Turbūt sutiksi, kad kelionės paįvairina gyvenimą. Mūsų šalis oru, deja, nelepina, tad taip norisi nors savaitėlei ištrūkti svetur. Galbūt su geriausia drauge? Šįkart keliautojos, PostCardFrom.lt tinklaraštininkės, dalijasi savo rekomendacijomis ir patarimais, kokias rinktis, jei nori kelias ankstyvojo rudens dienas praleisti smagiai, turiningai ir tikrai įsimintinai. Tavo dėmesiui – keturios mažos salos, kurios nepalieka abejingų. Jei nepavyks nuvykti šiais metais, pasiplanuokite kitais!
Kipras
Žavesys. Na, ne veltui kelionės į šią salą taip sparčiai populiarėja. Ir tikrai – matant, atrodytų, kas kelias minutes vis kylančius ir besileidžiančius lėktuvus, galima tuo įsitikinti.
Čia susipinantis skirtingų kultūrų, vaizdų, pramogų, tradicijų rinkinys tikrai pakeri. Ši sala turi pasiūlyti kur kas daugiau, nei tiesiog tingiai gulėti prie jūros. Kipras pasižymi tiek miškais žaliuojančiais kalnais, tiek ir smėlėtais ar uolėtais paplūdimiais, tiek įvairialypiu kraštovaizdžiu ar gausybe pasilinksminimo vietų.
Sala padalyta į pietinę, graikiškąją ir šiaurinę, kurią valdo turkai. Sieną kirsti galima (tik būtina turėti pasą), o pasižiūrėti ir šiaurinėje dalyje tikrai yra ką. Pavyzdžiui, Famagusta – miestas vaiduoklis, kuriame negyvenama jau apie 30 metų.
Jeigu yra galimybių, tikrai verta pamatyti unikalų miestą – Kipro sostinę Nikosiją. Ji yra salos viduryje, miesto centre – spygliuota viela ir siena. Nikosija yra paskutinė padalyta sostinė pasaulyje. Sunku aprašyti ir apibūdinti žodžiais, koks keistas jausmas kirsti sieną, kuri yra vidury miesto. Ir kokios skirtingos tos dvi dalys. Apskritai kokie šiurpai bėga per kūną, žinant visą istoriją, kodėl taip nutiko. Žodžiu, tiek pamatyti, tiek pasidomėti tikrai verta. Tai unikalu.
Larnaka – judrus kurortinis miestas, kuriame gausu kavinių, barų, naktinių klubų, šalimais – Viduržemio jūros paplūdimiai ir įvairios vandens pramogos. Galima pamatyti ir sūrųjį ežerą bei flamingų. Beje, pasivaikščiojimas pakrante vakarais čia itin romantiškas. Ir iš tiesų, ko gi daugiau reikia: jūra, atsipalaidavę besišypsantys žmonės, muzika, malonus ausiai šurmulys, pamirštos problemos ir giliai pasąmonėje gimstanti mintis – „kaip gera, kad gyvenimas teikia tokių akimirkų”.
Dar – Troodo kalnynas. Čia galima pakilti į aukščiausią salos tašką – Olimpo kalną.
Vakarėlių sostinė Agia Napa – čia tai šėlsmas! Tiesa, daugiausia, kiek teko matyti, susiburia jaunuolių iš Jungtinės Karalystės. Kiek čia visokiausių klubų ir klubelių… Visų stilių interjerai, muzika, siūlomos įvairiausios pramogos. Na, bent jau pamatyti verta. Populiariausias miesto paplūdimys – Nisi. Jame galima ne tik pailsėti kaitinantis saulėje (be to, čia labai gražus kraštovaizdis), bet ir išbandyti įvairias vandens atrakcijas – vandens slides, burlentes, nardymą.
Skonis. Vienareikšmiškai – mezė (meze). Pirmiausia atnešama kelių rūšių Kipre augančių šviežių alyvuogių, krepšelis šviežios šiltutės vietinės duonos, šviežių salotų dubuo, padažų, kurie ragaujami su ką tik ant stalo padėta duona, netrukus atsiranda raudonajame vyne marinuotų aštuonkojų ir visokiausių kitokių jūrų gėrybių. Tiesa, yra ir mėsos mezė, bet būnant prie Viduržemio jūros būtų nuodėmė neparagauti šviežutėlių jūrų produktų.
Taip pat vertas dėmesio – suvlakis (souvlaki), tai kiaulienos (ar kitos mėsos) kebabas – vienas populiariausių greitojo maisto variantų Kipre.
Na, ir musaka (moussaka) – graikiškas patiekalas, neatsiejamas nuo Kipro. Jei mėgsti baklažanus, daug sūrio ir faršo, skonis tikrai turėtų patikti.
Patarimai. Čia gerai išvystyta transporto sistema, tad be vargo gali keliauti iš miesto į miestą. Ir tą daryti tikrai verta.
Jei būsi dar viename gražiame mieste, Pafose, būtinai nueik į paplūdimį. Pasak graikų legendos, dabartinio Pafoso miesto apylinkėse iš jūros bangos užgimė grožio ir meilės deivė Afroditė. Pasakojama, kad šis vanduo – jaunystės ir grožio eliksyras.
Neapsigauk, užsisakydama mezė, – mokama ne už porciją, o už žmogų! Jei norėsi porcija dalytis su kelionės kompanionu, nieko neišloši, mokėsite vis tiek už du.
Beje, kaip būdinga pietiečiams, kipriečiai tikrai niekur neskuba. Tad nenustebk, jei kavinėje teks palūkėti ir valandėlę kitą.
Kreta
Žavesys. Įspūdžiais apie Kretą dalijasi mūsų bičiulis – keliautojas, asmeninių ekskursijų po Kretą organizatorius Audrius A. Morkūnas. Patys nuoširdžiausi ir patirtimi paremti įspūdžiai bei patarimai – iš pirmųjų lūpų.
Audrius neabejodamas sako, kad šioje šalyje itin daug įvairių vietų, kurias verta aplankyti, – kiekvienam pagal skonį, norus ir galimybes. Neišvengiamai įspūdį palieka Knoso rūmai ir Herakliono archeologijos muziejus.
„Jei eini į vieną objektą, privalai aplankyti ir kitą, nes kitaip nesuprasi, kokį aukštą civilizacijos lygį buvo pasiekę minojiečiai Kretoje prieš 4000 metų!“, – sako Audrius.
Taip pat – Baltieji kalnai salos vakarinėje pusėje. Kad ir ką juose pasirinktum – Samarijos, Imbros, kurį kitą tarpeklį ar kurią nors viršūnę, pasivaikščiojimas ten tikrai bus įsimintinas.
Na, ir Gramvousos pusiasalis su Balos lagūna – vieta, kur gali pasijusti tarsi patekusi į atviruką.
„Beje, labiau rekomenduoju ten plaukti laiveliu negu nuomotu automobiliu trenktis neasfaltuotu keliu ryjant dulkes“, – pataria Audrius.
Be to, aplink Kretą yra daugiau kaip 300 paplūdimių ir visi jie labai skirtingi. Taigi šioje šalyje tiesiog privalu keliauti, o ne kiurksoti prie vieno paplūdimio!
Skonis. Pasak Audriaus, tradicinėse Kretos tavernose ir restoranėliuose būtina klausti, ką šeimininkas turi pagaminęs šviežiai, tą ir ragauti.
Pasirodo, kretiečiai yra pamišę dėl šviežumo! Pačios skaniausios daržovės ir vaisiai jiems – ką tik nuskinti. Pats geriausias maistas – ką tik nukeltas nuo ugnies. Taip pat svarbus grynas pačių produktų skonis, todėl tikroje kretietiškoje virtuvėje labai mažai prieskonių.
„Jei valgysite mėsą, rekomenduočiau paragauti musakos (moussaka; į lazaniją panašaus apkepo), stifado (stifado; troškinio su svogūnais), paidakio (paidaki; avienos arba ožkienos šonkauliukų). Mėgstantiesiems jūrų gėrybes būtina paragauti keptų kalmarų žiedų, skrudintų mažų Viduržemio jūros krevečių ir keptų nedidelių jūrinių žuvelių – sardinių arba ančiuvių. Vegetarams – tikras rojus: pradedant paprastomis kaimietiškomis salotomis (taip graikai vadina mums įprastas graikiškas salotas) ir baigiant vynuogių lapų suktinukais dolma (dolmades), keptu sūriu (saganaki) bei ryžiais įdarytais pomidorais ar paprikomis (gemista)“, – vardija Audrius.
Patarimai. Ši šalis pasižymi gerai išvystytu transporto tinklu, ypač tarp didžiųjų salos miestų – Herakliono, Retimno ir Chanios, taip pat turistinėse zonose. Kitų krypčių grafikai, anot keliautojo, labiau pritaikyti vietinių gyventojų reikmėms: ne visada gali pavykti kur nors nuvažiavus grįžti autobusu tą pačią dieną. Taigi norint daugiau pamatyti ir sužinoti geriausia arba keliauti su ekskursijomis, arba nuomotis automobilį, juolab kad nuomos kainos nėra didelės. Pavyzdžiui, vienam žmogui nuvykti iš Herakliono į Chanią autobuso bilietas kainuoja apie 15 Eur.
Audrius pastebi, kad kretiečiai nepaprastai bendraujantys ir neretai nesupranta, kodėl poilsiautojai nepasivargina praverti burnos net elementariam „labas“ pasakyti.
„Patys niekada per daug nelįs į akis, bet, jei juos užkalbini, gali gauti daug informacijos, be to, smagiai pamalti liežuviu. Lengviausia, aišku, susikalbėti graikų kalba. Jeigu jos nemoki, tada reikėtų griebtis anglų – ją daugmaž moka tiek vyresni, tiek jaunesni“, – pataria Audrius.
Beje, vasarą Kretoje vyksta Matalos paplūdimio festivalis, per kurį į Matalos paplūdimį sugrįžta hipiška septintojo, aštuntojo dešimtmečių dvasia: naujais piešiniais išmarginamos visos kurorto gatvės, koncertinė scena pastatoma tiesiai ant paplūdimio smėlio, – kurortas nemiega nei dieną, nei naktį. Pagrindinė apranga – bikinis, be to, kiekvienas norintis prie pat paplūdimio gali visą kūną išsimarginti gėlių žiedais: juos nuplaunamais dažais piešia festivalio savanoriai.
Nusiplauni jūroje – vėl gali ateiti išsimarginti. Įvairiausių muzikos stilių koncertai, paplūdimio tinklinis, meninės akcijos – viskas susilieja į vieną festivalinį šurmulį. Šiemet Matalos paplūdimio festivalis vyks birželio 22–24 d. Nepataikius į jį, galima bet kada važiuoti į jaunimo kurortą Maliją, jis garsėja ne tik puikiais smėlio paplūdimiais, be ir naktiniais klubais bei barais.
Malta
Žavesys. Čia žavi viskas – žmonės, oras, vaizdai ir šalies įvairumas.
Ko tikrai negalima aplenkti, tai – judriosios sostinės Valetos. Čia rasi daug istorinių vietų, muziejų, bažnyčių, sodelių, kavinių, restoranų, parduotuvių, apstu rūmų, fortų, aikščių. Turint laiko tikrai yra ką aplankyti ir kur pasižvalgyti. Būtinai reikėtų užsukti į Šv. Jono katedrą (St John’s Co-Cathedral) – sakoma, įspūdingiausią Maltos bažnyčią.
O jau aukštutiniai ir žemutiniai Barrakka sodai ir iš čia atsiverianti stulbinama Didžiojo uosto panorama!
Dar vienas kerintis miestas – ramybės oazė Mdina, dar vadinama „tyliuoju miestu“. Tai – tvirtovė, į kurią patekus vaikščioji senomis siauromis gatvelėmis, grožiesi viduramžių ir baroko stiliaus architektūra. Iš tiesų čia pasijunti tarsi atitrūkęs nuo miestams neretai būdingo šurmulio, pasineri į ramybę, romantiką, jaukumą ir kartu – į prabangą, savotišką didybę. Jei nori dar didesnės ramybės apžiūrinėdama miesto gatveles, rinkis vakarą, kai leidžiasi saulė.
Pagrindinis pakrantės kurortas ir apsipirkimo, restoranų, kavinių vieta – Slima. Čia rasi ir nepamirštamus romantiškus vaizdus dovanojantį pasivaikščiojimo taką.
Na, ir kaip gi be Gozo ir Komino salų. Čia pamatysi daug olų, nuostabaus grožio paplūdimių. Komino saloje esanti Žydroji lagūna neretai vadinama rojumi žemėje. Ir tikrai – palypėjus kiek aukščiau, norisi sustoti ir tarti tuos taip gerai žinomus žodžius: „Sustok, akimirka žavinga!“
Skonis. Maltiečiai garsėja triušienos patiekalais. Jei tokią mėsą valgai, jos paragauti čia tikrai rekomenduojama.
Bragioli – jautienos suktinukai, kurių paskanauti galima bene kiekviename restorane. Kaina – apie 12–15 Eur.
Nuostabiosios pasticijos (pastizzi) – sluoksniuotos tešlos pyragėliai su rikotos sūriu. Nepakartojama!
Gbejniet ožkų pieno sūris. Būna ir su įvairiausiais prieskoniais. Paragauti tikrai verta.
Medaus žiedas (honey ring) – tradicinis maltiečių saldumynas su juoduoju sirupu (melasa), marmeladu, apelsinų žievele, pagardintas gvazdikėliais, cinamonu.
Dar keli verti dėmesio desertai: datulių pyragas, chalva su migdolais, migdoliniai sausainiai, nuga.
Taip pat – nealkoholinis apelsinų gėrimas „Kinnie“ (susipina kartumas ir savotiškas saldumas).
Patarimai. Išsinuomoti automobilį Maltoje, ko gero, vienas patogiausių variantų. Tiesa, nepamiršk, kad eismas čia vyksta kairiąja puse, o gatvelės labai siauros. Taigi vairavimo iššūkių pasitaiko. Bet automobilis visai nebūtinas, nes tarpmiestinių autobusų sistema veikia nepriekaištingai. Autobusai važinėja dažniausiai kas pusvalandį arba valandą, nuo ankstaus ryto iki maždaug 19–20 val. vakaro. Bilieto kaina – apie 1,5 Eur. Tiesa, kaip dera pietiečiams, autobusai neretai vėluoja.
Taip pat yra „SightSeeing“ autobusų – du maršrutai (mėlynas ir raudonas). Vienam maršrutui rekomenduojama paskirti vieną dieną – galėsi išlipti gražiose vietose ir nereikės skubėti.
Būtina žinoti, kad smėlėti paplūdimiai Maltoje – toli gražu ne visur, todėl viena geriausių vietų pasimaudyti – Auksinis paplūdimys (Golden Bay). Atgaiva ir kojoms, ir akims.
Žmonės čia be galo draugiški! Pasiklydai, nerandi, nežinai – į viską atsakys, svarbu klausti! Tik be anglų kalbos – niekaip.
Sicilija
Žavesys. Šią salą galima pavadinti puikiu nepamirštamo kraštovaizdžio, plačių šypsenų, svetingų žmonių, gero oro ir nuostabiai skanaus maisto deriniu. Tiesa, ko tikrai čia nereikėtų pamiršti, tai budrumo. Visgi Sicilija yra Sicilija. Ir kalbos apie „mafijas“ ne iš piršto laužtos.
Žinoma, nereikėtų aplenkti sostinės – Palermo. Čia išvysi tikrai išskirtinio grožio pastatų. Svečiuojantis Palermo mieste, būtinai aplankyk katedrą, San Giovanni degli Eremiti, La Martorana ir San Cataldo bažnyčias, operą, teatrą.
Trapanio pašonėje įsikūręs nedidelis viduramžiškas Eričės miestelis.
Jis stūkso ant Eričės kalno, jo papėdėje rasi funikulierių. Nors į Eričę galima pakilti kalnų serpantinais tiek miesto autobusu, tiek nuosavu automobiliu, visgi kilimas funikulieriumi dovanoja nepamirštamą įspūdį. Galėsi grožėtis puikia panorama. Miestelyje tikrai pasijauti tarsi pasakoje: siauros gatvelės, miestą gaubiantis rūkas, viduramžiškos pilys ir visame ore sklandantis rūkas – tarsi paslapties šydas.
Dar vienas jaukus miestelis – Marsala. Čia verta tiesiog pasivaikščioti jaukiomis senamiesčio gatvėmis.
Žinomas Etnos ugnikalnis – vienas didžiausių pasaulyje dar veikiančių ugnikalnių, aukščiausias Europoje.
Apskritai visa Sicilija verta dėmesio – užburia unikali, įvairi gamta, tad, turint galimybių ir laiko, verta apvažiuoti visą salą.
Skonis. Pusryčiams drąsiai valgyk ledų. Taip daro vietiniai. Sviestinė bandelė brijošė (brioscia, prancūziškai vadinama brioche), tarsi mėsainis įdaryta ledais. Išsiaiškinome, kad gera brijošė turi būti minkšta, saldoka, o tirpstant ledams netapti gliti. Įsitikinome – taip ir yra.
Valgymo technika: spausti, laižyti ir tuomet kąsti. Tiesa, mums taip lengvai nepavyko, prireikė šaukštelio.
Sicilijoje auga riebiausios ir skaniausios pistacijos visame žemyne. Tikrai valgyk jų, kur tik įmanoma. Beje, tie patys ledai yra pagrindinis skanėstas, kuriame galima rasti šių riešutų.
Būnant Sicilijoje būtų nuodėmė nepasimėgauti išskirtiniais desertais, kurie dar vadinami „dolce vita“. Gardumynas „dolce vita“ – tai švelnus pyragėlis kanolis (traškios tešlos vamzdelis su vaisių ir migdolų įdaru). Tikrai nepakartojama. O dar kai taip šviežia…
Vienas tradiciškiausių patiekalų – makaronai su sardinių padažu.
Apskritai visoje saloje vyrauja šviežio ir labai gardaus maisto kultas. Garuojantys kvapnūs kepiniai, daržovės, ypač pomidorai, vaisiai, jūrų gėrybės, alyvuogių aliejus – nepakartojami.
Patarimai. Turgūs. Neaplenk jų būdama šioje saloje, ypač Palerme. Čia apstu ir žuvų, ir įvairios mėsos, ir daržovių, ir vaisių, ir kitų gėrybių ar rankų darbo dirbinių. Na, ir, aišku, su cigaretėmis dantyse pardavėjai, negailestingai dorojantys žuvis ar mėsą. Tiesa, čia sukiojasi ir kišenvagių, tad saugok savo rankinę. Prieš ką nora pirkdama, būtinai derėkis.
Nepiktnaudžiauk mėtydama bet kokius juokus apie mafiją. Siciliečiai tikrai girdėjo juos visus ir galim garantuoti, kad nelabai nori išgirsti dar vieną.
Anglų kalba susikalbėti čia sunkoka, tad dėl visa ko būk pasiruošusi elementarių frazių italų kalba.
