Lietuvoje minimalus darbo užmokestis – 289,62 eurai, vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir tikrai mažiausias Baltijos šalyse. Už galvų imasi tie, kurie iš jo turi pragyventi, juk neužtenka! Bet „Panelė“ rado studentą, kuris kiekvieną mėnesį jau keletą metų gyvena už perpus mažiau – vos 130 eurų. „Labai sunku, bet įmanoma“, – pristatydamas savo taupymo planą kalba Viktoras Pocius (22 m.).
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
MILIJONAS SKURSTANČIŲJŲ
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai buvo per 600 tūkst. asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Tai reiškia, kad jiems nepakanka pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, vaistams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, socialinę atskirtį dėl pinigų stygiaus mūsų šalyje šiuo metu patiria apie 917 tūkst. žmonių. Beveik milijonas!
Kraupūs skaičiai, kuriuos daugelis gerai gyvenančiųjų praleidžia pro ausis. Apklausos rodo, kad tik kas penktas geriau gyvenantis šalies žmogus nori ir stengiasi padėti varguoliams.
Gyventi vargingai niekas nenori, tai nepatinka ir kultūros vadybą Vilniaus universiteto Kauno fakultete studijuojančiam Viktorui. Bet trečiakursis seniai susitaikė su likimu, ir žino, kad bent kol kas nieko nepakeis. 130 eurų – tiek daugiausia jis gali išleisti per mėnesį. Jokių pramogų, prabangos prekių, atostogų. Vieninteliai jo turėti kvepalai – tie, kuriuos teta rado šiukšlyne.
TĖVUI NERŪPI
„Esu kilęs iš Žemaičių Kalvarijų, ten mano tėvai turi nedidelį ūkį. Anksčiau gana neblogai gyvenome, bet kai tarp tėvų prasidėjo pykčiai, situacija ėmė blogėti. Jau keletą metų mama bando išsiskirti su tėvu, tačiau jis nesutinka, piktybiškai gyvena tame pačiame name. Širsdamas, kad su vyresniąja seserimi palaikome mamą, tėvas mūsų išsižadėjo – nebendrauja, neremia pinigais.
Paskutinė pagalba, kurios sulaukiau, buvo nešiojamasis kompiuteris, pirktas prieš trejus metus, man išvažiuojant į Kauną studijuoti“, – kalba Viktoras. Tą dieną, kai jį aplankėme, vaikino piniginėje buvo tik 98 euro centai. Kiek laiko gyvens iš jų, nežinojo. „Savaitę arba dvi“, – svarstė, o iš balso neatrodė, kad per daug išgyventų, juk nuolat taip nutinka.
NE NAMAI, O BOMŽYNAS
Pirmuosius metus Kaune Viktoras gyveno seniai neremontuotame universiteto bendrabutyje, kas mėnesį mokėdavo tik 130 litų. Mažai, bet buvo nepatenkintas. „Sąlygos katastrofiškos, visiems sakydavau, kad nuomojuosi bomžyną… Vonios kambarys antisanitarinis, kambaryje ne baldai, o lūženos. Be to, aplinkinė kompanija labai prasta.“ Iš ten pabėgo, kai dėl nesuprantamų priežasčių administracija pakėlė nuomą ir liepė už tas pačias sąlygas mokėti beveik 80 eurų.
Dabar jo namai – draugės močiutės butas Kauno Eigulių rajone, daugiabutyje. 25 eurai šiltuoju metų laiku, kai nėra šildymo, ir 70 eurų šaltuoju – tiek kainuoja pragyvenimas, įskaitant visus komunalinius mokesčius ir internetą. Už šią sumą gauna atskirą kambarį, o virtuvę ir vonią su tualetu dalijasi su kituose dviejuose kambariuose gyvenančiais nuomininkais. Nepalyginamai geriau nei bendrabutyje!
TŪKSTANČIAI IŠ ANGLIJOS
Viktoro mokslai kainuoja apie 1160 eurų per metus. Tokių pinigų jo mama, vienintelė galinti padėti šeimos narė, niekaip nesurinktų. Ji dirba kaimo parduotuvėje pardavėja, per mėnesį uždirba apie 900 litų (253 eurai). Iš jų pati turi išgyventi, ūkį ir namą išlaikyti, ir aišku, padėti vaikams – Viktorui ir jo sesei. Nors atrodo neįmanoma, mamai kažkaip pavyksta.
(O kas už mokslą moka?) „Pats. Vietoj vasaros atostogų jau dvejus metus trim mėnesiams išvykstu padirbėti į Angliją. Ipsvičo miestelyje gyvena mano teta, ji mane priima nemokamai. Iš pradžių kartu su ja dirbau vietiniame šiukšlyne, nieko baisesnio nebuvau matęs. Surūgusio pieno pakeliai, papuvusios mėsos likučiai, pilnos sauskelnės ir kitokios bjaurastys… Kvapas tragiškas! Todėl susiradau fiziškai sunkesnį, bet švaresnį darbą vištų fabrike. Esu atsakingas už pakavimo mašiną, kartais tenka kapoti vištienos gabaliukus. (Kiek ten uždirbi?) Kiekvieną vasarą po 15 tūkst. litų (4344 Eur). Beveik pusę uždarbio iškart ten išleidžiu drabužiams ir kitokiems pirkiniams – pigesni, įdomesni.“
STILIUS SLEPIA SKURDĄ
(Sprendžiant pagal išvaizdą nepasakytum, kad esi neturtingas) „Ačiū, man tai labai svarbu. Noriu atrodyti gerai, stilingai. Dėl savo stiliaus mokykloje net kentėjau patyčias, nes mūsų kaime daugelis su treningais vaikščiojo, o aš stengiausi atrodyti originaliau. Todėl visi drabužiai iš Anglijos. Apsiperku tiek, kad visus metus užtektų: džinsai, dvidešimt marškinėlių, apatinių, kojinių, aksesuarų, porą striukių, sportiniai, išeiginiai batai. Pernai didžiausias pirkinys buvo išmanusis telefonas, apie kurį seniai svajojau, kainavo daugiau kaip tūkstantį litų. (Lietuvoje nieko neperki?) Šiemet batus per išpardavimą įsigijau už šimtą litų. Visi tuo metu pirko iš naujų kolekcijų, o man tiko ir iš senos. Lietuvoje pirkau, nes šiltų žieminių batų Anglijoje nerasi.“
„PYRAGAS“ UŽ 29 CENTUS
(Kaip paskirstai likusius pinigus?) „Svarbiausia yra užsimokėti už studijas, tai pirmiausia padarau. O tada likusius pinigus atsidedu pragyventi: nuomai, maistui ir kitoms išlaidoms. Mėnesiui lieka mažiau nei 130 eurų. Kai kam nors pasakau, žmonės netiki, kad įmanoma su tiek išsiversti, ypač kai esi jaunas ir visko norisi. Bet „norėti“ sau daug neleidžiu, perku tik pigiausius produktus, tarkim, batoną už 29 euro centus. Ir nors skamba labai blogai, jis tikrai skanus, valgau ir vietoj duonos, ir vietoj pyrago. (Savaitei maistui gali skirti tik 14 eurų, gal turi patarimų, kaip tilpti į šią sumą?) Patariu naudotis būtiniausių pirkinių sąrašu, iš pradžių susirašykite tai, be ko neišgyventumėte. O tada antraeiliai dalykai – juk net pienas nebūtinas, košę galima ir vandenyje virti.“
KOLDŪNAI VIETOJ ŠOKOLADO
(Ar gyvenant taip susispaudus kaip nors save palepini?) „Labai mėgstu šokoladą, bet retai perku. Tarkim, praėjusią savaitę jau norėjau pirkti, įsidėjau į krepšelį, o tada pagalvojau, kad už tuos pačius pinigus man išeis maišelis šaldytų koldūnų, kurių pakaks dviem pietums. Didžiausias gyvenimo malonumas, kuriam pinigų dar užtenka, tai kavos puodelis, gerčiau ir gerčiau. (O kaip kavinės, restoranai?) Anksčiau skaudėjo širdį, kai kurso draugės po paskaitų eidavo į „Vero cafe“, užsisakydavo šokoladinės kavos su grietinėle, jie labai gražiai ją patiekia. (Norisi?) Aišku, bet tada pagalvoju, kad už tuos 8 litus galiu nusipirkti kilograminį maltos kavos pakelį ir ja mėgautis mažiausiai dvi savaites. Tada noras eiti į kavinę praeina. (Negi nesi buvęs?) Nevaidinsiu nuskriausto vargšelio – keletą kartų draugai mane pavaišino, ačiū jiems už rūpestį… Labai malonu, bet lieka kažkoks negeras jausmas, kai kiti sumoka.“
SU MEILE, NUO MAMOS
Gražiausias dalykas, kurį pasakodamas savo graudžią istoriją mums parodė Viktoras, yra kiekvieną mėnesį jį pasiekiančios siuntos nuotraukos. Mama iš savo mažyčio ūkio sūnui prikrauna visą dėžę maisto, o ant jos prisega raštelį „Sūneliui! Viskas tau su didele meile iš gimtų namų! Skanaus.“
„Toje dėžėje būna maišas bulvių, morkų, svogūnų, obuolių, konservuotų daržovių, grybų, rūkytos ir žalios mėsos, cukraus, aliejaus ir įvairių prekių, kurias mama pigiau gauna savo parduotuvėlėje. Paskutiniame siuntinyje įdėjo žuvų pirštelių, citrinų, ryžių dėžutę, kiaušinių, sūrių ir majonezo.“
Vaikinas prisipažino – jeigu ne šis davinys, jis tiesiog neišgyventų. Kiekvieną produktą paskirsto padieniui. O kad tas pats per tą patį nenusibostų, prisigalvoja visokių variacijų: tarkim, sardeles ne tik verda, jomis gardina sriubas ir troškinius.
NEPLANUOTŲ IŠLAIDŲ SĄRAŠAS
Nors Viktoras finansus kruopščiai paskirsto ateinantiems mėnesiams, šiemet nesiseka vykdyti plano. Mes jį aplankėme kaip tik tuo metu, kai buvo pačioje sudėtingiausioje, kokią tik prisimena, situacijoje. Iš anksto sumokėjęs nuomos mokestį keliems mėnesiams į priekį, nebežinojo, už ką pirks nuolatinį bilietą viešajam transportui ir įsigys duonos, šampūno.
(Kas būna, kai atsiranda neplanuotų išlaidų? Tarkim, reikia kam nors dovaną pirkti arba jeigu susergi?) „Neseniai šventėme sesers vestuves – padovanojau jai vokelį su 500 litų ir dar porą butelių nupirkau. Tai turbūt didžiausios neplanuotos išlaidos, kurioms atsiradus tenka pinigus nubraukti iš ateinančių mėnesių. Bet paskutiniu laiku ir mamai reikėjo padėti, nes dėl skirtis nesutinkančio tėvo visas tas procesas labai pabrango, su policijoje dirbančia sese kiek galime, tiek padedame. Dar mokslams pačiam visokios literatūros reikėjo pirkti, ėjau į keletą gimtadienių. Kvietimus priimu tik iš labai artimų žmonių, nes visiems pažįstamiems dovanų niekaip neišeitų nupirkti. (Dar Kalėdos buvo!) Tai skaudžiausia tema… Tiek išsileidau, kad gruodžio pabaigoje ėmiau greitąjį 500 litų kreditą. (Kodėl tiek daug, vakarėlį organizavai?) Ne, nieko panašaus, tiesiog norėjau artimiausiems žmonėms dovanas įteikti. Mamai pirkau šį tą asmeniško, sesei ir vienam draugui po dovaną. Draugas iš pradžių nesutiko priimti, nes man nieko neturėjo nupirkęs, negerai jautėsi, bet priimti atgal atsisakiau. (O ką iš mamos ir sesės gavai?) Mama negali sau leisti išlaidauti, ji man nupirko šokoladinį Kalėdų senelį, tai vienintelė praėjusių švenčių dovana. (Pas tave ant spintelės – kvepalų buteliukas) Juos gavau iš tetos, rado sąvartyne rūšiuodama šiukšles.“
IŠSIKASĖ DUOBĘ
(Kas dabar vyksta su tuo kreditu?) „Negaliu iki galo atiduoti, labai bijau, kad ims augti palūkanos… Bet kol kas viskas kontroliuojama – sumokėjau nedidelį mokestį, kad šiek tiek pratęstų grąžinimo terminą, jeigu reiks, ir kitą mėnesį sumokėsiu, svarbiausia, kad nenueitų iki antstolių. (Gal iš draugų pasiskolink, bus bent saugiau, kad skola nedidės?) Niekas iš maniškių tokiais pinigais nesimėto… Be to, žinau, kad su draugais į piniginius reikalus geriau nesivelti, nes prasidės dideli pykčiai.“
MOČIUTĖ NEBEGALI BŪTI RĖMĖJA
(Mama tau padeda siųsdama maistą, o pinigais ar remia?) „Kai reikėjo, aš jai padėjau iš Anglijos grįžęs, bet dabar, kai mano piniginėje net euro nėra, prašysiu jos, nes kitaip neišmanau. (Manai, turės?) Jau ne kartą parėmė, per draugus perduoda kokius 20 eurų. (O daugiau giminių neturi?) Pirmus dvejus studijų metus man labai padėjo močiutė, kai aplankydavau, vis kiek nors į kišenę įdėdavo, bet šią vasarą, kai dirbau toje vištidėje, man pranešė, kad ją ištiko insultas. Dabar ji nieko neprisimena, net neatpažįsta manęs. Apie jokią paramą negali būti nė kalbos. Meldžiamės, kad liktų gyva.“
SUKASI IŠ PADĖTIES
(Kiek moki už kirpimą?) „Suradau tokią kirpėją, kuri paslaugas man teikia nemokamai, nes sutinku pozuoti įvairiems projektams. Ji mane ir pakerpa, ir padažo, jeigu reikia. (O linksmybės klubuose?) Šio dalyko atsisakau, kol penktadieniais visi siaučia, sėdžiu prie kompiuterio arba išskirtiniais atvejais einu pas ką nors į svečius, jeigu nereikia maisto atsinešti. Buteliui susimesti kelis eurus galiu paaukoti, bet nesu didelis alkoholio vartotojas. (O pas save pasikvieti?) Taip, dažnai gaminu vakarienę draugams, kai mano maistas baigiasi, jie atsilygina, mane pavaišina.“
LINKSMYBIŲ TENKA ATSISAKYTI
(Kaip tavo taupymą vertina kurso draugai ir bičiuliai?) „Ne kartą teko atsidurti nemalonioje situacijoje, nes daug kam atrodo, kad atsisakydamas pramogų aš maivausi. Kaip tik dabar visi dedasi trečio kurso viduryje vykstančiam mediumui, kiekvienas moka po 43 eurus. Jiems tai nedidelė suma, o aš pasakiau, kad tiek neturiu. Iš pradžių nepatikėjo. Teko išaiškinti, kad tai beveik visi mano mėnesio pinigai. (Turbūt liūdna – visi planuoja švęsti, o tu liksi šone?) Skaudu girdėti jų pasitarimus, kokius drabužius pirks, kur ir kaip vyks šventė, bet aš save įtikinau, kad man, nemėgstančiam šokti, ten nebūtų ką veikti. (Tai tu niekaip nesilinksmini?) Ilgą laiką lankiau chorą, labai patiko. Bet dabar reikia mokėti 26 eurus, todėl teko atsisakyti.“
VIKTORUI REIKIA DARBO!
Rizikuojame, bet kitaip negalime!
Viktoras daug kartų pabrėžė, kad skųstis, jog yra neturtingas, jam labai nepatinka. Ir šį interviu davė norėdamas ne sulaukti gailesčio, o parodyti, kad įmanoma išgyventi ir su labai nedaug pinigų.
Bet jei tu, perskaitęs šį tekstą, sugalvojai, kaip galėtum prisidėti prie šio jauno žmogaus gerovės – rašyk orius@panele.lt. Gal gali nemokamai jį mokyti dainuoti, nes tai senas vaikino pomėgis? O gal turi darbo pasiūlymą, tinkantį jo mokslų grafikui? Viskas tinka!
Interviu su Viktoru tęsinį skaityk vasario „ [-[6]-] “.
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
