“ tyrinėjimas neturėtų tapti tikslu ar spaudimu. Tai tik viena iš galimų seksualinės patirties formų, o svarbiausia lieka komfortas, savęs pažinimas ir malonumas be išankstinių lūkesčių.

Dažniausi mitai

Mitas: G taškas – paslėptas mygtukas, kurį „būtina rasti“.
Faktas: Tai jautresnė zona, bet ne visoms vienodai svarbi.

Mitas: Jei jo nejauti – kažkas negerai.
Faktas: Seksualumas neturi vieno scenarijaus.

Mitas: Tik per G tašką įmanomas „tikras“ orgazmas.
Faktas: Orgazmų tipai ir keliai – labai įvairūs.

Kaip apie tai kalbėtis poroje?

• Be spaudimo ir lūkesčių.
• Akcentuojant smalsumą, o ne rezultatą.
• Įvardijant, kas malonu, o kas – ne.
• Leidžiant sau keisti nuomonę ir patirtį laikui bėgant.

Atviras pokalbis dažnai suteikia daugiau artumo nei bet koks „taškas“.

The post G taškas: viskas, ką reikia apie jį žinoti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas apskritai yra orgazmas?

Orgazmas – tai fiziologinių ir neurologinių reakcijų visuma, kurią lydi raumenų susitraukimai, hormonų (ypač oksitocino ir endorfinų) išsiskyrimas ir subjektyvus malonumo pojūtis. Svarbu suprasti, kad orgazmas nebūtinai yra vienintelis ar privalomas seksualinio artumo tikslas – jis gali pasireikšti labai įvairiai.

1. Klitorinis orgazmas

Tai vienas dažniausiai minimų orgazmo tipų moterims. Jis kyla stimuliuojant klitorį, kuris turi itin daug nervinių galūnėlių. Daugeliui moterų tai yra lengviausiai pasiekiamas ir atpažįstamas orgazmo tipas.

2. Vaginalinis orgazmas

Šis orgazmo tipas siejamas su makšties vidinių zonų stimuliacija. Nors jis dažnai apipintas mitais, dalis moterų jį patiria per gilesnį, ritmišką dirginimą. Patirtis gali būti subtilesnė, bet ilgesnė ir gilesnė nei klitorinio orgazmo atveju.

3. Mišrus orgazmas

Kai vienu metu stimuliuojamos kelios erogeninės zonos, gali pasireikšti mišrus orgazmas. Jis apjungia skirtingų pojūčių intensyvumą ir dažnai apibūdinamas kaip itin stiprus bei apimantis visą kūną.

4. Analinis orgazmas

Kai kuriems žmonėms orgazmą gali sukelti analinės zonos dirginimas. Šioje srityje taip pat yra daug nervinių galūnėlių, o pojūčiai dažnai siejami su giliu kūno atsipalaidavimu.

5. Krūtų ir spenelių orgazmas

Kai kuriems žmonėms pakanka krūtų ar spenelių stimuliacijos, kad būtų pasiektas orgazmas. Tai įrodo, kad orgazmas nėra vien tik lytinių organų reakcija – svarbų vaidmenį atlieka nervų sistema ir smegenys.

6. Psichologinis orgazmas

Tai orgazmas, kylantis be tiesioginio fizinio kontakto. Fantazijos, vaizdiniai ar emocinis ryšys gali būti tokie stiprūs, kad sukelia pilnavertį orgazmo pojūtį. Šis tipas ypač pabrėžia proto vaidmenį seksualume.

7. Kvėpavimo orgazmas

Tam tikros kvėpavimo technikos, lėtas ritmas ir sąmoningas dėmesys kūnui gali sukelti orgazmui artimus ar jam prilygstančius pojūčius. Šis tipas dažniau minimas tantrinėse ar sąmoningo kūno praktikose.

8. Visą kūną apimantis orgazmas

Skirtingai nei lokalizuoti pojūčiai, šis orgazmo tipas apima visą kūną. Jis gali būti švelnesnis, bet ilgesnis, lydimas šilumos bangų ir gilaus atsipalaidavimo.

Ar visi patiria tuos pačius orgazmus?

Ne. Kiekvieno žmogaus kūnas ir nervų sistema yra unikalūs, todėl patirtys skiriasi. Kai kurie žmonės patiria tik vieną ar kelis orgazmo tipus, kiti – daug daugiau. Tai nėra nei privalumas, nei trūkumas.

Kodėl verta apie tai žinoti?

Žinios apie skirtingus orgazmo tipus padeda geriau suprasti savo kūną, sumažina spaudimą „atitikti normas“ ir skatina atviresnį bendravimą su partneriu. Seksualumas nėra varžybos – tai pažinimo procesas.

Svarbiausia – neskubėti ir nevertinti

Orgazmas neturi būti tikslas, kurį būtina pasiekti kiekvieną kartą. Kuo daugiau dėmesio skiriama pojūčiams, ryšiui ir savęs priėmimui, tuo natūraliau atsiranda ir malonumas. Įvairovė šioje srityje yra visiškai normali ir žmogiška.

Kodėl orgazmas nėra vienodas kiekvienam žmogui

Orgazmo patirtis priklauso nuo daugybės veiksnių: nervų sistemos jautrumo, hormonų pusiausvyros, emocinės būsenos ir net gyvenimo patirties. Kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja skirtingai, todėl nėra vieno „teisingo“ orgazmo modelio. Tai, kas vienam sukelia intensyvų malonumą, kitam gali būti beveik nejuntama, ir tai yra visiškai normalu.

Populiariausi mitai apie orgazmą, kuriais vis dar tikima

Vienas dažniausių mitų – kad orgazmas visada turi būti stiprus, greitas ir lengvai pasiekiamas. Taip pat klaidingai manoma, jog visi žmonės jį patiria vienodai arba kad orgazmas yra pagrindinis sėkmingo intymumo rodiklis. Tokie įsitikinimai dažnai sukelia nereikalingą spaudimą ir trukdo mėgautis pačiu procesu.

Koks vaidmuo tenka smegenims patiriant orgazmą

Nors orgazmas dažnai siejamas su fiziniu kūnu, didžiausias vaidmuo tenka smegenims. Jos apdoroja pojūčius, emocijas ir sukuria malonumo suvokimą. Be tinkamo psichologinio nusiteikimo, net intensyvi fizinė stimuliacija gali nesukelti orgazmo, o kartais pakanka vien vaizduotės ar emocinio ryšio.

Hormonai, kurie lemia malonumo pojūtį

Orgazmo metu organizme išsiskiria hormonai, tokie kaip dopaminas, oksitocinas ir endorfinai. Jie atsakingi už malonumo, artumo ir pasitenkinimo jausmus. Hormonų pusiausvyra gali turėti didelę įtaką orgazmo intensyvumui, todėl nuotaika, sveikata ir net miego kokybė yra svarbesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Emocinis ryšys – raktas į gilesnį malonumą

Daugeliui žmonių emocinis ryšys su partneriu yra būtina sąlyga gilesniam malonumui. Pasitikėjimas, atvirumas ir saugumo jausmas leidžia atsipalaiduoti ir pilnai įsitraukti į pojūčius. Be emocinio artumo orgazmas gali būti fiziškai pasiekiamas, tačiau dažnai ne toks intensyvus ar pilnavertis.

Kaip stresas ir nuovargis veikia gebėjimą patirti orgazmą

Stresas ir nuovargis tiesiogiai veikia nervų sistemą, kuri atsakinga už malonumo suvokimą. Kai protas užimtas rūpesčiais, kūnui sunkiau atsipalaiduoti ir reaguoti į dirgiklius. Dėl šios priežasties net ir palankiomis aplinkybėmis orgazmas gali būti sunkiau pasiekiamas arba visai nepasireikšti.

Ar partnerio vaidmuo turi įtakos orgazmo tipui?

Partnerio elgesys, dėmesingumas ir gebėjimas bendrauti turi didelę įtaką patiriamam malonumui. Skirtingi partneriai gali padėti atskleisti skirtingus orgazmo tipus, nes keičiasi dinamika, emocinis ryšys ir kūno reakcijos. Atviras bendravimas dažnai yra svarbesnis nei technika.

Kaip geriau pažinti savo kūną be spaudimo

Savęs pažinimas prasideda nuo kantrybės ir smalsumo. Stebint savo reakcijas, pojūčius ir emocijas, galima pamažu suprasti, kas teikia malonumą. Svarbu atsisakyti lyginimosi su kitais ir leisti sau patirti malonumą be išankstinių lūkesčių ar „privalomų“ rezultatų.

Kaip orgazmo patirtys keičiasi su amžiumi

Bėgant metams keičiasi hormonų lygis, kūno pojūčiai ir emociniai poreikiai. Jaunesniame amžiuje orgazmai dažnai būna intensyvesni, tačiau brandesniame gyvenimo etape jie gali tapti gilesni, ilgesni ir labiau susiję su emociniu artumu. Šie pokyčiai nėra praradimas – tai natūrali seksualumo raidos dalis.

The post Orgazmas: ar žinojote, kad egzistuoja daugiau nei 8 jo tipai? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Kivin metodas – tai įdomus oralinio sekso atlikimo būdas“, – sako sekso ir santykių ekspertė Annabelle Knight, knygos The Matchmaker’s Match autorė. „Buvo išsakyta gana drąsių teiginių apie jo veiksmingumą“, – priduria ji, remdamasi pranešimais, kad Kivin metodu sukeltas orgazmas gali įvykti per mažiau nei tris minutes.

Taigi, kas yra Kivin metodas, kaip jis atliekamas ir ar ši tariamai stulbinanti oralinio sekso technika iš tiesų pateisina lūkesčius? Plačiau apie tai rašė „Cosmopolitan“.

Kas yra Kivin metodas?

Kivin metodas iš esmės yra oralinis seksas iš šono, skirtas vulvai. „Tai dar vienas požiūris į kunilingą, kai stimuliuojantis partneris guli statmenai priimančiajam, taip suteikdamas galimybę stimuliuoti klitorį ir vulvą iš šoninio kampo“, – aiškina sertifikuota sekso edukatorė Linnea Marie, sekso ekspertė iš BedBible.com.

Šioje pozicijoje liežuvis juda ne aukštyn–žemyn, o iš vienos pusės į kitą per vulvą ir klitorį.

Kaip veikia Kivin metodas?

„Užuot priėjus iš tarp kojų, stimuliuojantis partneris priartėja iš šono“, – aiškina A. Knight. „Reikia nykščiu ir smiliumi iš abiejų klitorio pusių jį šiek tiek pakelti ir stabilizuoti, o tada – vietoj judėjimo aukštyn ir žemyn – liežuviu judėti iš šono į šoną, tiesiai per klitorio gaubtelį. Tai leidžia stimuliuoti didesnį klitorio plotą nei įprasti metodai.“

Sekso terapeutė Laurie Mintz, Ph.D., priduria, kad abiejų partnerių kūnai turėtų sudaryti T formą, o ne būti vienoje linijoje. „Stimuliuojantis partneris prieina prie lytinių organų iš vienos ar kitos pusės. Priimantis partneris gali užmesti vieną ar abi kojas ant partnerio kaklo ar nugaros, arba laikyti kojas pakeltas, kelius pritraukus prie krūtinės.“

Kivin metodo pozicija

Kaip pastebi A. Knight, ši technika gali kelti tam tikrų iššūkių dėl pozicijos. „Geriausia prieiti per šlaunis, o ne iš apačios. Kaire ranka stimuliuojantis partneris turėtų uždėti didįjį pirštą ant tarpvietės (srities tarp makšties ir išangės), kad galėtų jausti raumenų susitraukimus. Pajutus, kad partneris artėja prie orgazmo, reikėtų labiau susitelkti į klitorio galvutę.“

Iš esmės ši technika apima tris naujus elementus: šoninį priėjimą, specifinę rankų padėtį ir liežuvio judėjimą per klitorio gaubtelį iš šono į šoną.

Koks pojūtis taikant Kivin metodą?

Kivin metodas suteikia unikalų stimulą, kuris gali būti ir netikėtas, ir itin malonus.

Sekso terapeutė Laurie Mintz teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl ši pozicija gali būti itin patenkinanti, yra ta, jog daugelis klitorį turinčių žmonių teikia pirmenybę stimuliacijai iš vienos ar kitos pusės, o ne iš viršaus ar apačios.
„Daugelis, kurie išbandė Kivin metodą, sako, kad partnerio kūno kampas sustiprina pojūčius ir lemia galingesnius orgazmus“, – sako Mintz. „Greičiausiai todėl, kad klitoris stimuliuojamas šoniniu, o ne vertikaliu judesiu.“

Tačiau Kivin metodas negarantuoja orgazmo

„Aš visuomet atsargiai vertinu bet kokią naują sekso techniką, kuri žada orgazmą per tris minutes“, – sako A. Knight. „Tačiau Kivin metodo privalumas tas, kad jis skatina eksperimentuoti ir stimuliuoti alternatyvias erogenines zonas.“

Kaip ir bet kuri kita sekso pozicija ar technika, Kivin metodas tinka ne visiems. Vieniems jis gali padėti patirti greitesnį, intensyvesnį ar dažnesnį orgazmą, o kitiems – visai nepasiteisinti. Svarbu prisiminti: orgazmas neturėtų būti vienintelis sekso tikslas. Spaudimas jį patirti ar „suteikti“ (ypač per labai trumpą laiką) gali sukelti įtampą ir net sumažinti malonumą.

Kiekvienas žmogus turi savitus poreikius ir skirtingai reaguoja į įvairią stimuliaciją. Vieniems Kivin metodas pateisins visus lūkesčius, kitiems – ne.

„Mano patarimas – tiesiog pabandyti“, – sako A. Knight. „Galbūt jis jums puikiai tiks, o jei ne – vis tiek gali nuvesti į naujas, įdomias patirtis.“

Žmonių atsiliepimai apie tai, kaip jaučiasi taikant Kivin metodą

Nebūtina tikėti vien ekspertų žodžiais – verta išgirsti ir realių žmonių patirtis. Štai ką apie Kivin metodą pasakoja „Reddit“ vartotojai:

1. „Visi esame skirtingi, bet kaip moteris galiu patvirtinti – šis metodas veikia! Judesiai aukštyn–žemyn man kartais net skausmingi, nes esu labai jautri, o judesiai iš šono į šoną – tiesiog nuostabūs.“
2. „Įprastoje pozicijoje tarp moters kojų judesiai iš šono į šoną yra daug lengvesni tiems, kam sunku ilgai atlikti oralinį seksą. Judėjimas aukštyn–žemyn labai vargina veido ir kaklo raumenis, o šoninis judesys – daug lengviau išlaikomas. Be to, kai kurioms moterims jis labiau patinka.“
3. „Atlikimas iš šono turi daug prasmės abiem partneriams. Man daug geriau, kai vyras pasuka galvą į šoną, o ne juda aukštyn–žemyn. Tai labiau primena judesius, kuriuos darau masturbuodamasi. Ir, įtariu, jam tai taip pat lengviau liežuviui.“
4. „Vienas partneris taip padarė – ir aš praktiškai jį įsimylėjau.“
5. „Turėjau gerą komunikaciją su partneriu mokantis šio metodo ir greitai supratau, kad judesiai iš šono į šoną veikia geriau. Dabar tai atrodo daug natūraliau ir galiu tęsti daug ilgiau nei judant aukštyn–žemyn, pastaruosius palikdamas tik įvairovei ar poilsiui.“

The post Kas yra Kivin metodas? Ekspertai paaiškina populiarėjančią oralinio sekso techniką appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Malonumas prasideda galvoje

Daugelis specialistų sutaria: moters malonumas pirmiausia gimsta mintyse. Jei moteris jaučiasi:

• saugi,
• gerbiama,
• priimta,
• emociškai artima partneriui,

kūnas natūraliai reaguoja stipriau. Priešingai – stresas, įtampa, neišsakytos emocijos ar nepasitikėjimas savimi gali visiškai blokuoti gebėjimą atsipalaiduoti.

Emocinis ryšys – viena svarbiausių sąlygų

Moterims itin svarbus emocinis artumas. Jis kuriamas per:

• nuoširdų bendravimą,
• dėmesį kasdienybėje,
• jausmą, kad esi girdima ir suprantama.

Kai santykiuose yra emocinis ryšys, intymumas tampa natūralus ir gilesnis – ne pareiga, o noras.

Pasitikėjimas savimi ir savo kūnu

Malonumą stipriai veikia tai, kaip moteris jaučiasi pati su savimi. Jei dominuoja:

• kūno kompleksai,
• savikritika,
• gėdos jausmas,

atsipalaiduoti tampa sunku. Tuo tarpu savęs priėmimas, net ir netobulumo suvokimas, atveria kelią pilnesniam potyriui.

Dėmesys ir jausmas, kad esi svarbi

Moterims svarbu ne tik pats veiksmas, bet ir:

• žvilgsnis,
• prisilietimas,
• balsas,
• laikas, skirtas tik jai.

Malonumas stiprėja, kai moteris jaučia, jog nėra skubinama, lyginama ar vertinama – kai ji yra centre, o ne fone.

Psichologinis saugumas – būtina sąlyga

Be psichologinio saugumo malonumas tampa paviršutiniškas arba visai nepasiekiamas. Saugumas reiškia:

• galėjimą būti savimi,
• nebijoti pasakyti „ne“,
• jaustis gerbiama bet kokioje situacijoje.

Tik tada moteris gali atsipalaiduoti ir leisti sau jausti.

Malonumas – individualus ir kintantis

Svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus recepto, kas suteikia malonumą visoms moterims. Jis keičiasi:

• su amžiumi,
• gyvenimo patirtimis,
• emocine būsena,
• santykių kokybe.

Todėl svarbiausia – ne taisyklės, o atvirumas sau ir dialogas su partneriu.

The post Kas iš tikrųjų moteriai suteikia malonumą – ne tik fiziologija, bet ir psichologija appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.