Kitoks kitoks pasaulis man gražus Einu ieškot neatrasto dangaus Prie tavęs mane pririšo Tuščias kavinių šurmulys Netausojom vienas kito Mus...
A
Seniausias
Ar žino lietus Kur gimsta lašai Kodėl be dangaus Nerimsta sparnai Kodėl kelyje Mes liekam vieni Kodėl pavejui Išbarstom viltis...
Gera gera man vėl matyt tave Palaidais plaukais prieš vėją Skrendančią gatve Ištiesiu rankas švelniai link tavęs Bet tik šaltas oro gūsis Perveria mane Kur tave surast…? Jūroj žmonių… Tavęs nerandu… Gera gera man klaidžioti vienam Ir svajot kad tavo akys šypsosi tik man Iš arti arti aš jaučiu tave...
Kelią į tave tylomis užkloja sniegas, Laimė greitai pamiršta pusnyje sušalusį miegą. Mano vienišam lange šoka tango mėnulio akys, Jos...
Kiaurą naktį lyja lietus Tuščios gatvės nė vieno žmogaus Tik liūdna laukinė katė Tyliai snaudžia ant medžio šakos Gal svajoja...
Aš ieškojau žemėje dangaus O tavyje jausmų gelmės Aš tikėjau kad žmogaus Gyvenimas – giesmių giesmė Gal tik tušti sapnai Išsisklaidę paryčiais Tamsią naktį vienišą Sielą sužeis Ar dar girdi mane Dieve nežinomas Tavo žodis tyloje Šaukia mane Aš ieškojau liūdesy tiesos O nuodemėj jausmų prasmės Nežinojau kas esu Kur...
Tavo juokas krištolinis Čiurlenantis upelis Pažadina žvaigždes Tavo ašaros šilkinėm Lietaus paklodėm kvepia Kur išdžiovinsiu jas Tu juokies ir verki...
Mintys palieka Svetimą šalia jauti Lyg pernykštis sniegas Tirpsta dienos užmaršty Ar žinai kas Saugo mus nuo nevilties Pakelia virš...
Kai mėnulio lopšy Mano mintis supa tamsa Kai pamirštu laiko ribas Tu manyje vėl pabundi Aš girdžiu kaip lengvai Tu rakini sapno duris Pirštų galais vaikštai many Oda jaučiu tavo akis Kodėl nakties tamsa užaugina sapnus Kurie svaigina mus netikra ugnimi Kodėl vienatvės rūbą nuplėšti sunku Kodėl mes mylim tuos...
Čia kalba jūsų radijas, Pabusti jis ir vėl jus ragina. Tuoj debesys danguj ištirps, Rytoj mus užgrius pavasaris. Mes išeisim...
Rojuje šiąnakt snigo jazminų žiedais Kai į mano širdį kelią suradai Nos abu nedrįsom pasakyt balsu – myliu Buvom du...
Mėlynas rūkas virš miegančios upės Smelkiantis aidas vandens Tolstantis paukštis veidas mėnulio Gurkšny vėjuoto rudens Rudenio spalvos beldžias į langus Upė atplukdo lietaus debesų Vėjau suverki plyštantį dangų Siūlais šilkiniais šviesos spindulių Laikiną mirtį savy prijaukinęs Saulę sapnuoja akmuo Taip netikėtai palietė širdį Pirštų galiukais ruduo...
