Visada atsiranda klausimų, kurių niekas netrokšta išgirsti. Vieniems tai – kaip išlaikei egzaminus, kitiems – ar turi antrąją pusę, tretiems – kiek uždirbi, o dauguma jaunų žmonių sudreba išgirdę klausimą „Tai kuo būsi užaugęs (baigęs mokyklą; gavęs diplomą)?“
Aplinkiniai šį klausimą užduoda ištisus metus, bet širdyje nerimas dėl ateities paprastai pabunda tam tikru laikotarpiu: pradėjus naujus mokslo metus, renkantis studijas ir… iškart po Naujųjų metų.
Daugelis, kuriems reikia priimti sprendimus dėl ateities ar pakeisti dabartinį gyvenimą, dažnai tarsi miega žiemos miegu iki pat švenčių pabaigos, o joms ir atostogoms pasibaigus nori nenori pradeda kirbėti nerimas, ką čia iš savęs nulipdžius.
Laimingi tie, kurie turi konkretų tikslą ar talentą. Pamenu, bendraklasis, kuris tikriausiai nuo darželio laikų norėjo būti gydytoju, visiškai nesuko galvos dėl ateities: žinojo, kur, ką ir kaip studijuos, kokią studijų kryptį rinksis, ir dabar sau ramiai dirba ligoninėje. Pamenu, vos suskausdavo koją, rašydavau jam žinutes, o jis man atsiųsdavo „diagnozę“.
Reikėtų labai kritiškai įvertinti savo gabumus, talentus ir potencialą tobulėti. Visiškai pritariu posakiui, kad sėkmė – tai 1 proc. talento ir 99 proc. juodo darbo.
Kitas kartu mokęsis visus dvylika mokyklos metų reguliariai būdavo paliekamas po pamokų už neatliktus namų darbus, jam vos vos išvesdavo teigiamus pažymius, o svarbias pareigas einanti mama dėl sūnaus raudonuodavo tėvų susirinkimuose. Bet tas vaikinas turėjo kai ką svarbiau už visus pažymius ir egzaminus – auksines rankas, gebančias taisyti smuikus, kurti papuošalus ir konstruoti keisčiausius išradimus. Šiandien jis – labai gerbiamas meistras.
Puiku, jiems pasisekė! O ką daryti likusiems, kurie net nenutuokia, kuo tapti?
Mano senelis mėgsta sakyti, kad jo laikais egzistavo trys profesijos: mokytojo, gydytojo ir kunigo. Perdeda jis, žinoma: buvo tų profesijų daugiau, bet tikrai toli gražu ne tiek, kiek šiandien. Įvaizdžio kūrėjai, kūrybininkai, reklamų dizaineriai, socialinių tinklų redaktoriai, kelionių žurnalistai, mados tendencijų prognozuotojai, tinklaraštininkai, gyvūnų psichologai… Kokių tik darbų yra! Galiu jau dabar paguosti: nesvarbu, kas jūs ir ką dabar veikiat, jūsų svajonių darbas tikrai egzistuoja. Na, o jei ir neegzistuoja, dabar madinga svajonių darbą susikurti pačiam.
Bet tuo mano guodimas ir baigiasi. Savo svajonių darbą atrasti, jam pasiruošti ir jį gauti ar susikurti turėsite pačios. Ir nuostabu, nes dar niekad nebuvo taip realu pačiam, o ne įtakingo dėdės padedamam, tapti savo laimės kalviu. Pabrėžiu – savo laimės, o ne mamos, močiutės ar kokios mokytojos neįgyvendintų svajonių pildytoju. Nejaugi tikrai norit gyventi kažkieno kito gyvenimą?
„Gerai, nekalbėk čia mums abstrakčiai“, – tikriausiai galvojat. O.K., mažiau kalbų. O darbai kokie? Pirmas ir pats svarbiausias – pagalvoti apie save. Pamąstyti, ką labiausiai norėtumėt veikti, jei nereikėtų šiandien eiti į mokslus, ruoštis egzaminams ar dirbti ne patį mieliausią darbą. Sėdėjimas kavinėse, apsipirkinėjimas, vaikinų persekiojimas feisbuke ar dažymasis lyg ir neturėtų pakliūti į šį sąrašą, bet… aš sakau priešingai.
Gali valandų valandas matuotis drabužius, persirengimo kabinose kurti jų derinius, net jei neturi pinigų kad ir naujoms pirštinėms? Galbūt verta pamąstyti apie stilistės darbą. Stiliaus kūrimas – ganėtinai nedidelė šio darbo dalis: didžiąją dalį stilisto laiko „suvalgo“ vaikščiojimai po prekybos centrus, naujų kolekcijų pristatymai, domėjimasis naujausiomis tendencijomis ir t. t. Štai tau ir atsakymas, kaip „Akropolyje“ ne leisti pinigus, o juos uždirbti!
Išmanymas, kaip veikia socialiniai tinklai, gali tapti tavo socialinių tinklų reklamos kūrėjos karjeros pradžia, pomėgis gaminti gali virsti tinklaraščiu, kuris ilgainiui atneš pajamų (kas Lietuvoje nežino Beatos Nicholson? O juk ji kulinarinę karjerą pradėjo nuo tinklaraščio!), profesionali draugių meilės reikalų sprendėja gali tapti psichologe, makiažo maniakė – Holivudo žvaigždžių vizažiste, karaokės karalienė – naująja Adele, programėlių kūrimo savamokslė – sėkmingos įmonės įkūrėja, o biologijos būrelio žvaigždė – šimtus gyvybių išgelbėjusia gydytoja. Svajokit drąsiai ir dar drąsiau dėl svajonės stenkitės.
Įvaizdžio kūrėjai, kūrybininkai, reklamų dizaineriai, socialinių tinklų redaktoriai, kelionių žurnalistai, mados tendencijų prognozuotojai, tinklaraštininkai, gyvūnų psichologai… Kokių tik darbų yra!
Žinoma, nesakau, kad pamąstysit penkias minutes, pasvajosit ir atrasit savo pašaukimą (nors gali būti ir taip, ypač, jei pirmą kartą gyvenime rimtai apie save mąstysit). Reikėtų labai kritiškai įvertinti savo gabumus, talentus ir potencialą tobulėti. Visiškai pritariu posakiui, kad sėkmė – tai 1 proc. talento ir 99 proc. juodo darbo. Savo akimis mačiau ne vieną jau mokykloje užgesusį talentą, nes manė, kad visata jį apdovanojo specialiais gabumais, todėl gali nesistengti ir žeminti už save mažiau gabius.
Ir kol jis pūtėsi, tie „mažiau gabūs“ arė trigubai ir dabar raško sunkaus darbo vaisius. Gyvenimas turi gerą humoro jausmą ir klausą, mielosios. Todėl be jokių kaukių nuoširdžiai pamąstykit, kas jums geriausiai sekasi, kokia veikla teikia daugiausia džiaugsmo, ką veikdamos neskaičiuojate laiko ir ar galėtumėt tai veikti kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro bent keletą metų?
Net ir trumpiausias, bet labai apmąstytas sąrašas gali tapti atsakymu į tą iki gyvo kaulo įgrisusį klausimą. Tik labai svarbu nepasiduoti aplinkinių patarimams rinktis „prestižines“ specialybes, nuo kurių pavadinimų gal šiaušiasi plaukai.
Nuo savęs nepabėgsi: jei už viską labiau norėtum būti kelionių gide, o giminės tave stumia į teisę, diena, kada tu nuo tos teisės bėgsi neatsigręždama, vis tiek ateis. Ir tik nuo tavo vidinių baimių ir nepasitikėjimo savimi priklausys, ar pabėgsi jau pirmame kurse, ar po penkerių metų darbo, ar likus dienai iki pensijos. Linkiu, kad apskritai bėgti nereikėtų.
Net jei trečią kartą įstojai, į, kaip paaiškėjo, nemielą specialybę. Net jeigu skaitai šį tekstą paslapčia tualete, stumdama laiką nuobodžiausiame pasaulio darbe. Net jei gresia dvejetas iš matematikos. Net jei mama svajoja šeimoje turėti chirurgą, o tu, jos nelaimei, nori gelbėti ne dvikojų, o keturkojų gyvybes, vilties tau yra su kaupu. Bet pradėk dėl jos veikti jau šiandien, gerai?
