Vasario 22 d. visame pasaulyje minima Širdies vožtuvų ligų žinomumo diena primena apie vieną klastingiausių širdies sutrikimų, kuris ilgą laiką nerodo aiškių simptomų, tačiau progresuodamas sukelia viso organizmo veiklos sutrikimus.
širdis
Naujausias
Daug žmonių, paklausti apie cholesterolį, linkteli – girdėta, bet negąsdina. Tačiau būtent tai ir kelia didelę grėsmę: nors padidėjęs cholesterolis dažniausiai neturi jokių simptomų, jis gali sukelti širdies infarktą, insultą ar kraujotakos sutrikimus.
Gera kraujotaka – tai energija, šilti galūnių pirštai, skaistesnė oda ir stipresnė širdis. Kai kraujas cirkuliuoja laisvai, organai gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl organizmas dirba efektyviau.
Širdies pulsas – vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, padedantis įvertinti, kaip efektyviai dirba širdis. Įprastas suaugusio žmogaus ramybės pulsas svyruoja 60–100 kartų per minutę, todėl pamačius pulsą 50, daugeliui kyla klausimas: ar tai pavojinga?
Atleidimas – viena iš sudėtingiausių, bet kartu ir išlaisvinančių emocinių patirčių, ypač brandžiame amžiuje. Kartais gyvenimo patirtys palieka žaizdas, kurias sunku paleisti, o kartais mūsų pačių vidinės blokados neleidžia atsiverti tikrajai ramybei.
Aukštas kraujo spaudimas – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Nors dažnai jis gydomas vaistais, mityba taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį.
Netikėtai užklumpančių panikos priepuolių simptomai yra tokie intensyvūs, kad neretai gali būti palaikomi širdies smūgiu ar kita ūmia sveikatos būkle.
Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų.
Retas pulsas – tai būklė, kai širdis plaka lėčiau nei įprasta. Suaugusiam žmogui normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai siekia 60–100 dūžių per minutę, o mažiau nei 60 dažnai laikomas bradikardija.
Sveika širdis – tai ilgesnis gyvenimas, daugiau energijos ir gera savijauta. Nors sportas ir poilsis yra svarbūs, didžiausią įtaką širdies sveikatai turi mityba.
Padidėjęs cholesterolis – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Nors dažnai nejuntamas jokių simptomų, šis „tylusis priešas“ ilgainiui gali lemti rimtas sveikatos problemas: infarktą, insultą ar aterosklerozę.
Kalis – vienas svarbiausių mineralų organizmui. Jis palaiko širdies ritmą, raumenų funkciją, nervų veiklą ir skysčių balansą. Tačiau kaip ir daugelis naudingų medžiagų, kalis naudingas tik tada, kai jo kiekis subalansuotas. Kai organizme susikaupia per daug kalio (tai vadinama hiperkalemija), gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų – nuo silpnumo iki širdies ritmo sutrikimų.
