Vienoje rankoje „Apple“ telefonas, kitoje vienkartinis „Starbucks“ puodelis su garuojančia kava, kurią gerdama „Zaros“ bateliais kaukši į mokyklą. Žvilgtelėjusi į „Guess“ firmos laikrodį supranti, jog jau vėluoji į pirmą pamoką, nes ryte skubėjai į paštą atsiimti iš Kinijos atkeliavusios „Armani“ rankinės. Reikėtų pripažinti, jog nesi tikra dėl jos kokybės, bet žinomas vardas tau prideda pasitikėjimo savimi. Ar nuo ženklų įmanoma tapti priklausomai? Deja, taip.
Y karta Lietuvoje laikomi nuo 1990-ųjų gimę jaunuoliai, kurie turi kitokius nei jų tėvai prioritetus, asmenines savybes ir gyvenimo būdą. Jie interneto bei socialinių tinklų vaikai, gimę pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Pasak šios teorijos kūrėjų, tai akivaizdūs reklamų vergai, besąlygiškai tikintys pateikiama informacija. O ar tu apie save taip manai?
Suklastota prabanga
Tam, kad galėtum spręsti apie savo priklausomybę nuo prekių ženklų, iš pradžių reiktų išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu juos kuria. Žurnalas „Forbes“ pernai įtakingiausiu prekių ženklu pasaulyje paskelbė „Apple“. Kinijoje šiemet jis tapo svarbiausia prabangos dovana, aplenkusia „Hermes“, „Louis Vuitton“ ir „Chanel“. Kalbama, kad sukurdama išmaniuosius laikrodžius „Apple“ bendrovė baigė kelią prabangaus prekių ženklo link, kurio produktų kainos svyruoja nuo 349 iki 15 tūkst. eurų. Dėl tokių projektų Paryžiaus aukštoji mada keliasi į Amerikoje esantį Silicio slėnį, o pelnas peržengia visas suvokiamas ribas.
Tame pačiame „Forbes“ sąraše brangiausias mados prekių ženklas yra „Louis Vuitton“, Prancūzijos mados namai, įkurti 1854 m. Šis prekių ženklas puošia lagaminus, rankines, avalynę, papuošalus, laikrodžius, akinius nuo saulės ir kitus aksesuarus. Lietuvoje jis ypač mėgstamas merginų, tačiau reta jų už rankinę gali pakloti 2000 eurų. Tuo naudojasi analogų gamintojai Kinijoje, siūlydami padirbtas prekes už šimtą ar du šimtus dolerių. Norėdami užsidirbti žmonės dažnai iš to daro verslą, parsisiunčia didelį kiekį padirbtų aksesuarų iš Tolimųjų Rytų ir perpardavinėja juos didesne kaina. Sumokėdamos brangiau merginos dažnai apsigauna, manydamos, jog įsigijo originalią rankinę, diržą ar piniginę.
Net pagal Lauren Weisberger romaną sukurtame filme „Ir velnias dėvi Pradą“ vaidinusiai aktorei Meryl Streep vardiniai drabužiai ir aksesuarai pasirodė beprotiškai brangūs ir neįperkami. „Oskaro“ laureatės nuomone, labai daug merginų meldžiasi pasauliniams prekių ženklams pačios to nesuprasdamos: „Filmavimo aikštelėje buvo tokia daugybė brangių rankinių, kad 4000 dolerių už vieną iš jų atrodė tikrai pigu. Tai nenormalu. […] Niekada pernelyg nesidomėjau mados verslu, tačiau po juostos „Ir velnias dėvi Pradą“ daug sužinojau apie prekių ženklus ir didelių korporacijų taisykles mados pasaulyje. Yra tiek daug skirtingų mados namų, kuriuos būtina pamaloninti ir reklamuoti. Mes tikrai meldžiamės prekių ženklams, nors ir atrodo, kad taip nėra.“
Populiari ir be etikečių
Nuomonę apie prabangius prekių ženklus turi ir mūsų skaitytojos. Portale panele.lt atlikome apklausą, atsakymus pateikė daugiau kaip 500 merginų. Klausėme, ar joms svarbu drabužio etiketė, ar vertina daiktą pagal prekių ženklą, kaip merginos apsirengimas daro įtaką jos populiarumui mokykloje. Pasirodo, daugiau nei pusė mano, jog prekių ženklas neturi jokios įtakos daikto grožiui, o ketvirtadalis liko prie nuomonės, kad brangesni daiktai dažniausiai būna gražesni. Taip pat dauguma merginų perka patikusį daiktą, nesvarbu, kokioje parduotuvėje, tačiau joms kartais svarbu, kokia etiketė prisiūta prie drabužio.
Beveik pusė atsakiusiųjų mano, jog kartais mergina, apsirengusi firminiais drabužiais, turi daugiau galimybių susirasti draugų ir tapti žinoma mokykloje. Kita pusė palaiko nuomonę, jog ji turi tiek pat šansų kaip ir be madingos aprangos. Dauguma merginų nesistengia pritapti, bet yra populiarios ir be firminių drabužių. Tik maža dalis rengiasi madingai, tad ir taip pritampa. Paklaustos, ar joms svarbu turėti madingą tą sezoną daiktą, vienos sako, jog prašo tėvų nupirkti bent kelis madingus aksesuarus, o kita pusė nesivaiko besikeičiančių madų. Tik kas dešimtai svarbi mados tema, ji seka visas mados naujienas ir stengiasi įsigyti ryškiausius sezono akcentus.
Pasak Gintarės iš Kauno, jos klasėje merginos giriasi nusipirkusios vardinį daiktą, dažnai jį sureikšmina. Merginos mokykloje egzistuoja ir vadinamasis elitas. Pasak devyniolikmetės, bendraklasės perka vardinius daiktus, nes šiais laikais rinkodaros dėka sureikšminami daiktai. Vilnietės Editos klasėje merginos taip pat mėgsta girtis brangesniais daiktais: „Mano mokykloje bendraklasės mėgsta puikuotis vardiniais drabužiais, jos nesugalvoja, kaip kitaip atkreipti į save dėmesį. Elitas pas mus taip pat yra, manau, jog jis išliks visais laikais. Turiu prisipažinti, jog ir pati stengiuosi pritapti, lygiuojuosi į populiarius žmones, nes tai suteikia pasitikėjimo savimi.“
Penkiolikmetė Nida mano, jog kartais žmogus atrodo geresnis už kitus, rengdamasis firminiais drabužiais, jis turi daugiau galimybių susirasti draugų. Jos mokykloje taip pat yra elitas, tačiau savęs jam nepriskiria: „Man asmeniškai gaila be priežasties leisti pinigus firminei prekei, ypač jei man jos nereikia ir jei perku tik tam, kad pasirodyčiau prieš draugus. Deja, mano draugai mąsto atvirkščiai. Merginos dažniausiai perka brangius drabužius, kad galėtų pasigirti prieš draugus, parodyti savo visuomenės sluoksnį ar pranašumą gebant įpirkti tai, kas brangu, ko kiti negali sau leisti.“
Klaipėdietė Paulina mano, jog merginos perka brangius daiktus, nes nori save iškelti prieš kitus: „Vyrauja nuomonė, kad jeigu turi šimtus kainuojantį rūbą, esi kažkuo geresnis. Šiais laikais mūsų visuomenei dar svarbu būti geresniam už kitus.“ Jos mokykloje neegzistuoja elitas, nes daugiausia mokinių yra vadinamieji menininkai, kurie turi galimybę išreikšti save per drabužius. Įvairių stilių žmonių jie tarpusavyje nelinkę skirstyti į elitą ir paprastus mokinius.
Prekių ženklų triukai
Už tą pačią kainą būtų galima nusipirkti ne tokio prabangaus prekių ženklo rankinę ir jis pasižymėtų geresne kokybe nei bet koks analogas. Deja, merginos linkusios rizikuoti. Visa tai dėl noro išsiskirti, galimybės pademonstruoti savo finansines galimybes ir priklausomybės nuo prekių ženklų. Daugelis prekių ženklą sieja su logotipais, etiketėmis ir reklamos kampanijomis. Rinkodaros specialistai tai įvardija kaip unikalų prekių pardavimo būdą ir įmonės atpažinimo priemonę. Žmonės net negali tiksliai pasakyti, kaip vadinasi įmonė, kuriai priklauso ženklas, tačiau puikiai ją atpažįsta. Tai gudrybė, kuri skatina žmones įsigyti būtent žinomo ženklo produktą.
Prekių ženklas dažniausiai užtikrina gaminamo drabužio ar aksesuaro kokybę. Jei pirkėjas yra patenkintas kokybe, jis greičiausiai ateityje vėl norės įsigyti to paties ženklo prekę, būdamas tikras, kad vėl gaus kokybišką prekę. Dažnai pirkėjus su kai kuriais prekių ženklais sieja emocinis ryšys bei ypatingas pasitikėjimas. Prekės ženklo įtaka pasireiškia tada, kai jis pradeda „valdyti“ pirkėją. Tai pasireiškia pardavėjo ir pirkėjo lojalumu, pasikartojančiais pirkimais. Juk jeigu kiekvieną rytą geri kavą iš „Starbucks“ ir tavo pasitikėjimo nesugriovė joks nesusipratimas, kitą rytą nesugalvosi jos gerti pas konkurentus. Tas pats ir su drabužiais, aksesuarais ar technika. Jei žmogus ištikimas „Apple“ produkcijai, retas naujesnį modelį pirks iš „Samsung“ bendrovės. Tai dažnai principo reikalas, dėl kurio žmonės išleidžia daugiau santaupų pirkdami garsių prekių ženklų produktus.
Prabangių prekių troškimas yra subtilus klausimas ir jį sunku tiksliai nustatyti dėl bendro subjektyvumo ir aiškinimų stokos. Vis dėlto žinomiausias prekių ženklų ekspertas Jeanas-Noëlis Kapfereris skiria šešis punktus, kodėl žmonės jaučia tokį nepaaiškinamą norą bet kokia kaina įsigyti prabangią pasaulyje žinomo dizainerio prekę.
