Kodėl mums gėda kalbėti apie meilę, liūdesį, nerimą? Kodėl nedrąsu atverti savo jausmus? Prasidedant pavasariui emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ teigia, kad jausmai gėdos nedaro, ir pradeda begėdystės skatinimo kampaniją.
Naujausia „Jaunimo linijos“ inicijuota apklausa parodė, kad dauguma (71 proc.) 16-30 m. amžiaus apklaustųjų susiduria su emociniais sunkumais ir didžiajai jų daliai (60 proc.) yra sunku kalbėti apie jausmus.
„Kasmet pavasarį organizuojame iniciatyvas, kurių metu siekiame pagerinti emocinę būseną Lietuvoje ir paskatinti skirti mūsų organizacijai 2 proc. Didžioji dalis lėšų bus skiriama pritraukti, parengti ir koordinuoti savanorius, kurie ir teikia emocinę paramą. Šiemet pagrindinį dėmesį skirsime jausmų atvirumui, raginsime daugiau kalbėtis apie jausmus. Tiek apie negatyvius, tiek apie pozityvius. Natūralu, kad kuo žmonės daugiau atvirauja apie tai, kaip jaučiasi, tuo mažiau patiria emocinių sunkumų. Tad kalbėti apie jausmus tikrai ne gėda“, – teigia Agnė Mažvilaitė, „Jaunimo linijos“ vadovė.
Apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (56 proc.) susiduriančiųjų su emociniais sunkumais jaučia nepasitenkinimą savimi, 49 proc. jaučia pyktį, 45 proc. – liūdesį, 42 proc. – nerimą.
Paklausti, kodėl gali būti nelengva atsiverti, beveik pusė (47 proc.) patiriančių emocinių sunkumų, atsakė, kad vengia dalintis savo jausmais, nes nenori „apkrauti“ savo problemomis kitų, 38 proc. nemano, kad kam nors tai nuoširdžiai rūpi, o 34 proc. patiems kartais sunku suprasti, kaip jie jaučiasi. Daugiau emocinių sunkumų įvardino merginos ir 20-24 m. respondentai.
Pasak A. Grižo, psichologo, mokymų vedėjo ir „Jaunimo linijos“ savanorio, žmonėms labiausiai gėda atvirauti apie santykius, emocijas, gyvenimo prasmę, seksualumą – būtent šiomis temomis dažniausiai kreipiamasi į „Jaunimo liniją“.
„Apie santykius ar vidinius išgyvenimus sunku kalbėtis, nes tai intymu, asmeniška. Gėda save atvirai parodyti. Kita priežastis – jeigu norime atsiverti, dažnai neturime kam pasipasakoti, į ką kreiptis. Aplinkiniai paskendę rūpesčiuose, bijome juos „apkrauti“, o kartais galvojame, kad kiti nesupras, nesurandame žmogaus, kuriuos pasitikėtume“, – sako A. Grižas.
Pirmieji žingsniai atvirumo link
Kaip žengti pirmuosius žingsnius jausmų atvirumo link? Psichologo teigimu, svarbiausia užsirašyti mintis ir jausmus, kad jie neliktų tik galvoje. „Pirmiausia, reikia sau pripažinti, kad aš negerai jaučiuosi, kad mąstau apie susikaupusius jausmus. Užsirašyti jausmus svarbu, kad jie neliktų paslaptyje“, – teigia A. Grižas.
Kitas svarbus žingsnis – ieškoti informacijos internete, nes žmonėms labai svarbu jaustis ne vieniems, net jeigu savo artimoje aplinkoje nėra su kuo pasikalbėti. Egzistuoja įvairios internetinės bendruomenės, kurios sprendžia klausimus, padeda įvairių bėdų turintiems žmonėms.
„Viena iš galimybių – pasikalbėti su draugais. Pagalvokite, kurie iš jų galėtų su tavimi pasikalbėti, kuriems tu rūpi ir kurie galėtų prisiderinti prie tavęs ir išklausyti“, – sako A. Grižas.
Vienu iš pirmųjų žingsnių prisijaukinti savo jausmus gali būti kreipimasis į „Jaunimo liniją“. Pernai „Jaunimo linija“ bendrai atsiliepė į 58 263 skambučius, atsakė į 1160 laiškų, įvyko 987 pokalbiai internetu.
Psichologinės pagalbos tarnybos
Krizių įveikimo centras
Specialistas budi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val. Konsultacijos raštu info@krizesiveikimas.lt. Konsultacijos žodžiu 8 640 51555. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra. Tęstinės psichologo konsultacijos 8 640 51555, el. paštas info@krizesiveikimas.lt. Olandų g. 19-2, Vilnius. www.krizesiveikimas.lt VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Krizių intervencijos skyrius Teikia suaugusiųjų krizių intervencijos stacionarinę ir dienos stacionaro psichiatrinę pagalbą bei neatidėliotinas konsultacijas priėmimo skyriuje. Telefonas: (8 5) 215 4403. Darbo laikas: darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. Vasaros g. 5, 10 korpusas, Vilnius.
www.vasaros.lt/sk_kriziuintervencijos.htm
Grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems
Susitikimai vyksta kartą per mėnesį, dažniausiai paskutinį mėnesio trečiadienį, nuo 18.00 val. iki 20 val. Dalyvavimas grupėje nemokamas. Grupę veda psichologai dr. Paulius Skruibis ir Jelena Trofimova. Dėl dalyvavimo grupėje skambinkite arba rašykite Pauliui (8 686 36979, paulius@skruibis.lt) arba Jelenai (8 699 75265, trofimova@yahoo.com). VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, Tilto g. 3-6, Vilnius.
www.artimiesiems.lt
Jaunimo linija
Emocinė parama telefonu 8 800 28888 (nemokamai, bet kuriuo paros metu). Emocinė parama elektroniniais laiškais (http://www.jaunimolinija.lt/laiskai/, atsakymas per 2 paras).
www.jaunimolinija.lt
Vaikų linija
Pagalba skirta vaikams ir paaugliams. Internetinis konsultavimas, pokalbių svetainė. Emocinė parama telefonu 116 111 (nemokamai, kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val.)
www.vaikulinija.lt
Vilties linija
Emocinė parama telefonu 116123 (nemokamai, visą parą). Internetinis konsultavimas (www.kpsc.lt/klausimai-atsakymai arba vilties.linija@gmail.com). Pagalba teikiama suaugusiesiems. Į laiškus per 3 dienas atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai.
www.kriziucentras.lt
Pagalbos moterims linija
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai. Emocinė parama telefonu 8 800 66366 (nemokamai, kiekvieną dieną 10-21val). Pagalba laiškais (pagalba@moteriai.lt). Į laiškus per 3 dienas atsako savanorės konsultantės. www.moters-pagalba.lt/linija
Linija Doverija
Pagalbą jaunimui rusų kalba teikia savanoriai. Emocinė parama telefonu 8 800 77277 (nemokamai, darbo dienomis 16-20val.)
