Vasarą keičiasi ne tik dienotvarkė, bet ir mitybos įpročiai – dažniau valgome ne namuose, kepame kepsninėse, ragaujame naujų patiekalų.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
atsitiktinis
Nors prakaituoti sušilus yra normalu, tačiau gausus prakaitavimas ne visada susijęs tik su aukšta oro temperatūra ar fiziniu krūviu. Kartais jis gali būti natūrali organizmo reakcija, o kartais – signalas apie sveikatos sutrikimus.
Vos tik atšilus orams miestų parkai, žaidimų aikštelės ir lauko stadionai akimirksniu prisipildo aktyviai laiką leidžiančių žmonių, o kartu su padidėjusiu fiziniu aktyvumu išauga ir traumų rizika.
Biologinio amžiaus vertinimas pasaulyje laikomas viena pažangiausių prevencinės medicinos krypčių. Jis leidžia įvertinti, kaip greitai iš tikrųjų sensta organizmas – ne pagal kalendorių, o pagal biologinius procesus ląstelėse, audiniuose, organuose.
Daugeliui atrodo, kad akių sausumas – žiemos problema, kai patalpose veikia šildymas, o lauke pučia šaltas vėjas. Tačiau specialistai pastebi, kad vasarą šis negalavimas taip pat tampa itin dažnas. Viena pagrindinių priežasčių – ne tik karštis ar saulė, bet ir aplinka, kurioje dirbame.
Šaltuoju metų laiku kūnas per dieną patiria ne vieną temperatūrų šuolį: šaltis lauke, šiluma biure, vėl šaltis pakeliui namo. Tačiau didžiausias diskomfortas neretai slypi ne už lango, o patalpose. Netinkama biuro temperatūra gali daryti įtaką produktyvumui ir mažinti energiją, o išsausėjęs oras gali tapti ir sveikatos sutrikimų priežastimi.
Pavasaris dažnai siejamas su energijos padidėjimu, tačiau medikai pastebi ir kitą tendenciją – daugėja pacientų, besiskundžiančių nuovargiu, mieguistumu ar sumažėjusiu darbingumu.
Daugelis moterų yra girdėjusios apie PMS – priešmenstruacinį sindromą. Tačiau gerokai rečiau kalbama apie PMDD (priešmenstruacinį disforinį sutrikimą) – kur kas sunkesnę, gyvenimo kokybę smarkiai veikiančią būklę, kuri neretai lieka neatpažinta arba supainiojama su depresija, nerimu ar „emociniu jautrumu“.
Sieros kamštis – tai natūraliai susidariusi ausies sieros sankaupa, kuri užkemša klausos kanalą ir sukelia nemalonių pojūčių. Nors siera atlieka svarbią apsauginę funkciją, jos perteklius gali lemti spaudimą ausyje, klausos suprastėjimą ar net skausmą.
Aukštas kraujospūdis yra viena dažniausių sveikatos problemų pasaulyje, tačiau daugelis žmonių apie ją net neįtaria. Ši būklė dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų.
Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai ar suprastėjusi koncentracija dažnai aiškinami stresu, įtampa ar miego trūkumu.
Kas ketvirtas suaugęs žmogus knarkia reguliariai, o beveik kas antras su tuo susiduria bent retkarčiais. Ir nors daugeliui knarkimas tėra erzinantis nakties palydovas, dėl kurio partneriai kartais pasirenka miegoti atskiruose kambariuose, gydytojai ragina į nuolatinį knarkimą nenumoti ranka. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo otorinolaringologo Gyčio Žaldoko, svarbiausia išsiaiškinti, kodėl žmogus knarkia – kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, kad miego metu kvėpavimo takai susiaurėja tiek, jog organizmui ima trūkti deguonies.
