Mano meilė laimingai baigės, Ji nuėjo linksma su kitais. O man liko ruduo ir snaigės – Gal ir vasara vėl...
Kostas Smoriginas
atsitiktinis
Mano batai buvo gražūs, Mėgau juos kasdien avėti.. Supratau taisyklę mažą – Jie negali nesmirdėti. Ir klaustukas raitosi ant žemės,...
Jei snigs, mama Pareis balta Apsiaustą nusimes Ir vėl kiekvienas daiktas ras sau vietą Jei snigs, snaigės lai ištirpsta Ir skruostais jos nurieda O mes tylėdami žiūrėsim viens į kitą O po to užsirūkysim, paklausim Kas naujo tavo pasauly Ar nusišypsoti dar neskauda Na o jei ji dar negrįžo...
Gesta blėsta laužai, Bulvės liks pelenuos, Kils didžiulė naktis Viršum žemės liūdnos. Ir užgrius kietas paryčio miegas, Ir daugiau nesugrįš...
Guliu žolėj, aš guliu žolėj O laikas slenka pro šalį Vien tik varnos aukštai Vien tik varnos jį vejas pilkame...
Nuo amžių vakare prie stalo dviese Kaip angelas naminis lempa tvieskia Apgaubki, angele, šviesa švaria Ir saugoki du žmones vakare. Diena primargino, nesužiūrėsi Pavargom mes nuo visokiausių „pa” Mes nieko nekalbam, mes sėdim dviese Pačia sunkiausia šnekamės kalba. Kažkas pakito, būtinai pakito Žvaigždynų sandaroj, o gal veiduos. Gal mudviejų nebėr,...
Per tą lietų, per purvyną, Per tą vėtrą, pilką, gaurią Pyliavai tu jauną vyną Į geltono stiklo taurę. Ir lingavom...
Pabudęs nuo lempos šviesos Linksmai išsižios užtrauktukas Ir meiliai nusišypsos Mažais geležiniais dantukais Kai sniegas už lango gilės ...
Man akiu negraudina geltono zhibinto angis, Ash neieshkau namu, nes namu niekada neturejau Tik sedejau, i svetima dangu zhiurejau, Kol pulsuojanchios zhvaigdzhdes spygliais man ishdure akis Kol i jas ishsilyde menulio blizgus aliuminis, Raibuliavo vanduo I skirtingas pasaulio puses Tu laimingas tik tol, kol kazhkas pasilenks prie peties Atsiduses ishtars,...
Ak, tie metų laikai – kaip gerai, Kad jie mus malonumais gaivina. Pražysta pavasarį rožių kerai, O ruduo dovanoja mums...
