„Empti“ – tai tokia grupė, kurios žmonės klausėsi devintam dešimtmetyje ir kuri savo veiklą sustabdė 2004 m. Nejuokaukime, visi žinome „Empti“. Hitas „Gera mylėtis“ buvo taip dažnai grojamas, kad keletas radijo didžėjų neištvėrė, o grupės muzikantus, nors jie patys tai neigia, gerbėjai nešiojo ant rankų.
Šiandien grupės nariai jau nebe jaunuoliai. Giedrė – vis dar „Pieno lazeriuose“, turi šešiametę dukrytę ir jau daug metų moko kitus dainuoti.
Paulius užsidarė įrašų studijoje ir kuria pačius įvairiausius muzikinius projektus: „Dubllicate“, „Bango Collective“… Be to, sukūrė muziką vienam filmui.
Tad nelikus „Empti“ tiek Paulius, tiek Giedrė turėjo ką veikti. Jie kartu sukūrė „Overtone“. Bet kažkas atsitiko, ko mums nepavyko išsiaiškint, o jiems nupasakoti, – po ketverių metų jie ima ir atkuria „Empti“. Ar tai bus šių metų geriausias sugrįžimas iš naujo?
– O kam tas „Empti“ – neturite ką veikti ar trūksta pinigų?
Paulius: pinigų kaip ir meilės – niekada nebūna per daug. O pagrindinis mano argumentas, kodėl grįžtame, yra tas, jog Lietuvos popmuzikoje dabar yra didelė skylė.
Mes nesivaikome tokių tikslų, kaip „pataikyti“ į „Radiocentro“ topą ar dar kur nors. Tiesiog norime kurti gražią muziką. Aš nežiūriu į tai kaip į biznį.
Pradėdamas darbą turi galvoti, kaip viską geriau padaryti. Žiūrėti į kūrybą per finansinę prizmę yra negerai. Pirmaisiais mėnesiais „Empti“ bus tik investicija.
– Ko tikitės iš sugrįžimo?
P.: mano nuomone, po to, kai nulipome nuo scenos, geresnės popmuzikos Lietuvoje dar neatsirado.
– Kaip susikūrėte?
P.: paprastai, tiesiog „atėjo laikas pagroti“.
Giedrė: buvome pažįstami iš matymo ir pabandėme pagroti kartu.
P.: buvome trise. Po to vienas „išpuolė“, kitas „išpuolė“, o Darius tapo dizaineriu. Ir likome tik aš su Giedre.
– Kada ir kodėl iširo „Empti“?
P.: kartais norisi kažką pakeisti gyvenime, o tokio sprendimo – viskas, šitą reikalą „užrišame“ visiems laikams – niekada ir nebuvo.
Su Giedre ir toliau bendravome. Tai kokią reklamą, tai dar ką nors sukurdavome.
G.: paskutinis koncertas buvo 2004 metais, „Forum Palace“.
– „Empti“ susikūrė devyniasdešimt trečiais, kaip viskas tada atrodė?
P.: labai jaunai (šypsosi).
G.: iki tol, kol atėjau į grupę, ji buvo tik instrumentinė. Buvau „Dogbones“ ir „Summerland“ vokalistė. Tada visi mes„varėme“ roką. Ir „Empti“ irgi „varė“ roką.
P.: dabar gal irgi roką „pavarysim“.
– Ar pradėti tada buvo lengviau negu dabar?
P.: ir dabar, ir tada pradėti sunku. Buvome jauni, neturėjome nė kapeikos, reikėjo gitaros, studijos, vadybininko ir t. t.
G.: iš viso tais laikais žodis „vadybininkas“ buvo neaiškus.
P.: manau, buvo ir yra taip pat sunku kiekvienai pradedančiai grupei. Niekas nepasikeitė.
G.: na, tais laikais nebuvo vadinamųjų „surogatinių grupių“, sukuriamų, kai į laikraštį įdėdamas skelbimas: „Kuriama grupė – reikalingos gražios mergaitės.“ Tokių dalykų nebuvo.
P.: „negražių nepriimam.“.
– Kada pirmas koncertas „iš naujo“?
P.: norėtume lapkričio pabaigoje, bet kol kas tikslios datos nežinome. Jau ruošiamės.
– Kaip vyksta ruošimasis?
P.: fantastiškai (juokiasi). O jeigu detaliau: ateini į studiją, pasidarai kavos, įsijungi kompiuterį, pasitikrini paštą ir pradedi ruoštis.
G.: vyksta repeticijos.
– Grosite tas pačias dainas?
G.: tos pačios temos, tik kitaip skambančios. Ir kažkiek naujų.
P.: jeigu negrotume senų gabalų, tai gal nereiktų to vadinti „Empti“. Skambės kitaip, vis dėlto praėjo dešimt metų. Viską reikia perdaryt iš naujo.
– Savu laiku laimėjote daug apdovanojimų. Kokia jų reikšmė buvo tada?
P.: tada tai buvo didelis įvertinimas, bet ir apdovanojimai buvo kito lygio. Dabar man baisu įsijungti „Bravo“.
– Kas bus jūsų konkurentai dabar, o kas buvo tada?
P.: sunku pasakyti, nes mes netaikom į tikslinę auditoriją.
G.: ir tada, ir dabar orientuojamės į gerą, švarią muziką. Ir mes visai nekalti, kad „Radiocentro“ debiutantų nominacijas gavom ir mes, ir „Delfinai“.
P.: nors „Empti“ yra popmuzika.
– O dabar popmuzikos scenoje karaliauja Bžeskas.
G.: tai visai kitas pasaulis, visai kitas gyvenimas.
– Mokei Justę „Jazzu“, grojote vienoje grupėje, kaip sutariate dabar?
P.: apmokei Justę Džiazų (juokiasi).
G.: gerai sutariame, neseniai buvau jos ir Leono koncerte.
– Kas pasikeitė iš techninės pusės, tada ir dabar?
P.: prieš penkiolika metų mano studija buvo rūsyje, o dabar ant penkiaaukščio stogo, iš kur matyti visas Vilnius.
Tada turėjau vieną gitarą, dabar turiu devynias. Prieš dešimt metų ir kompiuteriai buvo kitokie, dabar nusiperki kompą, praeina pusmetis ir supranti, kad jau reikia naujo.
Nors principas „kuo daugiau – tuo geriau“ nėra iš esmės teisingas, geriausia susirinkti reikalingiausius daiktus ir juos naudoti pagal paskirtį.
– Ar yra naujų atlikėjų, kuriuos užtikrintai galėtumėte įvardinti kaip perspektyvius?
G.: gerų grupių niekada nebus per daug. Jų visada trūks.
P.: žiūrint kur, Londone tik spėk rinktis. O šiaip tai „Magic Mushrooms“.
G.: Justė su Leonu.
P.: nelabai stebiu, kas vyksta Lietuvoje.
– Kurie metai „Empti“ buvo geriausi?
P.: man tai visi geri buvo. Žinai, kaip yra sakoma „Buvau „tusovkėje“. Taip gerai, kad nieko neprisimenu.“ Aš ir šiaip truputį sklerotikas.
G.: (juokiasi).
– Ar fanai eidavo iš proto?
G.: būdavo, kad paprašo parašo, bet po kojomis nepuldavo.
P.: fotografavausi „pager‘ių“ reklamoje ir mano atvaizdas „važinėjo“ ant troleibusų. Tada gatvėje atsisukdavo.
– Peidž… ko?
G.: tai toks daiktas, kuris prieš mobiliuosius atsirado. Žinutėms siuntinėti.
P.: ir tai buvo prieš dešimt metų.
