Juozas dainininko karjerą pradėjo kaimo kapeloje „Ventukai”. Su kapela jis apkeliavo beveik visus Lietuvos miestus ir miestelius, kai kurias užsienio šalis. Dabar Juozas metė „Ventukus“ dėl popso.
Juozas Butnorius muzika susidomėjo dar vaikystėje. Atlikėjui mama pasakojo, kad mažąjį Juozuką prižiūrėjusi auklė vis sakydavo: „Šitas vaikas bus dainininkas”.
Praktinis susidomėjimas muzika prasidėjo, kai vaikinas pradėjo lankyti mokyklą. Mokytojai pastebėjo, kad mokinys turi sugebėjimų dainuoti ir pasiūlė tėvams leisti vaiką į muzikos mokyklą.
Ketvirtoje klasėje mokytoja pasakė Juozui, kad kaimo kapela „Ventukai” ieško solisto ir pasiūlė nuvažiuoti į Ventos muzikos mokyklą ir pasirodyti kapelos vadovui.
„Pamenu dar tą pačią dieną su mama nuvažiavome į „Ventą“ ir išklausęs vadovas manęs paklausė: „Kur tu buvai anksčiau?“
Tai mane labai nudžiugino. Buvo įprasta, kad nauji „ventukai” turi repetuoti tris mėnesius iki pasirodymo, o aš jau koncertavau pirmąjį savaitgalį. Pirmasis koncertas įvyko Telšiuose, kaimo kapelų šventėje,”- pasakoja Juozas.
Koncertuodamas vaikinas apkeliavo ne tik Lietuvos miestus ir miestelius, bet ir užsienio šalis. „Pirmą kartą važiavome į Italiją. Tai buvo nuostabi kelionė, kurioje pamačiau labai daug. Svarbiausia, kad per pirmąją kelionę pabuvau šalia popiežiaus Jono Pauliaus II ir gavau jo palaiminimą. Gal todėl taip man sekasi?” – kalba buvęs „ventukas”.
Iš pradžių atlikėjui buvo smagu koncertuoti su bendraamžiais, tačiau bėgant laikui vis labiau vaikinas žavėjosi populiaria muzika ir norėjo patekti į didžiąją sceną. Kaip solistas jis siekė dainuoti ne liaudišką muziką…
Vaikinas jau tris metus nebekoncertuoja su „Ventukais”, bet jį dar buvo galimą pamatyti su kapela per pasirodymą televizijos laidoje „NML”.
Ten su „Ventukais” jis iškovojo pergalę prieš populiarias muzikos žvaigždės. Dėl šių pergalių ir šlovės vaikinas „susirgo“ žvaigždžių liga.
„Tada buvau labai jaunas ir nesupratau, kas tai yra. Dabar, kai jau esu išgyvenęs šią ligą, manau, nebekartosiu tos pačios klaidos ir neužriesiu nosies. Tuo esu įsitikinęs,” – pasakoja Juozas.
Išryškėja tikrieji „Muzikos akademijos” dalyvių veidai
Juozas, vasarą tik atvykęs gyventi į Vilnių, sulaukė naujo muzikinio projekto „Muzikos akademija” prodiuserės kvietimo sudalyvauti projekte.
Juozas iškart sutiko, nes „čia nebus realybės šou ir nereikės gyventi uždarose patalpose“. Tris mėnesius projekte dalyvaujantis dainininkas pamatė „reikalo“ trūkumus: „Teigiami dalykai yra tie, kad projektas yra labai originalus ir tikrai „aukščiausios klasės“ Lietuvos mastu. O trūkumas – vienintelis, kad koncertai beveik nevyksta kituose Lietuvos miestuose.”
Prieš porą savaičių Juozas kovojo dėl išlikimo su projekto lyderiais Ruslanu ir Sasha Son. Turbūt jam padėjo Popiežiaus palaiminimas, nes atlikėjas šešiais balsais laimėjo prieš merginų numylėtinį Sasha Son ir pasiliko projekte.
Ar tarp dalyvių jau atsirado konkurencija? „Dabar tikrai atsirado konkurencija. Konkurencija jaučiama ne tik iš muzikinės pusės, tačiau pradedame konkuruoti ir dėl dėmesio. Dabar išryškėja tikrieji dalyvių veidai,” – kalba Juozas.
Vaikinas stengiasi palaikyti gerus santykius su visais ir bendrauti vienodai tiek su vaikinais, tiek su merginomis. Tačiau geriausiai sutaria su Gabrielė ir Sasha Son. Projekto laimėtoju jis mato Ruslaną, bet kaip pats atlikėjas teigia: „kas bus toliau, niekas dar nežino. Gal ims ir viskas aukštyn kojomis apsivers.”
Vyrais kariuomenėje netampama
Juozas – vienintelis muzikinio projekto dalyvis, kuris patyrė kareivišką gyvenimą. Tarnavimo kariuomenėje metu, dainininkui niekas nepatiko. Jis negalėjo pakęsti kasdieninės rutinos, griežtos kontrolės ir veiksmų laisvės apribojimo.
Bet, kai baigė tarnybą, suprato, kad kariuomenė buvo naudinga, nes jis pajuto, ką reiškia disciplina.
Juozas teigia, kad tik iš dalies vaikinas po tarnybos tampa „tikru vyru“. Ką jis galėtų patarti jaunuoliams, kurie eina į kariuomenę?
„Patarti sunku, nes kiekvienas tarnybą priima savaip, o palinkėti galėčiau savanoriams sėmės, o šauktiniams – stiprybės, nes tai – gana daug išbandymų pateikiantis gyvenimo etapas,” – sakė Juozas.
Pažymių knygelėje – dvejetai
„Man kaip menininkui viskas „užeidavo” bangomis. Vienu metu mokykloje viskas patikdavo ir visos pamokos domindavo, o kitą kartą nenorėdavau nei namų darbų daryti, nei aktyviai dalyvauti pamokose.
Kaip muzikantui patiko muzikos pamokos ir, žinoma, kūno kultūros pamokos, nes jos buvo lengviausios. Taip pat patiko krėsti pokštus mokytojams, o ypač, kai jie iškrėsdavo pokštą man – parašydavo dvejetą. Gyvenome mes gražiai, be jokių didelių problemų,”- pasakoja Juozas.
Penktadienio vakarais moksleivis lėkdavo į moksleivių diskotekas. Nes vienintelė pasilinksminimo vieta tebuvo Akmenėje, Juozas niekada nepraleisdavo diskotekų.
Juozas prisipažino, kad yra gavęs nuo tėvų „beržinės košės”. Dažniausiai už tai, kad jis tingėdavo daryti namų darbus ar parnešdavo iš mokyklos pažymių knygelę, kurioje būdavo įrašyti net keli dvejetai.
Vaikinui tėvai įkrėtė proto, jis net pradėjo mokytis. Kartais Juozas gaudavo „namų areštą“, bet tik tol, kol su „Ventukais” išvažiuodavo koncertuoti.
Linksmasis bučinys
„Patys linksmiausi įvykiai vyko kieme, kai visa chebra susirinkdavo ir, neturėdami, ką veikti, visokių linksmų atrakcijų prisigalvodavo.
Vieną vasaros vakarą žaidėme su draugais „patiuniguotas” gaudynes. Žaidimo taisyklės buvo tokios: berniukai gaudo mergaites ir kurią pagauna, turi pabučiuoti.
Aš pagavau man patinkančią merginą ir pradėjau ją bučiuoti. Tas bučinys užsitęsė šiek tiek ilgiau, nei įprasta.
Netyčia išgirdau draugų juoką ir atsimerkęs pamačiau už draugės nugaros jos mamą. Nuo to karto stengiuosi aplenkti jos namus ir susitikti gatvėje, nes – labai gėda,” – pasakoja linksmiausią vaikystės įvykį Juozas.
