Atėjus šalčiams, palangė tampa kone šalčiausia namų vieta, ypač jei langai senesni arba prastai izoliuoti. Atrodo patogu ant jos laikyti įvairius daiktus, tačiau žiemą tai gali baigtis sugadintu turtu, pelėsiu ar net pavojumi sveikatai.
pelėsis
Seniausias
Medžiagų ekspertė pasidalino patarimais, kaip išdžiovinti drabužius patalpose, nerizikuojant susidaryti pelėsiui.
Per žiemos šalčius, saugodami šilumą, dažniausiai pasistengiame sandariai užsidaryti langus ir duris, kad liktų kuo mažiau plyšių šalčiui prasiskverbti. Vis dėlto šiltose ir nevėdinamose patalpose glūdi naujas nematomas pavojus – pelėsis.
Daugelis yra tai darę bent kartą: pamato mažą pelėsio taškelį ant duonos, sūrio, uogienės ar vaisiaus, nupjauna pažeistą vietą ir ramiai valgo likusią dalį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška — juk pelėsis matomas tik vienoje vietoje. Tačiau maisto saugos specialistai įspėja: matomas pūkelis dažnai yra tik paviršius, o tikroji problema gali slypėti gerokai giliau.
Įjungus oro kondicionierių namuose turėtų pasklisti vėsesnis, gaivus oras. Tačiau kartais vietoj jo iš įrenginio ima sklisti drėgno rūsio, pelėsio ar užsistovėjusio vandens kvapas. Tai nėra vien nemalonus nepatogumas, kurį galima užmaskuoti kambario kvapu.
Iš skalbyklės ištraukti drabužiai turėtų kvepėti gaiviai ir būti malonūs liesti. Tačiau kartais nutinka priešingai – skalbiniai skleidžia drėgmės, užsistovėjusio vandens ar net nemalonų pelėsio kvapą. Tokiu atveju dažnai kaltas ne skalbiklis ir ne pati skalbyklė, o kasdieniai skalbimo įpročiai.
Žiemą daug laiko praleidžiame uždarose patalpose, rečiau vėdiname namus ir stengiamės sulaikyti šilumą. Tačiau būtent šiuo metų laiku dažnai nesąmoningai darome klaidas, kurios didina drėgmės lygį ir sudaro idealias sąlygas pelėsiui atsirasti.
Žiemą rasojantys langai – viena dažniausių namų problemų, kuri ne tik gadina vaizdą, bet ilgainiui gali sukelti pelėsį, drėgmės perteklių ir net langų pažeidimus.
Pelėsis vonioje – problema, su kuria bent kartą susiduria daugelis namų šeimininkų. Jis ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir sukuria nešvaros, drėgmės bei apleistumo įspūdį.
Atidarėte duonos maišelį, pelėsio nematyti, todėl, regis, ją galima drąsiai valgyti. Vis dėlto žalsvi ar balti pūkeliai nėra vienintelis ženklas, kad kepinys jau pradėjo gesti. Kartais pirmiausia pasikeičia duonos kvapas, spalva ar minkštimo struktūra.
Atrodė, kad plytelių siūlės pagaliau tapo švarios, tačiau po kelių savaičių kampuose vėl pasirodė pilkos ar juodos dėmės? Dažniausiai problema slypi ne pačiame valiklyje. Po valymo siūlės nebuvo visiškai išdžiovintos ir apsaugotos nuo naujos drėgmės, todėl pelėsiui susidarė puikios sąlygos sugrįžti.
Pelėsį vonios kambaryje galima nuvalyti, išbalinti ar užpurkšti specialia priemone, tačiau jeigu po kelių savaičių ar mėnesių juodos dėmelės vėl atsiranda tiksliai toje pačioje vietoje, problema greičiausiai nėra pats pelėsis. Jis tėra matomas ženklas, kad tam tikroje vietoje nuolat susidaro jam palankios sąlygos – kaupiasi drėgmė, paviršius ilgai neišdžiūsta, sutrikusi oro cirkuliacija arba sienoje slypi šalčio tiltas ar net nedidelis vandens pratekėjimas.
