Apie intymią higieną kalbame vis drąsiau, tačiau vis dar daug moterų daro klaidas, kurios gali sutrikdyti natūralią makšties pusiausvyrą. O ši pusiausvyra – itin svarbi. Makšties mikroflora yra subtili sistema, sauganti nuo infekcijų, uždegimų ir diskomforto.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
atsitiktinis
Skaudantys pėdų kauliukai, tinstančios pėdos, deformuoti kojų pirštai ar nuospaudos – dažnos vyresnių žmonių nurodomos problemos. Jas neretai įvardija klientai, atvykę rinktis naujų batų, pastebi avalynės parduotuvių tinklo „Deichmann" avalynė darbuotojai.
Šventinis laikotarpis daugeliui neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo, tačiau net ir, atrodytų, nedidelis jo kiekis kepenims gali tapti nemenku išbandymu.
Karštomis vasaros dienomis vakare batai tampa ankštesni, o kulkšnys – pastebimai patinusios. Daugeliui tai atrodo neišvengiama karščių pasekmė, tačiau specialistai primena, kad kojų tinimas ne visada yra tik nuovargio ar aukštos temperatūros rezultatas. Kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Kas ketvirtas suaugęs žmogus knarkia reguliariai, o beveik kas antras su tuo susiduria bent retkarčiais. Ir nors daugeliui knarkimas tėra erzinantis nakties palydovas, dėl kurio partneriai kartais pasirenka miegoti atskiruose kambariuose, gydytojai ragina į nuolatinį knarkimą nenumoti ranka. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo otorinolaringologo Gyčio Žaldoko, svarbiausia išsiaiškinti, kodėl žmogus knarkia – kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, kad miego metu kvėpavimo takai susiaurėja tiek, jog organizmui ima trūkti deguonies.
Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų, kasmet nustatomas keliems šimtams moterų Lietuvoje. Tarp pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Karštomis vasaros dienomis kondicionieriai tampa kone neatsiejama kasdienybės dalimi. Juos naudojame namuose, biuruose, automobiliuose ir prekybos centruose. Vis dėlto sklando daugybė mitų apie jų įtaką sveikatai.
Daugelis žmonių šiandien gyvena su nervų sistema, kuri ilgą laiką veikia padidinto aktyvumo režimu. Todėl įprasti patarimai apie poilsį ar atsipalaidavimą dažnai nebeduoda jokio efekto – kūnas nebesugeba persijungti į ramybės būseną net tada, kai tam kliudančių objektyvių priežasčių, atrodytų, nėra.
Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.
Vitaminas D svarbus ne tik kaulams. Jis padeda organizmui pasisavinti kalcį, palaikyti normalią kaulų mineralizaciją, taip pat svarbus raumenų ir nervų sistemos veiklai.
Nors prakaituoti sušilus yra normalu, tačiau gausus prakaitavimas ne visada susijęs tik su aukšta oro temperatūra ar fiziniu krūviu. Kartais jis gali būti natūrali organizmo reakcija, o kartais – signalas apie sveikatos sutrikimus.
Daugelis mano, kad odos būklę lemia tik kosmetika, hormonai ar mityba. Tačiau vis dažniau dermatologai ir psichologai pabrėžia – stresas, įtampa ir emocinės problemos gali tiesiogiai paveikti odą, sukeldami įvairių tipų bėrimus.














