Vitaminas D svarbus ne tik kaulams. Jis padeda organizmui pasisavinti kalcį, palaikyti normalią kaulų mineralizaciją, taip pat svarbus raumenų ir nervų sistemos veiklai.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
atsitiktinis
Kepenys – vienas sudėtingiausių žmogaus organų, nuo kurio priklauso viso organizmo stabili veikla. Jos dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas ir šalina toksinus.
Perimenopauzė ir menopauzė yra du nuoseklūs, tačiau kliniškai skirtingi gyvenimo etapai, kuriuos dažnai sunku atpažinti tiek pačioms moterims, tiek gydytojams. Kadangi pokyčiai organizme vyksta palaipsniui, perėjimas tarp šių etapų retai būna aiškiai juntamas.
Menstruacinio ciklo metu vykstantys hormonų pokyčiai gali paveikti ne tik fizinę savijautą, bet ir emocijas, elgesį bei psichikos sveikatą. Tačiau riba tarp natūralių ciklo svyravimų ir sutrikimų dažnai lieka neaiški, o sunkesnės būklės, tokios kaip priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS), Lietuvoje ir kitose šalyse vis dar mažai atpažįstamos.
Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų, kasmet nustatomas keliems šimtams moterų Lietuvoje. Tarp pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Vitaminas D dažnai vadinamas vienu svarbiausių vitaminų gerai savijautai, stipriems kaulams ir normaliai raumenų veiklai.
Jei nuolat jauti nuovargį net ir po poilsio, tai gali būti ne atsitiktinumas, o organizmo siunčiamas signalas apie disbalansą ar trūkumus. Tokia būsena gali tęstis ilgai, tačiau nustačius priežastį, savijautą dažnai galima ženkliai pagerinti.
Sparčiai populiarėjant technologijoms ir augant jų skvarbai visuomenėje, vis daugiau gyventojų, pajutę nerimą keliančius simptomus, pirmiausia kreipiasi ne į šeimos gydytoją, o į dirbtiniu intelektu (DI) paremtas konsultavimo platformas. Keli sakiniai pokalbių roboto atsakyme gali pateikti galimą diagnozę ir pasiūlyti gydymą.
Dažnam pažįstama situacija – pirmieji simptomai atsiranda vakare ar savaitgalį, kai dauguma gydymo įstaigų jau nedirba. Tuomet kyla klausimas: ar tai tik laikinas negalavimas, ar signalas, kad reikia skubios pagalbos?
Venų varikozė dažnai vis dar laikoma estetine problema, nors iš tiesų tai – lėtinė liga, galinti ilgą laiką progresuoti beveik nepastebimai. Dėl to daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai pakitimai tampa akivaizdžiai matomi ar pradeda stipriau varginti kasdienybėje.
Lietuviai rūpinasi savo emocine sveikata ir vis drąsiau ieško profesionalios pagalbos, rodo su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2" užsakymu atliktas tyrimas.
Juodos išmatos (mediciniškai vadinamos melena) gali būti tiek visiškai nekenksmingas reiškinys, tiek ženklas, jog organizme vyksta kraujavimas. Į jų atsiradimą svarbu žiūrėti atsakingai, ypač jei kartu pasireiškia papildomi simptomai.
