Daugelis moterų yra girdėjusios apie PMS – priešmenstruacinį sindromą. Tačiau gerokai rečiau kalbama apie PMDD (priešmenstruacinį disforinį sutrikimą) – kur kas sunkesnę, gyvenimo kokybę smarkiai veikiančią būklę, kuri neretai lieka neatpažinta arba supainiojama su depresija, nerimu ar „emociniu jautrumu“.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
atsitiktinis
Apnašos ant liežuvio dažniausiai atsiranda tada, kai tarp mažų liežuvio paviršiaus iškilimų susikaupia bakterijų, maisto likučių ir negyvų ląstelių. Dėl to liežuvis gali atrodyti baltas, gelsvas, pilkšvas, kartais atsiranda nemalonus burnos kvapas ar nemalonus skonis.
Širdies pulsas – vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, padedantis įvertinti, kaip efektyviai dirba širdis. Įprastas suaugusio žmogaus ramybės pulsas svyruoja 60–100 kartų per minutę, todėl pamačius pulsą 50, daugeliui kyla klausimas: ar tai pavojinga?
Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa pirmuoju „specialistu“, į kurį gyventojai kreipiasi pajutę nerimą keliančius simptomus ar pablogėjusią savijautą.
Menstruacijų ciklas laikomas vienu svarbiausių moters sveikatos rodiklių. Tačiau realybėje ne visų moterų ciklas yra „kaip laikrodis“.
Gera kraujotaka – tai energija, šilti galūnių pirštai, skaistesnė oda ir stipresnė širdis. Kai kraujas cirkuliuoja laisvai, organai gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl organizmas dirba efektyviau.
Kai žiema įsibėgėja ir termometrų stulpeliai leidžiasi vis žemyn, grįžta ir daugybė seniai girdėtų įsitikinimų apie tai, kaip saugoti savo sveikatą.
Per intensyvus sportas gali sukelti sveikatos sutrikimų. Gydytoja paaiškina, kokie požymiai rodo, kad organizmas pervargęs.
Susidūrę su prasta emocine savijauta, trunkančia mėnesių mėnesiais, vis dažniau pagalvojame, kad reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, bet galvoje vis kirba nerimą keliančios mintys.
Makšties infekcijos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į gydytoją akušerį-ginekologą, tačiau ne visais atvejais prireikia gydymo. Pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva" (anksčiau – „InMedica") gydytojos akušerės-ginekologės Eglės Bareikienės, svarbiausia – ne pats radinys, o moters savijauta ir simptomai, todėl sprendimas visada priimamas individualiai, įvertinus konkrečią situaciją.
Atšilus orams daugelis skuba daugiau laiko praleisti lauke, tačiau būtent sezonų sandūroje peršalimai tampa dažnesni. Į šalį numesti paltai, vėsus vėjas ir staigūs temperatūros pokyčiai gali greitai baigtis peršalimu – kartais užtenka vos kelių valandų lauke, ir jau kitą dieną ima perštėti gerklę ar pakyla temperatūra.
Nuolatinį nuovargį, silpnumą ar prastesnę koncentraciją dažnai nurašome stresui ar įtemptam gyvenimo ritmui, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie milijardas žmonių pasaulyje susiduria su geležies trūkumu, o dalis jų apie tai nė neįtaria.















