Rankinės, įkvėptos sultingų vaisių

Naujose pavasario kolekcijose rankinės traukia žvilgsnius tarsi sultingi vaisiai – nuo citrusinių iki egzotinių. Mados namai „Jacquemus“ ir „Alémais“ pristatė žaismingas rankines, įkvėptas prinokusių oranžinių apelsinų. Vakarinių delninių karaliais tituluojami „Judith Leiber Couture“ pasiūlė puoštis arbūzų skiltelėmis, nuo… iki… nusagstytomis spalvotais kristalais. Geltonos ir žaliosios citrinos, ananasai, granatai – dar keli vaisiai, tapę stilingomis rankinėmis.

Prancūzų mados namai „Saint Laurent“ taip pat siūlo paragauti vitamino C, 2026 m. kruizinėje kolekcijoje jie pristatė nedideles vakarines rankines, kurių forma ir raštas atkartoja citrusinių vaisių skilteles. Tiesa, šios rankinės – išskirtinė aprangos detalė, vienos kaina siekia beveik 3 tūkst. eurų.

Prisirpusios uogos – stilingos detalės

Kita mados vitaminų grupė – prisirpusios uogos. Jau prieš kurį laiką mados namai „Coach“ ir „Jacquemus“ siūlė vyšnių dizainą atkartojančius raktų pakabukus ir auskarus, tad vyšnios mados tendencijose jau matytos. Vis dėlto šiemet vyšnias iš naujo atardo ne tik „Saint Laurent“, bet ir „Valentino“. „Saint Laurent“ naujoje kolekcijoje siūlo puoštis raudonų vyšnių auskarais, rankines dekoruoti vyšnių pakabukais, o aplink čiurną aprišti aukštakulnių basučių raištelius, nuo kurių žaismingai kabo raudonos vyšnios arba vynuogių kekės.

The post Vitaminas C: mados pasaulis pasidavė naujai aksesuarų tendencijai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

K. Nausėdės teigimu, platesnis augalinių produktų racionas ne tik padeda atrasti naujus skonius ir suvartoti kuo daugiau įvairesnio maisto, bet greitai pradeda teikti naudą organizmui.

„Teigiami pokyčiai gali būti pastebimi tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, mokslinis tyrimas „The American Gut Study” parodė, kad žmonės, kurie per savaitę suvartoja 30 ar daugiau skirtingų augalinės kilmės produktų, turi statistiškai reikšmingai įvairesnę žarnyno mikrobiotą nei tie, kurių mityboje augalinės įvairovės yra mažiau. Tyrimai rodo, kad valgant įvairesnį augalinį maistą, žarnyne gana greitai ima daugėti gerųjų bakterijų ir jų gaminamų žarnynui naudingų medžiagų – pokyčiai gali būti pastebimi jau per 3–5 dienas”, – pasakoja gyvensenos medicinos specialistė.

Ji priduria, kad į savo mitybą įtraukus daugiau augalinių produktų, greičiausiai pastebimi praktiniai ir kasdien juntami pokyčiai: sumažėjęs potraukis saldumynams ir mieguistumas po valgio, mažesnis pilvo pūtimas, stabilesnė energija dienos metu bei pagerėjęs tuštinimosi reguliarumas.

„Vartojant daugiau augalinės kilmės produktų ilgą laiką, gali tapti lengviau valdyti svorį, cholesterolį, gliukozės kiekį kraujyje, nes padidėja jautrumas insulinui. Taip pat fiksuojama mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų medžiagų apykaitos sutrikimų rizika, net geresnė gyvenimo kokybė ir bendra savijauta”, – akcentuoja K. Nausėdė.

Nauda mikrobiotai

Didelę įtaką mūsų savijautai daro žarnyno mikrobiota – virškinamajame trakte esantys mikroorganizmai, kurie padeda virškinti maistą ir gamina kai kurias organizmui svarbias medžiagas. Pasak K. Nausėdės, vienas paprasčiausių ir kartu stipriausių būdų ją palaikyti – didinti augalinės kilmės maisto įvairovę.

„Įvairesnė augalinė mityba skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi, kurios gamina medžiagas, stiprinančias žarnyno gleivinę, palaikančias barjerinę funkciją, padedančias imuninei sistemai atskirti „sava” nuo „svetima” ir slopinančias žemo laipsnio uždegimą. Paprastai tariant – jos padeda žarnynui būti atsparesniam”, – akcentuoja gyvensenos medicinos specialistė.

Jos teigimu, svarbu suprasti, kad skirtingi augaliniai produktai maitina skirtingas bakterijas. Pavyzdžiui, vieni jų labiau palaiko virškinimą, kiti – gliukozės pusiausvyrą, o treti – imuninę sistemą, todėl viena daržovė ar vaisius niekada neatstos įvairovės.

„Teigiamą poveikį mikrobiotai dar labiau sustiprina augaliniai riebalai iš riešutų, sėklų, augalinių aliejų. Jie padeda palaikyti bakterijų įvairovę ir stiprina medžiagų apykaitą. Ilgainiui tai gali reikšti lengvesnį svorio valdymą, stabilesnę energiją, mažesnį lėtinio uždegimo foną”, – pabrėžia K. Nausėdė.

Paprasti sprendimai kasdienėje rutinoje

K. Nausėdė atkreipia dėmesį, kad pradedant didinti augalinės kilmės produktų kiekį mityboje, svarbiausia rinktis paprastus, pažįstamus ir lengvai pritaikomus produktus, kad pokytis nesukeltų streso organizmui.

„Puikus pirmas žingsnis – termiškai apdorotos daržovės, tokios kaip morkos, cukinijos, moliūgai ar burokėliai. Jos lengviau virškinamos, rečiau sukelia pilvo pūtimą ir leidžia didinti skaidulų kiekį. Taip pat verta įtraukti paprastas, gerai toleruojamas kruopas, tokias kaip ryžiai, avižos, grikiai, kurie suteikia energijos ir tampa pagrindu kitiems augaliniams patiekalams.Augalinę įvairovę geriausia didinti pamažu – įtraukti po vieną naują augalinį produktą per dieną, derinti skirtingus produktus mažomis porcijomis bei rinktis termiškai apdorotas daržoves vietoje žalių”, – dalinasi K. Nausėdė.

Pasak „Lidl Lietuva” tvarumo vadovės Monikos Anilionės, ketvirtus metus iš eilės žemų kainų prekybos tinklas „Lidl” kviečia prisijungti prie „Augalausio” iniciatyvos, skatinančios į mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų.

„Augalausio” metu siekiame parodyti, kad augalinę mitybą galima rinktis paprastai – nebūtina kardinaliai keisti įpročių ar atsisakyti mėgstamų patiekalų. Kartais užtenka pradėti nuo mažų žingsnių – dažniau į krepšelį įsidėti daržovių, vaisių, ankštinių ar jau paruoštų augalinių produktų ir po truputį didinti jų dalį kasdienėje mityboje. Kai tokie produktai yra lengvai pasiekiami ir draugiški piniginei, tvaresnius pasirinkimus tampa paprasta paversti kasdienybe”, – sako M. Anilionė.

Ne dieta, o ilgalaikis poveikis

Anot gyvensenos medicinos specialistės, tokios iniciatyvos kaip „30 augalinių produktų per savaitę” arba „Augalausis” padeda formuoti ilgalaikius įpročius todėl, kad jie veikia ne kaip dieta, o kaip elgsenos pokytis.

„Žmogus pradeda dažniau rinktis daržoves, kruopas, ankštinius, žoleles ir natūraliai mažina itin perdirbto maisto dalį racione, neturėdamas jausmo, kad kažko „negalima”. Įpročiai formuojami per mažus, lengvai pakartojamus veiksmus – pridėti vieną naują produktą, pakeisti garnyrą, išbandyti naują derinį”, – atkreipia dėmesį K. Nausėdė.

Tokį požiūrį – ne atsisakyti tam tikrų produktų savo mityboje, o po truputį plėsti augalinių produktų įvairovę, pasak „Lidl Lietuva” tvarumo vadovės, lengviau išlaikyti tada, kai sprendimai yra praktiški ir pasiekiami kasdienybėje.

„Daugeliui lengviausia formuoti įpročius tada, kai turi konkretų planą ir aiškias idėjas, ką pasigaminti. „Augalausio” metu siekiame įkvėpti paprastais sprendimais – nuo greitų pusryčių iki vakarienės idėjų – ir priminti, kad daugiau augalų į savo mitybą galima įtraukti labai paprastai: pridedant naują daržovę, ankštinių, sėklų ar riešutų. Kai sąmoningai stengiamasi vis dažniau rinktis tokius produktus, jie natūraliai tampa kasdienio raciono dalimi ir įpročiu”, – teigia M. Anilionė.

The post 30 augalinių produktų per savaitę: gyvensenos medicinos specialistė paaiškino, kokią naudą organizmui suteikia augaliniai produktai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kalbame apie obuolį.

Obuolys – ne tik vaisius, bet ir namų vaistinėlė

Senovėje obuolys buvo kur kas daugiau nei paprastas užkandis. Kai kaimuose nebuvo vaistinių, gydytojų ar cheminių preparatų, žmonės rėmėsi tuo, ką turėjo po ranka – gamta. Obuolys dėl savo savybių tapo savotišku natūraliu vaistu, kurį stengdavosi visada turėti namuose.

Pirmiausia obuolys buvo vertinamas dėl teigiamo poveikio virškinimui. Jį dažnai valgydavo po sočių ar riebių patiekalų, nes pastebėta, kad obuoliai mažina sunkumo jausmą, padeda „užvesti“ žarnyną ir palengvina virškinimo procesus. Ypač buvo vertinami rūgštesni obuoliai, kurie skatino skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Obuolys taip pat buvo laikomas organizmo stiprintoju. Nusilpus, po ligos ar ilgo fizinio darbo žmonės suvalgydavo obuolį tikėdami, kad jis grąžins jėgas. Tai nebuvo tik prietaras – obuoliai suteikdavo natūralios energijos, vandens ir reikalingų medžiagų, kurios padėdavo organizmui atsigauti.

Ypatinga obuolio vertė slypėjo jo universalume. Jis tiko visiems – nuo mažų vaikų iki senolių. Vaikams obuolys buvo pirmasis vaisius, kuris padėjo formuoti sveikus mitybos įpročius. Senjorams jis buvo lengvai virškinamas, o ligoniams – saugus ir švelnus maistas, kuris neapkraudavo organizmo, bet suteikdavo jėgų.

Neatsitiktinai liaudies išmintis kartojo: „Obuolys per dieną – gydytojas nebereikalingas.“ Ši frazė atspindėjo ne stebuklą, o nuolatinį rūpinimąsi sveikata. Senoliai tikėjo, kad reguliarus obuolių valgymas padeda išvengti ligų, stiprina kūną ir palaiko kasdienę pusiausvyrą.

Šiandien, nepaisant modernios medicinos, obuolys ir toliau išlieka paprastas, bet neįkainojamas namų vaistinėlės elementas, primenantis, kad kartais geriausi sprendimai slypi pačiuose paprasčiausiuose dalykuose.

Kodėl obuolys buvo laikomas būtinu namuose?

Obuolys senolių namuose buvo ne atsitiktinis vaisius, o apgalvotas pasirinkimas, pagrįstas ilgamete patirtimi ir stebėjimais. Jis atliko kelias svarbias funkcijas vienu metu – maitino, stiprino ir padėjo palaikyti gerą savijautą visus metus.

Ilgai išsilaikantis vaisius

Vienas didžiausių obuolio privalumų – jo ilga laikymo trukmė. Skirtingai nei uogos ar kiti vaisiai, obuoliai tinkamomis sąlygomis galėjo išsilaikyti visą žiemą – rūsyje, klėtyje ar vėsioje patalpoje. Tai reiškė, kad net tada, kai šviežių produktų pasirinkimas buvo itin ribotas, šeima turėjo patikimą maisto šaltinį.

Žiemos metu, kai trūkdavo šviežių daržovių ir vaisių, obuoliai tapdavo svarbiu vitaminų ir skaidulų šaltiniu, padedančiu palaikyti organizmo atsparumą ir gerą savijautą. Ne veltui senoliai kruopščiai rinkdavosi obuolių veisles, kurios geriausiai tinka laikymui.

Natūrali energija

Obuolys buvo laikomas greitu ir saugiu energijos šaltiniu. Senoliai pastebėjo, kad suvalgius obuolį sumažėja nuovargis, atsiranda žvalumas ir jėgų tęsti darbus. Tai buvo ypač svarbu žmonėms, dirbantiems sunkius fizinius darbus laukuose ar ūkyje.

Vaisiuje esantys natūralūs cukrūs suteikdavo energijos be staigių jėgų svyravimų, o vanduo padėdavo išvengti dehidratacijos. Todėl obuolys dažnai būdavo pirmas pasirinkimas pertraukos metu, kai reikėjo greitai atsigauti.

Pagalba virškinimui

Senoliai puikiai suprato ir obuolio poveikį virškinimui. Jis dažnai buvo valgomas po sočių ar riebių patiekalų, nes padėdavo sumažinti sunkumo jausmą skrandyje. Obuoliuose esančios skaidulos skatino žarnyno veiklą ir padėjo palaikyti reguliarų virškinimą.

Be to, obuolys buvo laikomas švelniu produktu, kuris nedirgina skrandžio, todėl tiko ir jautresniems žmonėms. Būtent dėl šios priežasties obuoliai dažnai buvo rekomenduojami ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Obuolys – ir sveikatai, ir namų švarai

Senolių išmintis stebina tuo, kad niekas nebuvo švaistoma veltui – net ir paprastas obuolys turėjo daugybę paskirčių. Jis buvo naudojamas ne tik kaip maistas, bet ir kaip natūrali priemonė namų švarai, kvapui ir savijautai gerinti. Daugelis šių metodų šiandien vėl atrandami iš naujo.

Obuolių actas – natūrali dezinfekcija ir grožio priemonė

Obuolių actas senovėje buvo tikras universalus pagalbininkas. Jis buvo naudojamas:

• paviršiams valyti ir dezinfekuoti,
• indams plauti,
• nemaloniems kvapams šalinti,
• skalbinių gaivinimui.

Be to, obuolių actas buvo vertinamas ir plaukų priežiūroje. Juo skalavo plaukus, kad jie taptų žvilgesni, stipresni ir mažiau riebaluotųsi. Senoliai pastebėjo, kad actas padeda atkurti galvos odos balansą ir suteikia plaukams gyvybingumo.

Obuolių žievės – natūralus namų kvapas

Obuolių žievės niekada nebūdavo išmetamos. Jas:

• džiovindavo,
• dėdavo šalia krosnies ar šiltoje vietoje,
• kartais net trumpai pakaitindavo.

Šilumoje obuolių žievės skleisdavo švelnų, saldų aromatą, kuris kvėpindavo patalpas ir suteikdavo namams jaukumo. Tai buvo natūralus būdas gaivinti orą be jokių cheminių kvapiklių.

Džiovinti obuolių griežinėliai – „greitas vaistas“

Džiovinti obuoliai buvo laikomi būtinu atsargų produktu. Jie ne tik tiko kaip užkandis, bet ir buvo naudojami sveikatai stiprinti:

• verdami kompotai peršalus,
• geriami šilti gėrimai nusilpus,
• duodami vaikams vietoj saldumynų.

Šiltas gėrimas iš džiovintų obuolių padėdavo sušilti, drėkindavo gerklę ir suteikdavo organizmui natūralių medžiagų, reikalingų atsistatymui.

Senolių požiūris, kuris vėl tampa aktualus

Obuolys buvo laikomas daugiafunkciu namų pagalbininku, kuris:

• stiprino sveikatą,
• padėjo palaikyti švarą,
• kūrė jaukią namų atmosferą.

Šiandien, kai vis daugiau žmonių ieško natūralių, ekologiškų sprendimų, senolių praktikos vėl tampa aktualios. Obuolys primena paprastą, bet labai svarbią tiesą – kartais vienas vaisius gali pakeisti daugybę priemonių.

Kodėl obuolys buvo duodamas vaikams?

Senolių požiūris į vaikų mitybą buvo paremtas paprastumu ir stebėjimais. Obuolys dažnai tapdavo pirmuoju vaisiumi vaiko racione ne atsitiktinai – jis buvo laikomas saugiu, naudingu ir tinkamu augančiam organizmui.

Pirmiausia obuolys buvo vertinamas dėl to, kad jis lengvai virškinamas. Skirtingai nei sunkesni ar egzotiniai vaisiai, obuolys neapkraudavo vaiko skrandžio, todėl buvo tinkamas net mažiems vaikams. Senoliai pastebėjo, kad obuolys retai sukelia nepageidaujamas reakcijas ir gerai toleruojamas.

Kitas svarbus privalumas – natūralus saldumas. Obuoliai suteikdavo saldumo be pridėtinio cukraus, todėl vaikai greitai juos pamėgdavo. Tai padėdavo išvengti per didelio saldumynų vartojimo ir formavo supratimą, kad saldus skonis gali būti gaunamas iš natūralių produktų.

Ne mažiau reikšminga buvo ir obuolio nauda burnos sveikatai. Kramtant obuolį, buvo natūraliai valomi dantys, stiprinamos dantenos, lavinami kramtymo raumenys. Senoliai tikėjo, kad tai padeda formuotis stipriems dantims ir geriems burnos higienos įpročiams.

Obuolys taip pat padėdavo formuoti sveikus mitybos įpročius nuo mažens. Vaikai mokėsi rinktis paprastą, natūralų maistą, o ne perdirbtus užkandžius. Šis įprotis dažnai išlikdavo ir suaugus, tapdamas kasdienės mitybos dalimi.

Ne veltui buvo tikima, kad vaikas, kuris nuo mažens valgo obuolius, bus stipresnis, žvalesnis ir atsparesnis ligoms. Obuolys simbolizavo ne tik maistą, bet ir tėvų rūpestį, paprastą, bet gilią išmintį apie sveiką augimą ir natūralų gyvenimo būdą.

Ar ši išmintis aktuali ir šiandien?

Taip – ir gal net labiau nei anksčiau. Šiandien, kai gausu perdirbto maisto, paprastas obuolys vėl tampa vertybe:

• tai natūralus užkandis be pridėtinio cukraus,
• puikus pasirinkimas žarnyno veiklai,
• lengvai prieinamas visus metus.

The post Kodėl senoliai visada turėjo šį vaisių namuose? Atsakymas nustebins appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kalbame apie bananus!

Kodėl bananas vadinamas „cukraus bomba“?

Bananas jau daugelį metų turi nepelnytą reputaciją – jis dažnai vadinamas „cukraus bomba“ ir įtraukiamas į produktų sąrašą, kurių esą reikėtų vengti norintiems lieknėti ar kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Toks įvaizdis susiformavo dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, bananas pasižymi saldžiu skoniu, kuris daugeliui automatiškai asocijuojasi su dideliu cukraus kiekiu. Be to, lyginant su kai kuriais kitais vaisiais, jis iš tiesų turi santykinai daugiau natūralaus cukraus. Vidutinio dydžio bananas turi apie 12–14 gramų natūralaus cukraus, todėl dažnas žmogus jį be gilesnės analizės priskiria prie „draudžiamų“ produktų.

Prie šio mito prisidėjo ir įsitikinimas, kad bananas „storina“ – ypač tarp tų, kurie laikosi griežtų dietų ar vengia angliavandenių. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia: ne visas cukrus yra vienodas, o vaisiuose esantis cukrus organizme veikia visiškai kitaip nei tas, kuris slepiasi saldumynuose ar saldintuose gėrimuose.

Ką sako mitybos specialistai?

Pasak mitybos specialistų, banane esantis cukrus yra natūralus, o ne pridėtinis, todėl jis nėra „tuščia energija“. Svarbiausia – tai, kad šis cukrus yra tarsi „supakuotas“ kartu su kitomis organizmui naudingomis medžiagomis: skaidulomis, vitaminais ir mineralais.

Dėl tokios sudėties bananas:

• nekelia staigių cukraus šuolių kraujyje, jei valgomas tinkamu metu ir saikingai,
• suteikia energijos palaipsniui,
• ilgiau palaiko sotumo jausmą.

Skirtingai nei saldumynuose, sausainiuose ar saldintuose gėrimuose, banano cukrus organizme pasisavinamas gerokai lėčiau. Taip yra todėl, kad vaisiuje esančios skaidulos stabdo gliukozės patekimą į kraują ir padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį.

Bananas – daugiau nei tik cukrus

Mitybos specialistai pabrėžia, kad bananas vertingas ne dėl cukraus, o dėl visos savo maistinės sudėties. Tai vaisius, kuris vienu metu suteikia ir energijos, ir naudingų mikroelementų.

• Skaidulos padeda virškinimui, palaiko žarnyno veiklą ir suteikia sotumo jausmą
• Kalis svarbus širdies veiklai, kraujospūdžio reguliavimui ir raumenų funkcijai
• Vitaminas B6 palaiko nervų sistemą, padeda mažinti nuovargį
• Natūrali energija ypač naudinga aktyviems žmonėms ir sportuojantiems

Dėl šios sudėties bananas dažnai rekomenduojamas:

• sportuojantiems ir fiziškai aktyviems žmonėms,
• vaikams, kuriems reikia energijos augimui,
• žmonėms, jaučiantiems energijos trūkumą ar nuovargį.

Ar bananas tinka metant svorį?

Priešingai nei gajus mitas, bananas gali būti puikus pasirinkimas metant svorį, jei vartojamas saikingai. Jis padeda:

• sumažinti potraukį saldumynams,
• suteikti energijos be persivalgymo,
• išvengti staigių alkio priepuolių tarp valgymų.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne pats bananas, o bendras dienos racionas ir porcijų dydis. Vienas bananas per dieną dažniausiai tikrai nesutrukdys siekti svorio kontrolės tikslų.

Kada bananą valgyti geriausia?

Kad bananas teiktų kuo daugiau naudos, specialistai rekomenduoja jį valgyti:

• ryte arba iki pietų, kai organizmui reikia energijos,
• prieš arba po treniruotės, kad papildytų energijos atsargas,
• derinant su baltymais ar riebalais (pavyzdžiui, jogurtu, riešutais ar varške), taip dar labiau sulėtinant cukraus pasisavinimą.

Kada reikėtų būti atsargesniems?

Žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems gliukozės tolerancijos sutrikimų, bananas nėra draudžiamas, tačiau reikalingas didesnis atidumas. Tokiais atvejais patariama:

• rinktis ne itin prinokusius bananus,
• valgyti juos kartu su baltymais ar riebalais,
• stebėti individualią organizmo reakciją ir gliukozės pokyčius.

Bananai: vitaminai ir mineralai

Nors dažnai minimi dėl natūralaus cukraus kiekio, mitybos specialistai pabrėžia, kad bananai yra svarbus vitaminų ir mineralų šaltinis, galintis teigiamai paveikti bendrą savijautą.

Kokius vitaminus turi bananai?

Vitaminas B6 (piridoksinas)

Vienas svarbiausių bananuose esančių vitaminų.

• Palaiko nervų sistemos veiklą
• Padeda mažinti nuovargį
• Dalyvauja baltymų apykaitoje
• Svarbus hormonų pusiausvyrai

Vienas vidutinio dydžio bananas gali suteikti apie 20–25 % dienos vitamino B6 normos.

Vitaminas C

Nors bananai nėra pats turtingiausias vitamino C šaltinis, jie vis tiek prisideda prie dienos normos.

• Stiprina imuninę sistemą
• Padeda kovoti su oksidaciniu stresu
• Skatina kolageno gamybą

Folatai (vitaminas B9)

Svarbūs ląstelių atsinaujinimui ir kraujodarai.

• Ypač svarbūs nėštumo metu
• Padeda palaikyti širdies sveikatą

Kokius mineralus turi bananai?

Kalis

Pagrindinis mineralas, dėl kurio bananai taip vertinami.

• Padeda reguliuoti kraujospūdį
• Svarbus širdies ritmui
• Palaiko raumenų funkciją
• Padeda išvengti mėšlungio

Vienas bananas gali suteikti apie 10 % dienos kalio normos.

Magnis

Nedideliais kiekiais, bet svarbus.

• Padeda raumenims atsipalaiduoti
• Palaiko nervų sistemą
• Prisideda prie energijos gamybos

Manganas

Svarbus kaulų ir medžiagų apykaitos procesams.

• Dalyvauja antioksidacinėje apsaugoje
• Palaiko kaulų stiprumą

Varis

Reikalingas kraujo gamybai ir imuninei sistemai.

The post Šis vaisius laikomas „cukraus bomba“, bet mitybos specialistai sako kitaip appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sunokimo stadija keičia naudą organizmui

Žalias arba vos geltonuoti pradėjęs bananas turi daug atsparaus krakmolo, kuris veikia kaip prebiotikas – maitina gerąsias žarnyno bakterijas, ilgiau suteikia sotumo jausmą ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Tuo tarpu labai prinokęs bananas, su rudomis dėmelėmis, turi daugiau natūralių cukrų ir antioksidantų, todėl greičiau suteikia energijos, bet mažiau tinka žmonėms, stebintiems gliukozės šuolius.

Kada bananą valgote – irgi svarbu

Daugelis bananą valgo vieną, tuščiu skrandžiu, tačiau tai ne visada geriausias sprendimas. Valgomas vienas, ypač labai prinokęs, bananas gali sukelti greitą cukraus kiekio pakilimą ir staigų energijos kritimą. Daug naudingiau jį derinti su baltymais ar riebalais – pavyzdžiui, su riešutais, natūraliu jogurtu ar riešutų sviestu. Taip organizmas maistines medžiagas pasisavina lėčiau ir tolygiau.

Kodėl verta bananą valgyti ne „bet kaip“

Bananas dažnai laikomas tik greitu užkandžiu, tačiau iš tiesų jis gali būti puiki subalansuotos mitybos dalis. Tinkamai pasirinkta sunokimo stadija ir derinimas su kitais produktais padeda maksimaliai išnaudoti jame esančius kalį, vitaminą B6, skaidulas ir antioksidantus. Be to, taip bananas tampa ne tik skanus, bet ir naudingas virškinimui, energijai bei bendrai savijautai.

Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti

Jei siekiate ilgalaikės energijos ir sotumo – rinkitės mažiau prinokusį bananą. Jei reikia greitos energijos po fizinio krūvio – tiks ir labai prinokęs. O geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai bananas valgomas ne vienas, o kaip subalansuoto patiekalo dalis.

Kartais pakanka nedidelio įpročio pakeitimo, kad iš įprasto vaisiaus gautume kur kas daugiau naudos.

10 priežasčių, kodėl verta valgyti bananus kasdien

Bananas – ne tik patogus užkandis, bet ir vertingas kasdienės mitybos produktas. Reguliarus jo vartojimas gali turėti teigiamos įtakos tiek fizinei savijautai, tiek bendrai sveikatai. Pirmiausia, bananai yra puikus kalio šaltinis, padedantis palaikyti normalų kraujospūdį ir širdies veiklą. Jie taip pat prisideda prie geresnio virškinimo, nes juose esančios skaidulos palaiko žarnyno veiklą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

Kasdien valgant bananus, organizmas gauna natūralios energijos, todėl jie ypač naudingi rytais ar prieš fizinį krūvį. Bananuose esantis vitaminas B6 svarbus nervų sistemai, padeda palaikyti gerą nuotaiką ir mažinti nuovargį. Šis vaisius taip pat gali prisidėti prie raumenų funkcijos palaikymo ir padėti sumažinti mėšlungio riziką.

Dar viena priežastis – bananai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, ypač jei pasirenkami ne itin prinokę vaisiai ir valgomi kartu su baltymais. Jie naudingi ir imunitetui, nes turi antioksidantų, padedančių kovoti su oksidaciniu stresu. Bananas gali tapti puikiu pasirinkimu siekiantiems sveikesnių užkandžių, nes suteikia sotumo jausmą ir padeda išvengti persivalgymo.

Galiausiai, bananai teigiamai veikia nuotaiką, nes juose esančios medžiagos dalyvauja serotonino gamyboje, o jų universalumas leidžia lengvai įtraukti šį vaisių į kasdienį racioną – nuo pusryčių iki desertų. Dėl šių priežasčių bananas yra paprastas, bet itin vertingas kasdienės mitybos pasirinkimas.

Kam negalima valgyti bananų?

Nors bananai laikomi sveiku ir universaliu vaisiumi, ne visiems jie tinka kasdien arba didesniais kiekiais. Yra tam tikrų atvejų, kai bananų vartojimą reikėtų riboti arba derinti itin atsargiai.

Pirmiausia bananus reikėtų riboti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems atsparumą insulinui, ypač jei vaisiai labai prinokę. Tokie bananai turi daugiau greitai pasisavinamų cukrų, kurie gali sukelti staigų gliukozės kiekio kraujyje šuolį. Taip pat atsargiems vertėtų būti žmonėms, besilaikantiems mažai angliavandenių turinčios dietos, nes bananas – gana kaloringas ir turtingas angliavandeniais vaisius.

Bananai gali netikti ir tiems, kurie turi jautrų virškinimą ar linkę į pilvo pūtimą. Juose esantys tam tikri angliavandeniai kai kuriems žmonėms gali sukelti diskomfortą, ypač valgant juos tuščiu skrandžiu ar dideliais kiekiais. Taip pat bananų reikėtų vengti arba riboti žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, kuriems būtina kontroliuoti kalio kiekį kraujyje, nes bananai yra itin turtingi šiuo mineralu.

Retais atvejais pasitaiko ir alerginė reakcija bananams, ypač žmonėms, turintiems latekso alergiją – tai vadinama kryžmine alergija. Be to, labai prinokę bananai kai kuriems asmenims gali sustiprinti migrenos simptomus, nes juose susidaro daugiau biogeninių aminų.

Svarbiausia – saikas ir individualus organizmo poreikių įvertinimas. Jei kyla abejonių ar pastebimi nemalonūs simptomai, verta pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu ir stebėti, kaip organizmas reaguoja į šį vaisių.

The post Valgote šį vaisių neteisingai – štai kaip iš jo gauti maksimalią naudą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Sezoniškumas kasdienėje mityboje yra vienas svarbiausių principų, padedančių rūpintis ir savimi, ir savo piniginės sveikata. Tos šviežios gėrybės, kurių derlius dabar pike, pasižymi geriausiu skoniu, yra ypač aromatingos, sultingos ir kupinos vitaminų. Būtent sezoniniai vaisiai, daržovės patrauklūs ir tuo, kad gausi pasiūla lemia ir itin draugišką jų kainą. Stengiamės užtikrinti platų kokybiškų šviežių vaisių asortimentą, kad kiekvienas atrastų mėgstamų skonių net žiemos metu“, – sako G. Kitovė.

Apelsinai.

Paspaudus šaltukui visiems norisi sultingų apelsinų, spalva primenančių saulę – ir ne be reikalo. Dabar jų derliaus pikas Ispanijoje, Graikijoje ir Egipte, todėl į Lietuvos parduotuves jie keliauja tobulai sunokę ir ypač skanūs. Vienas vidutinio dydžio apelsinas gali padengti net iki 100 proc. dienos vitamino C poreikio. J. Sabaitienė primena – kad apelsinai namuose ilgiau išliktų švieži, laikykite juos vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve – ten jie gali prarasti dalį skonio ir sultingumo.

Išbandykite: apelsinų ir varškės pyragas. 

Reikės: 2 apelsinų, 200 g varškės, 100 g cukraus, 3 kiaušinių, 150 g miltų, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 50 g tirpinto sviesto, vanilinės esencijos.

„Varškę sutrinkite su cukrumi, sumaišykite su kiaušiniais. Įmaišykite miltus, kepimo miltelius, tirpintą sviestą ir vanilę. Suberkite tarkuotą apelsinų žievelę ir supilkite jų sultis. Gerai išmaišykite. Masę supilkite į riebalais išteptą formą ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje 35–40 minučių. Atvėsusį pyragą galite papuošti apelsinų griežinėliais ir užpilti apelsinų glajumi“, – receptu dalijasi J. Tamoševičienė.

Braškės.

Žibučių sausio viduryje Lietuvoje gali ir nerasite, bet braškių – taip. Pasak J. Sabaitienės, jau prasideda visų pasiilgtos braškių sezonas. Pirmosios šviežios, pavasariu kvepiančios braškės į Lietuvos parduotuvių lentynas keliauja iš Ispanijos. Jos puikiai tinka ne tik kaip gaivus užkandis ar priedas prie pusryčių – jas derinkite su minkštaisiais sūriais, naudokite salotose ar ruoškite lengvus užkandžius svečiams. 

Išbandykite: braškių ir mocarelos iešmeliai. 

Reikės: 300 g šviežių braškių, 200 g mocarelos sūrio, šviežių baziliko lapelių, balzamiko acto, alyvuogių aliejaus, druskos.

„Braškės nuplaukite ir nusausinkite. Sūrį supjaustykite kubeliais, panašaus dydžio kaip braškės. Ant medinių iešmelių užverskite braškę, baziliko lapelį, mocarelos kubelį ir vėl baziliko lapelį. Sudėkite į lėkštę, švelniai apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir balzamiko padažu, pagardinkite druska. Patiekite iš karto – bus puikus lengvas užkandis“, – siūlo „Iki“ kulinarijos šefė.

Mandarinai.

Niekur iš sausio topų nedingo ir visą gruodį karaliavę mandarinai. Šie nedideli citrusiniai vaisiai šiuo metu į parduotuvių lentynas keliauja iš Turkijos, Egipto, Maroko ir džiugina ne tik skoniu, bet ir kaina. Mandarinuose gausu ne tik vitamino C, bet ir skaidulų, kurios padeda gerinti virškinimą. Jie puikiai tinka ne tik vieni, bet ir įvairiuose patiekaluose – nuo salotų iki kepsnių.

Išbandykite: vištienos kepsnys su mandarinų glajumi. 

Reikės: 4 mandarinų sulčių, 4 vištienos krūtinėlių filė, 2 šaukštų medaus, 1 šaukšto sojų padažo, 1 šaukštelio tarkuoto imbiero, 2 česnako skiltelių, druskos, pipirų, aliejaus.

„Vištienos filė pagardinkite druska ir pipirais. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir apkepkite vištienos krūtinėles iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus – po 6–7 minutes iš kiekvienos pusės. Išimkite į lėkštę. Toje pačioje keptuvėje sumaišykite mandarinų sultis, medų, sojų padažą, tarkuotą imbierą ir išspaustą česnaką. Pakaitinkite ant vidutinės ugnies 5-7 minutes, kol padažas sutirštės. Grąžinkite vištieną į keptuvę, apverskite ją padaže ir leiskite dar minutę patroškinki. Patiekite su ryžiais ar šviežiomis salotomis“, – pataria J. Tamoševičienė.

Greipfrutai „Pomelo“.

Sausį ypač verta atkreipti dėmesį ir į greipfrutus „Pomelo“ – jie dabar neįtikėtinai sultingi, o įsigyti galima itin pigiai. „Pomelo“ – didžiausi citrusai, kurių skonis yra švelnesnis ir saldesnis nei įprastų greipfrutų, todėl jie puikiai tinka net ir tiems, kurie paprastai vengia kartokų citrusų. Juose gausu vitamino C ir antioksidantų, be to yra labai mažai kalorijų.

Išbandykite: egzotiškos „Pomelo“ salotos. 

Reikės: 1 „Pomelo“ vaisiaus, 1 avokado, saujos krevečių, ½ raudonojo svogūno, šviežių mėtų lapelių, saujos riešutų, žaliosios citrinos sulčių, alyvuogių aliejaus, druskos, sviesto, česnako skiltelės.

„Pomelo“ nulupkite ir atskirite skilteles nuo plėvelių. Avokadą supjaustykite kubeliais, raudonąjį svogūną – plonais griežinėliais. Krevetes iškepkite su šiek tiek sviesto, česnako ir druskos. Į dubenį sudėkite „Pomelo“ skilteles, avokadą, svogūną, susmulkintas mėtas ir riešutus. Apšlakstykite žaliosios citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi, švelniai išmaišykite. Ant viršaus išdėliokite krevetes. Gaivios salotos puikiai tiks pietums ar vakarienei“, – receptą siūlo „Iki“ kulinarijos šefė.

Salotos.

Sausį „Iki“ pardavimų statistika rodo ir salotų pardavimų augimą – po švenčių daugelis pradeda įgyvendinti pažadus maitintis sveikiau, tad ieško ingredientų lengvesniems patiekalams. Puiki žinia ta, kad šviežių salotų pasirinkimas dabar platus: vazoninės salotos užauga čia pat Lietuvoje, šildomuose šiltnamiuose, o įvairūs lapinių salotų mišiniai atvažiuoja iš Italijos. Salotos – tai ne tik žaliųjų lapų pagrindas įvairiems patiekalams, bet ir vertingas skaidulų, vitaminų A, K ir folio rūgšties šaltinis. Jos padeda jaustis sotesniam ir geriau virškinti maistą.

Išbandykite: žiemiškos salotos su kepintais riešutais ir obuoliais. 

Reikės: salotų mišinio, 1 obuolio, 100 g mėlynojo pelėsinio sūrio, saujos kepintų graikinių riešutų, 1 virto burokėlio, raudonojo svogūno. Padažui: 3 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 šaukšto balzamiko acto, 1 šaukštelio medaus, druskos, pipirų.

„Salotas nuplaukite ir nusausinkite. Obuolį supjaustykite plonomis skiltelėmis, sūrį – kubeliais, svogūną – plonais žiedeliais, burokėlį – griežinėliais. Į didelį dubenį sudėkite salotas, ant jų išdėliokite obuolių skilteles, sūrį, burokėlį ir riešutus. Nedideliame indelyje ar stiklainėlyje sumaišykite visus padažo ingredientus ir gerai suplakite. Prieš patiekdami užpilkite padažą ant salotų ir švelniai išmaišykite. Šios salotos skanios ne tik vienos, bet ir puikiai dera su kepta lašiša ar vištiena“, – pataria J. J. Tamoševičienė.

The post Ką šviežio valgyti sausį: TOP 5 šio mėnesio derliaus gėrybės ir pigūs patiekalai su jomis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nuo seno siejami su šventėmis

Citrusiniai vaisiai nuo seno siejami su šventėmis, šiluma ir egzotišku žavesiu. Į mūsų kasdienybę jie atkeliavo iš tolimų kraštų. Šiandien patiekalams citrusai suteikia netikėto poskonio ir aromato. Vaisiai į klasikinius receptus įneša gaivumo: desertams jie suteikia lengvumo, gėrimams – subtilaus rūgštumo, o sūriems valgiams – elegantiško ir netikėto skonio.

„Kartais kelios apelsino žievelės drožlės ar lašas citrinos sulčių paverčia įprastą receptą tikra kulinarine staigmena – nuo desertų iki žuvies patiekalų. Šventiniam stalui citrusai tinka ir dėl universalumo: jie dera tiek su šiltais, tiek su saldžiais valgiais, galima patiekalus gardinti šviežiomis jų sultimis, žievelių drožlėmis ar net karamelizuotais griežinėliais. Iš vaisių nesunku paruošti ir sirupų, uogienių ar kvapnių prieskonių mišinių“, – sako „Rimi“ atstovė.

Kalėdiniu laikotarpiu iš citrusų galima virti džemus, marmeladą, o džiovintas riekeles panaudoti kaip šventiškas ir aromatingas dekoracijas. Namų gamybos dovanos perteikia jaukumo ir rankų darbo vertę – jos primena apie laiką ir rūpestį, kuriuos skyrėme žmogui, kuriam dovanojame.

Visą savaitę nuo gruodžio 9 d. iki gruodžio 15 d. „Rimi Lietuva“ siūlo citrusinių vaisių įsigyti pigiau, už itin gerą kainą: žaliųjų citrinų kilogramui taikoma 45 proc. nuolaida, mandarinams – 32–33 proc., o raudonieji bei žalieji greipfrutai kainuos iki 30 proc. mažiau. Nuolaidos galioja ir pirkėjų pamėgtiems stambiesiems greipfrutams Pomello.

„Rimi“ kviečia atrasti citrusinių vaisių skonius virtuvėje – eksperimentuokite ir išbandykite neįprastus receptus namuose.

Raudonųjų greipfrutų ir granatų marmeladas

Reikės:

• 4 vnt. raudonųjų greipfrutų  
• 500 ml granatų sulčių
• 500 g cukraus

Gaminimas:

Greipfrutus gerai nuplaukite ir nusausinkite. Su peiliu nupjaukite geltonąją žievelės dalį nuo vaisiaus ir labai plonomis juostelėmis ją supjaustykite. Į puodą sudėkite žieveles ir įpilkite vandens, kad apsemtų. Užvirkite. Kaitrą sumažinkite ir virkite apie 15–20 minučių. Išvirtas žieveles nukoškite. Iš greipfruto išimkite tik minkštą dalį, pašalinkite visus kauliukus ir plėveles.

Puode sumaišykite greipfrutų minkštimą ir sultis, granatų sultis ir virtas žieveles. Užvirkite. Kaitrą sumažinkite ir virkite apie 5 minutes, retkarčiais pamaišydami. Suberkite cukrų, nuolat maišykite, vėl užvirkite, kaitrą sumažinkite ir maišydami pavirkite mažiausiai 20 minučių. Susidariusias putas nugriebkite.

Pagamintą marmeladą supilkite į sterilų stiklainį.

Daniškas sumuštinis su greipfrutais, moliūgais ir silkėmis

Reikės:

• 100 g moliūgo
• 1 šaukšto alyvuogių aliejaus
• 0.25 vnt. raudonojo greipfruto Pomello
• 0.5 vnt. raudonojo greipfruto
• 250 g silpnai sūdyta silkių filė aliejuje  
• 1 vnt. raudonojo svogūno
• česnako laiškų (pagal skonį)
• 8 gabalėlių juodos duonos
• druskos (pagal skonį)
• pipirai (pagal skonį)

Gaminimas:

Moliūgą nulupkite ir supjaustykite 0,7 cm dydžio kubeliais. Juos apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais. Kubelius pridenkite kepimo folija ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 8 min., kol moliūgai suminkštės. Atvėsinkite.

Paruoškite kitus produktus. Greipfrutus nulupkite, suskirstykite skiltelėmis ir nuimkite nuo jų plėveles. Silkes supjaustykite plonomis juostelėmis. Svogūną supjaustykite plonais žiedeliais. Česnakų laiškus susmulkinkite. Atriekite 8 duonos riekeles.

Ant kiekvienos riekelės dėkite kelias silkių juosteles. Ant silkių gražiai išdėliokite moliūgų kubelius, apelsinų ir greipfrutų skilteles bei svogūnų žiedelius.

Sumuštinius apibarstykite česnakų laiškais, druska ir šviežiai maltais pipirais.

The post Citrusinių vaisių sezonas: gardinkite jais silkę ir gaminkite šventinį marmeladą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Reikės:

Džiovintiems vaisiams:

• 200 g džiovintų vaisių mišinio (razinos, džiovinti abrikosai, slyvos, spanguolės)
• 100 ml apelsinų sulčių (arba juodos arbatos)
• 1 arbatinis šaukštelis romo ar brendžio (nebūtina)

Tešlai:

• 200 g kambario temperatūros sviesto
• 150 g cukraus
• 3 kiaušiniai
• 2 šaukštai medaus
• 250 g miltų
• 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
• 1/2 arbatinio šaukštelio sodos
• 1 arbatinis šaukštelis cinamono
• 1/2 arbatinio šaukštelio muskato
• Apelsino žievelė (tarkuota)
• Žiupsnelis druskos
• 70–100 g riešutų (migdolų, lazdynų ar graikinių)

Gaminimas

1) Paruoškite vaisius

• Susmulkinkite didesnius vaisius (abrikosus, slyvas).
• Užpilkite apelsinų sultimis (arba arbata) ir, jei norite, šlakeliu romo/brendžio.
• Palikite mirkti 20–30 min.

2) Paruoškite tešlą

• Sviestą su cukrumi išsukite iki purios masės.
• Po vieną įmuškite kiaušinius, supilkite medų, įmaišykite apelsino žievelę.
• Atskirai sumaišykite sausus ingredientus: miltus, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius.
• Suberkite į sviesto masę, lengvai išmaišykite.
• Įmaišykite džiovintus vaisius kartu su likusiu skysčiu ir susmulkintus riešutus.

3) Kepimas

• Tešlą supilkite į keksų arba duonos formą (30 cm arba mažesnę).
• Kepkite 175°C temperatūroje 50–65 min., kol įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas.
• Jei paviršius per greitai ruda, uždenkite folija.

4) Pateikimas

• Leiskite pyragui atvėsti.
• Apibarstykite cukraus pudra, galima papuošti apelsino žievelėmis ar migdolais.

The post Kalėdinis pyragas su džiovintais vaisiais: sotus, aromatingas, šventiškas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Neišmeskite mandarinų žievelių

„Nors įprastai mandarinai valgomi atskirai tarsi užkandis, jų skonis ir tekstūra leidžia šiuos vaisius panaudoti kur kas įvairiau, universaliau. Mandarinai dera su mėsa, žuvimi ar jūros gėrybėmis, tinka marinatuose ir padažuose. Kadangi šią savaitę šiais Kalėdų šaukliais vadinamais vaisiais galima pasirūpinti reikšmingai pigiau, tai gali būti puiki proga paeksperimentuoti ir naujais skoniais nustebinti visą šeimą”, – sako Titas Atraškevičius, „Maximos” atstovas ryšiams su žiniasklaida.

Jis priduria, kad pasimėgavus mandarinais, nereikėtų išmesti ir jų žievelių. „Jas taip pat galima panaudoti bent keliais būdais: kaip kvapą namams, kaip prieskonį pyragams ar sausainiams, o šviežios ar džiovintos mandarinų žievelės suteiks malonų papildomą skonį bei aromatą arbatai ar kitiems karštiems šventiniams gėrimams”, – pataria T. Atraškevičius.

Mandarinų nauda sveikatai

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima” subalansuotos mitybos partneris, gydytojas dietologas Edvardas Grišinas priduria, kad mandarinai ne tik neatsiejamas Kalėdų gardėsis, bet ir ypač sveikatai naudingas vaisius. Ląsteliena turtinguose mandarinuose, pasak jo, yra nemažai vitaminų – ypač C ir A, taip pat kalio bei magnio.

„Tiek mandarinuose, tiek kituose citrusiniuose vaisiuose taip pat yra naudingų bioaktyvių junginių ir biologiškai svarbaus flavonoidų bei kitų polifenolių mišinio, kuris mūsų organizmui svarbus dėl savo antioksidacinių, priešuždegiminių ir ląstelių apsaugos savybių”, – sako E. Grišinas.

Gydytojas dietologas taip pat atkreipia dėmesį, kad joks vaisius nėra stebuklingas pats savaime – tad nereikia tikėtis, kad vien valgant mandarinus, pavyzdžiui, sumažės cholesterolis ar bus galima lengvai išsigydyti uždegimą.

„Mandarinai ir kiti vaisiai efektyviausi tada, kai jie yra dalis platesnės, subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo”, – pabrėžia gydytojas dietologas E. Grišinas.

Mandarinai su imbieru ir kiti netikėti deriniai

Artėjant Kalėdoms, beveik neabejotina, kad skanūs ir nebrangūs mandarinai vis dažniau atsidurs pirkėjų krepšeliuose. „Maximos” kulinarijos meistrai siūlo nebijoti išbandyti naujus receptus ir dar neragautus kulinarinius derinius su šiais vaisiais.

Pavyzdžiui, jų skiltelės puikiai tiks salotoms su gaudos ar rikotos sūriais. Mandarinų sultis galima naudoti tiek marinuojant mėsą, tiek žuvį. Citrinas pakeitus mandarinais, naujais skoniais atsiskleis ir jūros gėrybės, pavyzdžiui, krevetės ar austrės.

„Maximos” kulinarijos meistrai siūlo pora netikėtų receptų, padėsiančių dar labiau pamilti mandarinus.

Vištiena su imbieru ir ant grotelių keptais mandarinais

Pasigaminti šiam pikantiškai šventiškam ir didelių išlaidų nereikalaujančiam patiekalui reikės:

• 6 vnt. mandarinų;
• 1 kg vištienos šlaunelių be kaulo ir odos (supjaustytų maždaug 3 cm gabalėliais);
• 1,5 v. š. smulkiai tarkuoto šviežio imbiero (maždaug iš 4 cm ilgio šaknies);
• 3 v. š. balzaminio acto;
• 2 v. š. smulkintų šviežių čiobrelių;
• 2 vnt. česnako skiltelių;
• 1 a. š. citrinos sulčių;
• 1 v. š. sojų padažo;
• alyvuogių aliejaus (aptepimui);
• prieskonių (pagal skonį);
• jūros druskos, pipirų (pagal skonį).

Gaminimas. Druska ir pipirais apibarstytus vištienos gabalėlius pora valandų ar visą naktį pamarinuokite balzaminio acto, tarkuoto imbiero, pusės pasiruošto čiobrelio, trinto česnako, sojos padažo ir citrinos sulčių marinate.

Daržovių skustuku atsargiai nulupkite mandarinų žievelę, palikdami kuo daugiau baltos dalies, kad kepant mandarinai neiširtų. Kiekvieną vaisių supjaustykite į tris horizontalias riekes. Jas aptepkite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir likusiais čiobreliais. Kepkite po 2–3 minutes iš abiejų pusių 220 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Išėmę ir į lėkštę sudėję mandarinus, orkaitės kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių. Sudėkite aliejumi apteptus vištienos gabalėlius ir kepkite po 4–6 minutes iš abiejų pusių, kol apskrus. Jei naudojate, iškeptą vištieną apibarstykite prieskoniais. Apšlakstykite citrinos sultimis ir trupučiu alyvuogių aliejaus.

Mandarinų karamelė

Šiai lengvai pagaminamai mandarinų karamelei, kuria galima gardinti ledus, naudoti pyragų pertepimui ar keptų vaisių glazūrai, reikės:

• 5–8 mandarinų;
• 240 g cukraus;
• 20 g sviesto.

Gaminimas. Išspauskite iš mandarinų 100 ml sulčių. Puode sumaišykite cukrų, 50 ml mandarinų sulčių ir 50 ml vandens. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirps. Užvirkite ir nemaišydami virkite 5–6 minutes.

Nuėmę nuo ugnies sudėkite sviestą, supilkite likusias 50 ml mandarinų sulčių ir dar 50 ml vandens. Išmaišę grąžinkite ant ugnies ir kelias minutes lengvai pakaitinkite, kol masė taps vientisa. Atvėsinkite iki kambario temperatūros. Skanaus!

The post Oranžinė Kalėdų laukimo pusė: nebrangi mandarinų karamelė šventiniam stalui ir idėjos, kur galite panaudoti jų žievelę appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Reikės:

• 2 didelių apelsinų (arba 1 apelsino ir 1 citrinos)
• 200 g cukraus
• 100 ml vandens
• (nebūtina) ½ arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus arba šiek tiek cinamono
• Cukraus pudros apvoliojimui

Gaminimo eiga:

1. Paruoškite žieveles.
   Gerai nuplaukite apelsinus (ar kitus citrusinius vaisius), geriausia – nuplikyti verdančiu vandeniu.
   Nulupkite žieveles ir supjaustykite jas plonomis juostelėmis.
   Jei žievelės labai storos, galima nugraibyti dalį baltosios dalies, kad cukatai nebūtų kartūs.
2. Apvirkite, kad neliktų kartumo.
   Žieveles užpilkite vandeniu ir virkite apie 5–7 minutes.
   Tada nupilkite vandenį ir pakartokite procesą dar kartą su šviežiu vandeniu.
   Nusausinkite žieveles.
3. Virimas sirupe.
   Puode užvirkite 100 ml vandens su 200 g cukraus. Maišykite, kol cukrus ištirps.
   Sudėkite žieveles ir virkite ant silpnos ugnies apie 40–50 minučių, kol sirupas sutirštės, o žievelės taps permatomos ir minkštos.
   Pabaigoje galite įberti vanilinio cukraus ar cinamono kvapui.
4. Džiovinimas.
   Išimkite žieveles, išklokite jas ant kepimo popieriaus ir palikite išdžiūti kambario temperatūroje arba džiovinkite 50–60 °C orkaitėje 1–2 valandas (praverkite dureles).
   Kai atvės, apvoliokite cukraus pudroje.

Naudojimo idėjos

• Įdėkite į keksus, sausainius ar pyragus – suteiks citrusinį aromatą.
• Naudokite kaip puošmeną desertams ar tortams.
• Puikiai tinka ir kaip valgomos dovanos – sudėkite į stiklainėlį su kaspinėliu.

The post Cukatai: kaip juos pasigaminti namuose be vargo? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.