Kas vyksta kūne ir smegenyse, kai masturbuojamės? Paaiškiname, kodėl savijauta gali pagerėti – ir kodėl efektas ne visada išlieka.
orgazmas
Orgazmas vis dar yra, bet tapo silpnesnis? Paaiškiname, kaip pojūčius gali veikti stresas, hormonai, vaistai, nuovargis ir santykių dinamika.
Klitorinis, vaginalinis, mišrus, viso kūno ar net sportuojant patiriamas orgazmas – skirtingų pavadinimų netrūksta. Tačiau ar tai iš tiesų atskiri orgazmo tipai? Aiškinamės, kuo jie skiriasi ir ką apie juos sako mokslas.
Ne visiems žinomas, bet daug kam veikia. Kivino metodas keičia kampą ir pojūtį – paaiškiname, kuo jis išsiskiria ir kaip jį išbandyti.
Orgazmas su amžiumi gali keistis – tapti lėtesnis, kitoks ar net intensyvesnis. Kodėl taip nutinka ir ką iš tiesų reiškia šie pokyčiai?
Orgazmas dažnai apibūdinamas kaip intensyvus malonumo pojūtis, tačiau mokslas ir seksologija sutaria – jis nėra vienodas visiems ir visada. Skirtingi kūno dirgikliai, emocinė būsena ir net kvėpavimas gali lemti skirtingas orgazmo patirtis. Kai kurie jų gerai žinomi, kiti – mažiau aptariami, bet ne mažiau realūs.
Po orgazmo prisilietimai gali staiga tapti per intensyvūs ar nemalonūs. Kodėl taip nutinka, kada tai normalu ir kada verta sunerimti?
Daugiau jokio turinio
