Į muzikinį pasaulį su daina ,,Tu Esi Noriu“ grįžęs atlikėjas Andrius Aleknavičius-Alekna tiki: santykis su muzika visada privalo būti nuoširdus. Jis tai suvokė, kai kuriam laikui pasitraukęs iš scenos svarstė, kokią vis dėlto muziką jis norėtų kurti. Įvairių potyrių, pažinčių ir kitokį savęs vertinimą dovanoję ketveri metai šiandien Andrių skatina savo patirtimi dalintis su tavimi. Stabtelėk, atidėk darbus, pasiruošk arbatos ir susipažink su Andriumi artimiau.
Prieš ketverius metus žiniasklaidos buvai vadinamas ,,žaibiškai iškilusia žvaigžde“, ,,skandalingu reperiu“, ,,atlikėju, turinčiu ir kritikų, ir gerbėjų“. Kaip reaguoji į tai, kas apie tave rašoma?
Nė vienas straipsnis žiniasklaidoje nenupasakos, koks iš tiesų yra žmogus. Žmogus paprasčiausiai netelpa spaudoje. Mes turime didžiulę dovaną – kalbą, kuria dauguma bandome apibūdinti tai, ką mąstome ir jaučiame. Tačiau yra dalykų, kuriems apibūdinti vien kalbos nepakanka. Kito žmogaus nuomonė labai mažai susijusi su tuo, kas tu esi. Mes nesame kitų žmonių nuomonės ar pastebėjimai. Mes esame mūsų poelgiai ir veiksmai. Kiekvieno bendravimo su manimi patirtis skirtinga, tad ir nuomonių gali būti labai daug ir labai skirtingų. Nė vienas epitetas neapibrėžtų manęs tokio, koks esu iš tiesų. Nuoširdžiai tikiu, kad mes – daugiau nei vardai, specialybės, nuomonės ar epitetai žiniasklaidoje. Aš negaliu kontroliuoti, ką žmonės apie mane kalba ar rašo. Galiu kontroliuoti tik savo reakciją į tai. Svetimi balsai apie tavo laimę kalba daugiau nei retai. Todėl renkuosi jų neklausyti.
Matyt, gavai tiek daug dėmesio, kad leidai sau ketverius metus tylėti. Maždaug taip tavo pertrauką traktavo kai kurie klausytojai. O kaip buvo iš tikrųjų? Gal tuo metu veikei ką nors be galo svarbaus?
Norėčiau pasakyti, kad šią pertrauką skyriau sau, tačiau suprantu, kad labai daug savęs atidaviau žmonėms aplink mane. Tėvams esu sūnus, seseriai – brolis, vieniems – draugas, kitiems – kolega, tretiems – netikėtas pašnekovas, ketvirtiems – klientas, o penktiems – tiesiog dar vienas praeivis gatvėje. Per tą laiką baigiau studijas, dirbau, keliavau, rašiau, bendravau su įvairiais žmonėmis ir tapau stebėtoju. Daug kalbėjausi ir daug klausiau. Kėliau sau įvairių klausimų apie save, žmones ir šį pasaulį. Ieškodamas į juos atsakymų, tiesiog pasinėriau į tuštumą. Geri darbai ir kūryba man padeda ją užpildyti, tačiau vos tik tai padarau, visada atsiveria nauja. Tai – begalinis ieškojimo procesas. Ieškojimo, per kurį pasižadi surasti save. Ta pertrauka turėtų atsispindėti ir mano kūryboje, nes per šį laikotarpį pradėjau ją vertinti skeptiškiau, tapau didžiausiu savo kritiku.
Tavo kūryboje įvyko perversmas – aštresnę muziką pakeitė švelnesnė, melodiškesnė. Kaip ,,Tu Esi Noriu“ pasiekė klausytojus?
Nesakyčiau, kad „Tu Esi Noriu“ yra švelni daina. Man ji ganėtinai aštri. Tiesiog norėjau perduoti jausmą, kurį jaučiau vienam žmogui. Taip ir gimė ši daina bei jos pavadinimas. Tą jausmą perduoti klausytojams man padėjo Ugnė Kudlaitė (Otreya). Žodžius parašiau palyginti seniai, išsiskyręs su antrąja puse. Atrodė, turiu viską, ko reikia, ir svarbiausias mano kūrinys yra santykiai su mylimu žmogumi. Paraleliame pasaulyje kažkur gyvena laimingas Andrius, kuris šios dainos nesukūrė. Manau, jei žmogus tavo kūryboje atranda bent dalį savęs, tau nereikia rūpintis, kaip ji pasieks klausytojus. Jei daliniesi nuoširdžiai, kas nors dalinasi kartu su tavimi.
Ne per seniausiai tave fotografavo unikaliu fotografavimo stiliumi garsėjanti fotografė Elena Paraskeva. Kaip kilo fotosesijos idėja?
Per kelionę į Kiprą turėjau galimybę susipažinti su Elena ir svečiuotis jos namuose. Vienas žmogus man parodė jos darbų ir pasakė, kad galbūt pavyks su ja susipažinti. Važiavome per visą Kiprą autobusu dėl vos vienos valandos susitikimo, nes turėjome paskutiniu autobusu grįžti atgal. Elena buvo be galo maloni ir svetinga, negalėjau atsistebėti jos namų grožiu. Jaučiausi kaip interjero dizaino salone, meno parodoje ar muziejuje. Šiandien, matydamas jos darbus ir tarptautinius apdovanojimus, suprantu, kad man didžiulė garbė būti jos fotografuotam. Fotosesijos idėja gimė vietoje. Elena labai kūrybingas žmogus, tai puikiai matyti iš jos darbų. Pagrindinę nuotrauką ji pavadino “The Swimmer”.
Mėgsti keliauti. Kokių pojūčių tau suteikia kelionės – kelionių įspūdžiais papildai ne tik savo asmenybę, bet ir kūrybą, o gal per keliones tiesiog ilsiesi?
Papildau savo prisiminimus, juk kartais taip gera užsimerkus prisiminti gražią gamtą ir vietas, kurias teko aplankyti. Tačiau tie prisiminimai blėsta, ir vedamas smalsumo bei nuotykių troškimo leidžiuosi į naują kelionę. Man keliaujant svarbiausia yra gamta, vietos gyventojai, jų kasdienybė. Štai būdamas Atėnuose sutikau daug labai draugiškų ir meilės gyvenimui kupinų čia gyvenančių žmonių iš skirtingų šalių. Gera žinoti, kad skirtingose pasaulio vietose yra bendraminčių. Keliauti tenka įvairiomis aplinkybėmis. Kartais vykstu aplankyti draugų, švęsti jų vestuvių, kartais – susipažinti su žmogumi arba tiesiog pasivaikščioti vienas. Arba skrendu dviese su mama, kad parodyčiau jai kalnus. Per keliones mėgstu vaikščioti po nepažįstamas vietas ir fotografuoti. Turbūt daug kas tai mėgsta.
Kokį santykį su klausytojais stengiesi kurti?
Tiesiog noriu išlikti tikras ir neapgaudinėti savęs. O savo klausytojui norėčiau suteikti motyvacijos, įkvėpti jį, padrąsinti išlaisvinti vaizduotę ir priminti, kad mes niekada nesame vieni, nors ir kas nutiktų.
Visuomenė tave pažįsta kaip kūrėją. Kokį tave mato patys artimiausi žmonės?
Visuomenė kol kas dar manęs nepažįsta, bet mano kūryba gali man padėti susipažinti. Manau, šis klausimas iš dalies ne man, o artimiausiems žmonėms. Todėl nusprendžiau paklausti jų to paties. Vieni mane apibūdino kaip nuoširdžiai bendraujantį, atvirą, bet neretai paskendusį savo mintyse. Kiti – kaip humoro jausmo nepristingantį, besiblaškantį, bet visada grįžtantį prie savo mėgstamos veiklos. Dažnai iš savo draugų girdžiu komplimentų, kad esu įdomus pasakotojas ir pašnekovas. Jų nuomone, mano įvaizdis socialinėje erdvėje ir realybėje ženkliai skiriasi – gyvenime aš mielesnis ir nuoširdesnis.
Netolimos ateities muzikinės vizijos, planai. Kokie jie?
Išleidęs naują dainą gavau nemažai siūlymų koncertuoti skirtingose Lietuvos vietose. Beveik visų jų atsisakiau. Kas nors gali mane palaikyti kvailiu, bet kol kas noriu likti alkanas. Noriu sukurti daugiau dainų, kurias atlikdamas scenoje žinosiu: dalinuosi tuo, ką jaučiu, ir tuo, ką patyriau. Kaip sakytų mano draugas, ateitis miglota, praeities nebėra, yra tik šiandien. Ateityje norėčiau ir toliau dalintis savo darbais, vaizduote, svajonėmis ir mintimis su pasauliu.
