Skaitytoja pasakoja ir klausia: Sveiki. Man 20 metų, o tada buvo vos 19. Nuvykome su geriausia drauge į jos vaikino gimtadienį. Žinoma, ten buvo didelė kompanija ir daug alkoholio. Tuo metu mėgau išgerti ir man atrodė „lievos“ tos panos, kurios tipo „ai, aš daug negeriu, aš nemėgstu“. O aš ir gerdavau daug, ir kompanijos siela buvau tiek tarp bičų, tiek tarp panų.
Dabar kai pagalvoju tai taip, su gerokai įkaušusia pana smagu: ji kalba beleką, elgiasi belekaip ir atrodo belekaip – kompanijos juokdarė, jokia čia ne siela. Bet aš ne apie tai… Šventėme tą gimtadienį, gėrėme už jubiliatą ir aš tradiciškai padauginau. Tada atrodė, kad viskas puiku ir aš tiesiog išgėrusi, tačiau ryte supratau, kad aš nieko neatsimenu. Rytas buvo klaikus ir aš atsikėliau šalia savo draugės vaikino.
Nuoga. Mano draugė piktai rengėsi paltą ir demonstratyviai išėjo pro duris. Aš nesugebėjau nieko jai pasakyti, nes nesupratau kas čia vyksta. Tik greitai apsirengiau ir išsikvietusi taksi pabėgau. Nuo to laiko viskas su drauge taip ir nutrūko. Man pritrūko drąsos atsiprašyti, pritrūko drąsos išsiaiškinti kas įvyko… Tačiau dar ir šiandien aš jaučiuosi bjauriai ir gyvenu su begaline kalte… Kaip man išsivaduoti iš to jausmo?
Atsako psichologė Karolina Gurskienė:
Kuo skiriasi vaistas nuo nuodo? Kiekiu. Tas pats skirtumas tarp linksmybių ir problemų alkoholio atžvilgiu – kiekis. Kartais žmonės gera dėl neva atsipalaidavimo, tačiau, kai esi išgėręs, pajausti tą ribą, kad aš jau atsipalaidavau, o ne vėl „apsunkau“ – išties sudėtinga.
Gali vis labiau bandyti atsipalaiduoti ir tik pabandęs atsistoti supranti, kad esi toks sunkus, kad nebepaneši savęs… Mėgti sportuoti, mėgti juodą šokoladą, mėgti sijonus ar pastelines spalvas – pomėgiai, kurie daro mus unikaliomis. Mėgti labai išgerti – unikalumas, kuriuo tikriausiai nesinorėdavo didžiuotis, ar ne? Smagu skaityti, kad tas pomėgis jau praeity, tik gaila, kad tokia kaina.
Iš tavo laiško aišku, kad tave slegia nemalonūs jausmai – tikriausiai tu jauti gėdą, kaltę, liūdesį. Kadangi tai tęsiasi jau pakankamai ilgai – tai tapo ne tik nemaloniais, tačiau kartu ir kankinančiais, varginančiais jausmais, su kuriais tampa sunku gyventi, todėl norisi iš jų išsivaduoti.
Tikriausiai atsiprašyti draugės ir viską paaiškinti būtų geriausias sprendimas. Taip tu draugei parodytum, kad ši situacija ir ji pati tau yra svarbu. Šiandien tai jau įvykę ir to pakeisti tu negali, tačiau gali pakeisti savo ir kitų savijautą dėl to. Tylėjimas vargina, kalbėjimas – išlaisvina. Tu gali parašyti laišką, gali pasiūlyti susitikti, gali nusiųsti tiesiog atsiprašymo žinutę – būtų tai padaryti yra labai įvairių. Mes visi žmonės ir visi klystame. Čia tai ir svarbiausia – išlikti žmogumi.
