Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Velykos
atsitiktinis
Velykos šiandien sunkiai įsivaizduojamos be desertų. Per daugelį metų jų formos ir skoniai ne kartą keitėsi, tačiau reikšmė šventinėje tradicijoje išliko tvirta.
Įprastai per Velykas ant vaišių stalo gausu ne tik margučių, bet ir majonezu gardintų patiekalų. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Justinos Metlovienės, nors šie produktai dažnai laikomi neatsiejama šio šventinio laikotarpio dalimi, per didelis jų kiekis, netinkamas apdorojimas ar laikymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Velykų stalui lietuviai vis dažniau ieško ne tik pažįstamų, bet ir kiek įdomesnių skonių, kurie išlaikytų tradicijos jausmą, tačiau kartu leistų nustebinti svečius. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai pastebi, kad ruošiantis šventėms pirkėjai vis dažniau atsigręžia į seniau pamėgtus, bet šiandien rečiau gaminamus produktus – vienas jų yra galvijų liežuvis, kuris lietuviškoje virtuvėje nuo seno laikomas tikru delikatesu.
Pastaraisiais metais raugas išgyvena tikrą sugrįžimą – tai, kas ilgą laiką buvo laikoma primiršta tradicija, šiandien vis dažniau atrandama iš naujo.
Keli lašai aliejaus, skutimosi putos ar ausų krapštukas gali tapti tikrais Velykų pagalbininkais – socialiniuose tinkluose plintantys margučių dažymo triukai leidžia pasiekti stebinančių rezultatų be jokių specialių priemonių.
Velykos – tai ne tik džiaugsminga pavasario ir gamtos atgimimo šventė, bet ir metaforiška naujo ciklo pradžia. Tikima, kad tai diena, kai mintys, žodžiai ir net apranga turi ypatingą galią – jos ne tik atspindi mūsų nuotaiką, bet ir gali padėti pritraukti sėkmę, sveikatą, meilę ar finansinę gerovę.
Velykų proga daugelis iš mūsų planuoja susitikti su artimaisiais, ridenti margučius ir sėsti prie bendro stalo, kur kuriami prisiminimai. Todėl interjero dizainerė pasakoja, kaip trimis paprastais žingsniais padengti šventės stalą ir be didelių išlaidų sukurti jaukią nuotaiką tiek suaugusiems, tiek vaikams....
Pavasaris be šviežių, traškių ir sultingų salotų – neįsivaizduojamas. Ir nereikia bijoti, kad šis pasirinkimas bus nuobodus: visai pigiai galima sukurti tokią lėkštę, kuri nustebins ir skoniu, ir net papuoš Velykų stalą.
Velykų stalas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas be margučių, įvairių kepinių, mėsos gaminių ir, žinoma, sviesto. Šis dabar mūsų virtuvėse įprastas, kasdienis nebrangus produktas per šventes įgaudavo kur kas gilesnę, simbolinę prasmę. Velykų proga lietuviškas prekybos tinklas „Maxima" kviečia prisiminti tradicijas ir pasigaminti gardžių, nebrangių sviesto užtepėlių, puikiai tiksiančių ypatingam šventiniam stalui.
Velykos daugeliui neatsiejamos nuo margučių, jaukumo namuose ir kūrybiškų pasiruošimo akimirkų. Vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip dažyti kiaušinius natūraliai, nenaudojant cheminių dažų.
Neretai Velykoms ruošiamasi ne tik planuojant meniu, bet ir „užbėgant už akių" šventiniam persivalgymui – įsigyjant virškinimo fermentų ar kitų preparatų, skirtų persivalgymo pasekmėms palengvinti. Specialistės paaiškino, kada organizmui iš tiesų reikalinga papildoma pagalba virškinant, paaiškino, kuo virškinimo fermentai skiriasi nuo probiotikų, ir patarė, kaip išvengti šventinio apsunkimo.















