Intymi higiena ne visada reiškia daugiau prausimosi. Štai 7 dažnos klaidos, kurios gali sudirginti jautrią odą ir sutrikdyti natūralią pusiausvyrą.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Alergijas vis dar lydi daugybė mitų – nuo įsitikinimo, kad tam tikra dieta gali nuo jų apsaugoti, iki klaidingo supratimo, ką iš tiesų reiškia užrašas „gali būti pėdsakų“.
Kepenys – vienas svarbiausių mūsų kūno organų, atsakingas už toksinų šalinimą, medžiagų apykaitą ir energijos gamybą. Deja, netinkama mityba, alkoholis, stresas ar vaistai gali jas apkrauti.
Išbandykite 7 švelnių judesių rutiną, kuri padeda išjudinti kūną, giliau kvėpuoti ir sumažinti po ilgo sėdėjimo jaučiamą sunkumą.
Nuolat geri kavą, bet vis tiek jautiesi pavargusi? Šie 7 ženklai gali rodyti, kad tavo kūnui reikia ne dar vieno puodelio, o tikro poilsio.
Beveik kiekvienas iš šalies gyventojų yra susidūręs su regos problemomis – sutrikusiu matymu, akių skausmu, dirginimu, trumparegyste, toliaregyste, katarakta ar kitomis akių ligomis.
Alergija žiedadulkėms nėra tik pavasario rūpestis – daugeliui žmonių jų sezonas tęsiasi visą vasarą ir reiškia nuolatinį čiaudulį, ašarojančias akis bei užgulusią nosį. Vis dėlto šie simptomai vis dar neretai painiojami su peršalimu, todėl žmonės delsia ieškoti tinkamos pagalbos. Apie dažniausias vasaros alergijas, šienligės simptomus ir būdus, padedančius palengvinti savijautą, pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva" šeimos gydytojas Artūras Klimavičius.
Amžėjimas nėra vien raukšlės ar energijos sumažėjimas. Tai sudėtingas biologinis procesas, kurio metu ląstelės nuolat patiria pažeidimus, o jų atstatymo mechanizmai ilgainiui tampa mažiau efektyvūs. Kiekviena ląstelė nepertraukiamai vykdo gyvybiškai svarbias funkcijas: sintetina baltymus, gamina energiją, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir taiso DNR pažeidimus. Šie procesai vyksta nuolat ir viso organizmo mastu sudaro milijardus reakcijų kasdien.
Antibiotikai – ne pirmosios pagalbos priemonė kelionėse ar medikamentas „dėl viso pikto". Vis dar nemažai žmonių vartoja šiuos receptinius vaistus net ir tada, kai to nereikia, panaudodami nesuvartotas jų atsargas ar pasiskolinę iš artimųjų.
Susidūrę su prasta emocine savijauta, trunkančia mėnesių mėnesiais, vis dažniau pagalvojame, kad reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, bet galvoje vis kirba nerimą keliančios mintys.
Antidepresantai gali padėti susigrąžinti emocinį stabilumą, tačiau kartais kartu nutildo ir seksualinį norą. Ką daryti, kai jautiesi geriau, bet ilgiesi ankstesnio ryšio su savo kūnu?
Menstruacijos, intymi sveikata, menopauzė, hormoniniai pokyčiai, prastas miegas ar nuolatinis stresas – temos, kurios lydi moteris kasdien, tačiau viešojoje erdvėje vis dar aptariamos rečiau ir tyliau.
