Monika yra didelė gamtos mylėtoja, dievina knygas kurios yra didžiausia jos silpnybė, dievina kavą su cinamonu, kuri ankstų rytą padeda lengviau pramerkti stipriai užsimiegojusias akis ir vadina save besidominčia sveika mityba – mergina dievina eksperimentuoti išbandant naujus sveikuoliškus receptus ir žalius kokteilius. Vis dėlto tinklaraščio „Melancholija“ rašymą mergina įvardina kaip vieną pagrindinių savo hobių.

Ar seniai rašai tinklaraštį “Melancholija”?

Pirmąjį tinklaraščio įrašą paskelbiau prieš daugiau nei pusantrų metų, tačiau tuo metu įrašai nebuvo reguliarūs, pasidalindavau naujienomis kartą per kelis mėnesius. Dar nebuvau atradusi savo nišos ir nežinojau, apie ką apskritai noriu rašyti, man tiesiog patiko pati tinklaraščio kaip asmeninės erdvės idėja. Taigi reguliarių įrašų pradžią laikyčiau praėjusių metų rudenį.

Tinklaraščio autorė

Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl pasirinkai rašyti būtent apie kosmetiką, grožio produktus?

Man patiko pati apžvalgų idėja, kuri skatina apie produktą pasidomėti plačiau, panagrinėti jo sudėtį ir galiausiai nuspręsti ar jis yra vertas pirminės įsigijimo idėjos ir investicijos. Daugiausia rašau apie lietuvišką, natūralią kosmetiką, tad manau jog turime paremti vietinį verslą, o išbandyti kažką naujo visuomet įdomu. Manau jog kiekviena mergina man pritars jog užsukus į prekybos centrą neįsigyti kažko naujo tiesiog neįmanoma, tokia ta moteriška prigimtis.

Kokie grožio produktai yra tavo mėgstamiausiųjų sąraše?

Kadangi daugiausia akcentuoju natūralumą ir lietuviškus prekinius ženklus, mano mėgstamiausių produktų sąraše jie taip pat yra. Mėgstamiausių penketukas atrodytų taip:

1. „VIVI“ damasko rožių hidrolatas;

2. „The Organic Pharmacy“ sausas multifunkcinis aliejus;

3. „Origins GinZing“ gaivinamasis paakių kremas;

4. „Mac“ pro long maskavimo priemonė;

5. „The Balm“, „Mary Loumanizer“ švytėjimo suteikianti priemonė.

Ar daug dėmesio skiri savo išvaizdai, kosmetikos priemonių pasirinkimui?

Prieš įsigydama naują kosmetikos priemonę neperku jos aklai. Esu minimalizmo šalininkė ir visuomet renkuosi kokybę, o ne kiekybę. Akivaizdu, jog noriu žinoti, į ką investuoju pinigus, todėl mėgstu palyginti, ieškodama alternatyvų kainos atžvilgiu. Visą šį procesą galėčiau įvardinti kaip rūpinimąsi savo išvaizda, nes visuomet galvoju apie tai, ką naudoju savo veido ar kūno priežiūros rutinoje.

Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis renkantis kosmetikos priemones, grožio produktus ir t.t.?

Pirmiausia, vertėtų įvertinti ar produktas tau iš tiesų būtinas. Peržvelgusios savo kosmetinę greičiausiai atrastume ne vieną nenaudojamą tos pačios paskirties produktą. Visada verta palyginti, ieškant kainos ir kokybės santykio. Taip pat pasidomėti, kas įeina į produkto sudėtį: verta skaityti ne tik tai, kas smulkiomis raidėmis yra nurodyta etiketėje, bet ir plačiau pasidomėti internete.

Savo tinklaraštyje dažnai rašai apie lietuviškus grožio produktus. Ar ir pati esi labiau linkusi rinktis lietuvišką kosmetiką? Kodėl?

Nedaug tinklaraštininkių savo įrašuose akcentuoja lietuvišką kosmetiką, todėl man automatiškai kyla susidomėjimas apie tai rašyti. Kodėl būtent lietuviška kosmetika? Manau, jog pasiūla yra itin didelė ir yra tikrai ne viena dėmesio verta kompanija. Iš pradžių išbandžiau vieną, patiko. Taip kilo susidomėjimas testuoti toliau, o kiekvieną kartą išbandydamas naują produktą atrandi vis šį tą geresnio. Esu už natūralumą ir tikslingą mąstymą, jog dekoratyvinė kosmetika mūsų veido odą apsunkina pakankamai. Todėl ją prižiūrint siekiu kuo natūralesnės sudėties, nes, esu tikra, tai teigiamai atsiliepia gilesniems odos sluoksniams.

Ar planuoji savo tinklaraštį “Melancholija” sieti su darbu, didesnėmis perspektyvomis? Galbūt jau iš to uždirbi?

Šiuo metu tinklaraščio rašymas man yra hobis, tačiau norėčiau tikėti, kad ateityje ši veikla galėtų pritraukti daugiau perspektyvų. Manau, tai pakankamai plati sritis, kuri suteikia daug galimybių augti ir tobulėti, tačiau tam, jog galėtum ateityje iš to uždirbti, reikia įdėti daug darbo ir pastangų.

Detalės

Asmeninio albumo nuotr.

Kokių pasiūlymų, susijusių su “Melancholija” esi sulaukusi?

Reguliariai pradėjau rašyti tinklaraštį dar visai neseniai, tačiau jau esu sulaukusi kelių pasiūlymų. Džiaugiuosi, kad yra kompanijų, kurios mane pastebi tokioje ankstyvoje tinklaraštininkės stadijoje. Visgi su kuo noriu bendradarbiauti pasirenku pati, nes siekiu, jog apžvalgos būtų ne tik įdomios, bet ir naudingos skaitytojams ir, žinoma, atskleistų mano nuoširdžią, nesumeluotą nuomonę, tad rašyti apie „bet ką“ tiesiog negalėčiau.

Ar turėjai tinklaraštyje esminių pokyčių, kai nusprendei, jog reikia keistis? O galbūt visą tinklaraščio egzistavimo laiką išlaikei vienodą koncepciją, dizainą?

Nuo tinklaraščio sukūrimo dizainas yra pasikeitęs, stengiausi jį kiek įmanoma labiau išlaikyti minimalistinį: fonu neapkrauti turinio ir pagrindinės idėjos. Kalbant apie įrašų temą, ji šiek tiek pasikeitė – nuo konkrečių kosmetikos priemonių apžvalgų pereinu prie natūralių, lietuviškų prekės ženklų, produktų. Nesakau, jog rašyti apie kosmetiką man nepatinka, tačiau tai nėra stiprioji mano pusė. Aš profesionaliai rašyti nesistengiu, mano tikslas yra perteikti savą atsiliepimą ir asmeninį požiūrį.

Tavo nuomone, kas yra svarbiausia pradedant savo, kaip tinklaraštininkės, hobį, karjerą, jog sulauktum pasisekimo?

Svarbiausia nesistengti kopijuoti kitų tinklaraštininkių stiliaus, išlikti savimi. Liksi įvertinta ir pastebėta tik darydama tai, kas tau teikia asmeninį pasitenkinimą. Taip pat nevertėtų kreipti dėmesio į neigiamas aplinkinių replikas ar nepagrįstus komentarus. Akivaizdu, jog tokia veikla suprantama toli gražu ne kiekvienam, bet tai nereiškia, kad ji nėra naudinga. Na, o siekiant karjeros, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, neverta manyti, kad „viskas bus patiekta ant lėkštutės“. Siekiant atitinkamų rezultatų, teks įdėti daug darbo ir pastangų, o svarbiausia turėti aišku tikslą ir sistemingai jo siekti.

Tinklaraščio autorė

Asmeninio albumo nuotr.

Ką galvoji apie vartotojiškumą? Tinklaraščiai yra puiki vieta tam tikrų produktų reklamai, produkcijos demonstravimui. Kaip manai, kiek tai lemia būsimo pirkėjo pasirinkimą?

Akivaizdu, jog esame ypatingai vartotojiška visuomenė, dažnai liekame nuginkluoti neretai itin absurdiškų akcijų… Tačiau per pastaruosius kelerius metus tinklaraščių paklausa lietuviškoje nišoje ženkliai išaugo. Manau, tai yra puiki galimybė prieš įsigyjant produktą pirmiausia apie jį pasidomėti, perskaityti išsamią apžvalgą ir tada rimtai apsvarstyti, ar verta jį įsigyti. Asmeniškai aš neinu į prekybos centrą, prieš tai tiksliai nežinodama, ko man reikia. Galiu tik patvirtinti, jog toks būdas tikrai sustabdo tave nuo neplanuotų išlaidų. Juk kur kas geriau pasikliauti išsamia tinklaraštininkės apžvalga, kuri aiškiai išdėsto visus produkto pliusus ir minusus nei aklai remtis konsultantės patarimu.

Monika, kokius tinklaraščius skaitai?

Neseku tipinių aukštosios mados tinklaraščių, mėgstu paprastumą ir natūralumo siekimą kasdienėje rutinoje. Jau ne vienerius metus žaviuosi skandinavių merginų gyvenimo būdu, nors didžiausią savo palaikymą atiduodu lietuvėms. Bet kuriuo atveju, manau, visos jos be galo skirtingos ir kiekviena individualiai įdomios. Man įdomiausi tinklaraščiai: http://www.alexadagmar.com/, http://kurmanoraktai.lt/, http://fashionframebyg.com/, http://www.amoureusedemode.com/, http://www.gabrielegz.com/

Tinklaraščio autorė

Asmeninio albumo nuotr.

Kur semiesi naujų idėjų savo tinklaraščiui?

Specifiškai naujų idėjų niekur neieškau, jos tiesiog kyla momentiškai. Labai myliu gamtą, tad dažniausiai mintyse iškyla nuotraukų kompozicijų idėjos. Praeiti pro gėlių parduotuvę ramiai tiesiog negaliu, visada užsuku pasižvalgyti: galbūt pamatysiu kažką naujo, džiovintų gėlių ar įdomesnių augalų, kurie tiktų nuotraukoms. Be abejonės daugybė inspiracijų kyla ir iš Instagram paskyrų – kol kas, tai geriausia platforma kūrybininkams. Tačiau stengiuosi ten per daug nesižvalgyti, kad netyčia nepasisavinčiau svetimų minčių.

Ar sulauki žinučių iš tinklaraščio sekėjų? Jei taip, kokios jos?

Yra tekę sulaukti šiltų atsiliepimų apie mano rašymo stilių, žmonės akcentuoja, kad man puikiai sekasi dėstyti mintis, paskatina judėti pirmyn. Didžiausia mano palaikymo komanda yra šeima ir artimiausios draugės. Šie žmonės mane įkvepia kurti ir judėti toliau.

Yra daug jaunų žmonių, ypač merginų, kurios norėtų rašyti tinklaraštį, bet pritrūksta ryžto, idėjų ar minčių. Ką Joms patartum?

Drįstu spėti jog pagrindinis jas stabdantis klausimas yra, ką apie mane pagalvos kiti? Tiesa ta, jog nedaugelis žmonių supranta tinklaraščių rašymą kaip naudingą veiklą, daugeliui, tai atrodo jokių apčiuopiamų rezultatų neduodantis užsiėmimas. Visgi tie žmonės nedaro jokios įtakos jūsų asmeniniam gyvenimui, tad galiu tik paskatinti pabandyti. Jei ne dabar, tai kada? Manau, jog turime išbandyti viską, apie ką drįstame pagalvoti. Juk kaip kitaip atrasime save ir veiklą kuri iš tiesų teikia pilnavertiškumo jausmą? Juk net jeigu ir nepasiseks, bet jau žinosi, jog pabandei ir toliau galėsi sėkmingai tęsti paieškas. Tad mano nuomone, pirmyn.

Detalės

Asmeninio albumo nuotr.

Ką pasakytum, patartum pati sau, jei galėtum po tiek laiko vėl grįžti į pradinį tašką, kai “Melancholija” tik startavo?

Jei atvirai, nemanau, jog kažką pakeisčiau, be abejonės šis procesas man nesisekė tobulai, o man kaip šiek tiek perfekcionistiškam žmogui nėra taip paprasta, tai pripažinti, tačiau mėgaujuosi kiekviena akimirka, nes tapimas tinklaraštininke kaskart padeda man save atrasti kitaip. Apskritai, pradėjusi rašyti ėmiau mažiau galvoti,ką apie mane mano kiti, nes, kad ir ką bedaryčiau, jų nuomonės apie save vis tiek nepakeisiu.

Ką palinkėtum savo tinklaraščio “Melancholija” sekėjams?

Norėčiau ne tik palinkėti, tačiau ir padėkoti. Galbūt daugeliui pasirodys jog šiuo metu esantis mano skaitytojų ratas nėra didelis, tačiau kiekvienas iš jūsų asmeniškai man reiškiate labai didelį įvertinimą ir kas kartą vis kylantis sekėjų skaičius skatina mane judėti pirmyn. Kaip mane įkvepiate jūs, tikiuosi, jog lygiai taip pat ir aš galiu tapti sektinu pavyzdžiu, kuris įkvėps jus geresniems pasirinkimams.

The post Pradedančioji Lietuvos tinklaraštininkė: yra 5 grožio priemonės, kurias atėjus pavasariui reikėtų turėti kiekvienai (FOTO) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Žmones užklumpa abejonės, svarstymai, baimė, nežinia. Be šių psichologinių mąstymų iškyla ir esminis klausimas – kur galiu sukurti tinklaraštį? Kaip jį sukurti? Ką rašyti? Kokia reklama užsiimti? Būtent čia sužinosite atsakymus į jums aktualius klausimus, perteiktus iš dar šviežiai išgirsto pasakojimo EYE (European Youth Event) 2016 metų Strasbūre.

BLOGGER

Ši tinklaraščių kūrimo platforma dažniausiai konkuruoja su WordPress’u dėl geriausio vardo. Lengvai kuriamas dizainas, lietuviškas meniu, patogus naudojimasis, laisvas komentavimas – viskas, ką siūlo ši platforma. Blogger’į itin lengva perprasti vos per keletą pirmų naudojimosi valandų. Asmeniškai šią svetainę naudoju jau daugiau nei trejus metus ir nė karto neteko rimtai nusivilti. Šimtaprocentinės rekomendacijos.

WORDPRESS

Būtent ši svetainė dažnai nugali kovoje prieš “blogger’į” dėl geriausio vardo. Daugybė tinklaraštininkų giria wordpress’ą dėl itin gražių, patogių dizainų, kurie net ir nemokami, yra puikiai tinkantys jų tinklaraščiams. Jei gali paišlaidauti, tavo “vaikas” pasipuoš dar gražesniu viršeliu. Tačiau meniu yra angliškas, o norint sutvarkyti nustatymus, tenka kur kas daugiau vargti nei naudojantis “blogger’iu”. Iš savo patirties teigiu, jog “wordpress’ą” ryžausi pabandyti tik dėl nuostabių dizainų. Bet aš prie šios platformos nepripratau, todėl netrukus vėl sugrįžau prie “blogger’io”.

BLOGAS.LT

Lietuviška alternatyva, kuri egzistuoja tik mūsų šalyje. Nors svetainė skelbia, jog yra užregistruota 92311 tinklaraščių, man neteko bendrauti su žmonėmis, kurie būtų pasirinkę rašyti šioje platformoje. Viskas, ką aš pastebiu – ne itin profesionalus dizaino kūrimas ir daugybė reklamų, kišamų ant tinklaraščių per prievartą be autoriaus sutikimo. Būtų galima šimtus kartų tobulinti “blogas.lt” ir netrukus turėti puikų pakaitalą užsienietiškoms tinklaraščių kūrimo platformoms. Tačiau dabar tai yra svetainė, kurią pasirinkti iš minėtųjų trijų, aš rekomenduoju mažiausiai.

Pasirinkus tinklaraščių kūrimo platformą, tau tereikia užsiregistruoti bei įteisinti savo perliuką. O tai padaryti itin paprasta: paspaudi mygtuką “registruotis”, užpildai reikiamus duomenis, o tada imiesi kurti tinklaraštį. Reikės jo pavadinimo, adreso, pagal kurį žmonės jo ieškos internete (pvz.: manotinklarastis.blogspot.lt). Dizainas kiekvienoje svetainėje kuriamas savitai, tačiau visada patys paprasčiausi bruožai bus prieinami net pradedančiajam. Tuomet galėsi reguliuoti, kiek nori įrašų, kurie matytųsi pirmajame puslapyje, ar komentuoti gali visi žmonės, ar tik užsiregistravusieji, ar nori, jog tavo įrašą galėtų vertinti skaitytojai, ar pageidauji sukurti kelis skirtukus (pvz.: “Pagrindinis puslapis”, “Apie mane” ir t.t.). Visada galėsi pridėti ir naudojamų socialinių tinklų ikonėles ar nuorodas, jog skaitantiems asmenims būtų patogiau tave surasti.

Niekada viešai nepublikuok tinklaraščio, kol jame nėra bent dviejų ar trijų įrašų. Kitu atveju žmonės neturės galimybės susidaryti tinkamos nuomonės apie tave, todėl paprasčiausiai užmirš, ką perskaitę ir kitą kartą nebesugrįš.

Blogerė

Shutterstock nuotr.

Dažnai būsimiems tinklaraštininkams iškyla klausimas: koks turėtų būti pirmasis įrašas? Niekada neverta skirti atskiro įrašo pasisveikinimui. Visą reikiamą informaciją skaitytojas ras skiltyje “Apie mane”, o tinklaraštį verta pradėti nuo rimto įrašo, susijusio su tavo pasirinkta tema. Žinoma, visada gali skirti įrašo pastraipą trumpam supažindinimui su tuo, ką ruošiesi pristatyti savo tinklaraštyje. Tačiau nerekomenduoju rašyti atskiro įrašo, jog žmonės geriau tave pažintų. Prisimink, kad klausimams visada yra vieta komentaruose ar specialiai sukurtuose pokalbiuose – ten skaitytojai ir susipažins su tavimi.

Ką rašyti? Savotiškai juokingas, tačiau dažnai pasitaikantis jaunųjų tinklaraštininkų klausimas. O tada seka piktas atsakymas – “Jei nežinai, ką rašyti, nerašyk išvis”. Dalinai sutikčiau su atsakymu. Rašyti gali tik tie žmonės, kurie yra nuolat kupini įvairių minčių, idėjų, dega noru lieti savo mintis ir svajoja tuo dalintis su savo skaitytojų rateliu. Kam rašyti, kai neturi jokių idėjų? Visada reikia apgalvoti, kad sukūrus tinklaraštį, jam reikės skirti beprotiškai daug laiko: įrašus rekomenduojama skelbti bent du kartus per savaitę, dizaino atnaujinimas, straipsnių publikavimas viešoje erdvėje bei tinklaraščio reklama. Visi šie punktai užima tikrai nemažai laiko. Be to, reikėtų rašymui pasirinkti tokią temą, kuriai nepritrūktum idėjų jau po keleto įrašų. Viską detaliai apgalvok ir jei vis dar esi kupina noro rašyti, tuomet tikrai griebkis kūrimo bei skelbk pirmąjį įrašą.

Skaitytojų trūkumas – dažnas tinklaraštininkų galvos skausmas. Privalai suvokti, jog tavo sukurtas blog’as netaps populiaru per vieną parą. Tai atsitinka itin retai ir paskelbus tik itin dominantį įrašą, kuris savaime prasiskverbia į skaitytojų širdis ir užkariauja internete. Tačiau tai būna retai. Turi pasiruošti tam, jog ištisus mėnesius tavo tinklaraščio niekas neskaitys. Taip, galbūt sulauksi kelių peržiūrų per mėnesį, tačiau komentarais nė nekvepės. Tik po kurio laiko, jei tavo įrašų kokybė neprastės, susidarys tavo asmeninis skaitytojų ratelis, kuris pradės kasdien sekti tinklaraščio naujienas, komentuos įrašus bei siūlys idėjas. Koncentruokis į šią grupelę, pildyk jų pageidavimus ir tikėkis, jog skaičius didės.

Reklamuoti tinklaraščius yra ganėtinai sudėtinga. Nerekomenduoju iš karto talpinti nuorodos į savo facebook’o paskyrą. Gali labai greitai užsitarnauti draugų pajuokas, o tinklaraštis taps populiaru ne dėl gerų įrašų. Pirma, rask facebook’o ar kitose socialinių tinklų erdvėse grupes, kuriose įvairūs žmonės dalinasi savo tinklaraščiais ir laukia grupės narių nuomonių bei komentarų. Būtent ten patalpink savo tinklaraštį. Ten jis susilauks realios nuomonės, pagal kurią galėsi spręsti, apie savo blog’o reputaciją. Ir tik po kelių mėnesių, kai įsitikinsi, jog grupės nariams tavo straipsniai patinka, o neigiamų komentarų susilauki vis mažiau, gali ryžtis skelbti nuorodą ir savo facebook’o paskyroje. Populiarumas padidės, tačiau nuo tos akimirkos visi tavo draugai ir draugų draugai žinos apie tai, ką tu galvoji. Turėk omenyje, jog nebegalėsi taip lengvai smerkti merginos, kuri mokykloje pasirodė su kilogramu makiažo.

Tai yra pradinės žinios, kurios būtinos pradedančiajam tinklaraštininkui. Europos jaunimo renginyje paskaitos vedėjas mus išmokė vieno: tavo straipsnyje visada privalo būti atsakymai į penkis klausimus: kur? kada? kas? ką? ir kodėl? Tik tada tavo įrašas bus tinkamai paruoštas viešumai, o tu būsi ramus, jog skaitytojas gaus atsakymus į visus iškilusius klausimus, skaitydamas tavo straipsnį. Tad, apgalvok temą, įsitink, ar nepritrūksi idėjų, pasirink tinkamą platformą ir griebkis asmeninio tinklaraščio kūrimo!

The post Tinklaraščių kūrimas – daugiau jokių klausimų! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pasaulyje galimybė išgyventi vien iš savo „Instagram“ profilio nieko nebestebina. Šio fenomeno pastogėje mados tinklaraštininkė Chiara Ferragni tapo žinoma dizainere, realybės šou žvaigždė ir JAV auksinio jaunimo atstovė Olivia Palermo – modeliu, o Lucy Hale – 14 milijonų sekama aktore. Dienomis populiarėjančią „Instagram“ nuotraukų platformą jau tiria ir mokslininkai. Jie sako, kad populiariausi profiliai priklauso merginoms nuo 18 iki 29 metų, kurios gyvena miestuose ir kelia maisto, mados arba sporto nuotraukas. Ir tu patenki į šią kategoriją? Tada dar ne per vėlu susikrauti savo aukso kalnus!

PIRMIAUSIA – ĮDIRBIS

Penkerius metus tinklaraštį www.gabrielegz.com rašanti Gabrielė Gzimalaitė žinoma visuose socialiniuose tinkluose. Mados karaliaus Karlo Lagerfeldo parduotuvėje Londone dirbanti Gabrielė gyvena mada, tad ir jos namai internete alsuoja estetika, išlavintu skoniu ir dėmesiu detalėms. Feisbuke ir „YouTube“ kanale jos įrašus seka keli tūkstančiai žmonių, tačiau didžiausio populiarumo susilaukia Londone gyvenančios merginos „Instagram“ profilis. Jį stebi net 46,8 tūkst. sekėjų!

Cat problems 🍦

A photo posted by Gabriele Gzimailaite (@gabrielegz) on Aug 10, 2016 at 4:41am PDT

„Savo sekėjus surinkau ne taip greitai, kaip kai kurios merginos. Mano sekėjų skaičius auga jau 3–4 metus. Dabar dėl to džiaugiuosi, nes žmonės tave pradeda pažinti, labiau bendrauja, tad turiu stipresnį ryšį su savo tinklaraščio skaitytojais. Bendradarbiauti su kompanijomis pradėjau jau prieš dvejus metus. Jos siųsdavo man viską nuo drabužių iki arbatų. Iš pradžių priimdavau, buvo labai smagu gauti daiktus nemokamai, bet po kurio laiko supratau, kad tokio kiekio reklamų savo „Instagram“ paskyroje ar tinklaraštyje publikuoti negaliu, reikėjo išmokti atsisakyti, – pirmąsias pamokas prisimena panevėžietė, iškart užkertanti kelią mintims rašyti tinklaraštį tik dėl pinigų: – Iš to galima užsidirbti, bet tikrai nereikia pradėti rašyti vien dėl finansų ar nemokamų drabužių. Aš savo tinklaraštį pradėjau rašyti dienoraščio forma, net nežinodama, kas gali iš to išaugti.“

IEŠKOK SEKĖJŲ

Turėdamos 10 tūkst. sekėjų tinklaraštininkės Londone už nuotraukas jau prašo pinigų: „Normalu, nes tai labai gera reklama kompanijai. Prieš pusę metų pagaliau ir aš susidariau kainoraštį, pradėjau siuntinėti galimiems klientams. Aišku, jei kompanija man patinka, o pasiūlytas produktas toks, kokį pati pirkčiau, aš net negalvoju apie pinigus. Mielai išsirenku, kas man patinka ir parodau sekėjams. Bet kartais gaunu pasiūlymų iš kitokių kompanijų, pavyzdžiui, siūlančių žvakes. Kiek gi tų žvakių reikia? Tad nusprendžiau jiems siųsti kainoraštį. Jei norės, dirbsim. Jei ne, tada gal kitą kartą. Dažnai kompanijos atrašo, kad neturi tam biudžeto, bet jeigu nori gauti produktą, mielai jį atsiųs.“

Kaunas bound 🚙

A photo posted by Gabriele Gzimailaite (@gabrielegz) on Aug 7, 2016 at 4:39am PDT

Anglijoje tinklaraštininkių gyvenimas geras. Joms organizuojama daug renginių, kelionių, įdomių susitikimų. Merginos, turinčios po 100–200 tūkstančių sekėjų, už vieną „Instagram“ nuotrauką gali prašyti net kelių tūkstančių svarų! Ten iš savo sukurto pasaulio gali uždirbti labai didelius pinigus: „Daugiausia už vieną „Instagram“ įrašą man yra sumokėję 190 eurų. Kaip tik dabar dirbu su „Dell“ kompanija, kurie pasiūlė 600 eurų už tinklaraščio įrašą ir dar pridėjo: „Atsiprašome, kad galime pasiūlyti tiek nedaug.“ Aišku, čia paminėjau geriausius uždarbius, o jų būna visokių, kartais darau ir nuolaidas. Kai parašo įmonės iš Lietuvos, sakydama kainas jaučiuosi labai nepatogiai, nes Lietuvoje mažai kas už tai ima pinigus. Nepaisant to, per pusę metų man pavyko susitaupyti kelionei į Dominikos Respubliką.“

NEPAMIRŠK TEMATIKOS

Vilnietė Kotryna Uogintaitė 2011 metais viena pirmųjų Lietuvoje įkūrė savo grožio ir gyvenimo būdo tinklaraštį www.uogintaite.com. Dabar 15,8 tūkst. sekėjų turinti vilnietė intensyviau prie savo „Instagram“ profilio pradėjo dirbti praėjusiais metais išvykusi studijuoti į Pietų Korėją. „Tuo metu turėjau daugiau laiko, kurį nusprendžiau investuoti būtent į nuotraukų platformos nagrinėjimą ir auditorijos didinimą. Akivaizdu, kad kelionės labai stipriai prisidėjo prie sėkmės, mat kasdien turėjau geros medžiagos, kuria galėjau dalytis su sekėjais. Sekėjams išaugti padėjo tagai. Šiuo metu programėlė pakeitė savo algoritmus, tad šis būdas jau nėra toks efektyvus, koks buvo anksčiau. Taip pat svarbus nuolatinis turinio kūrimas ir vientisumas. Čia, kaip ir bet kokioje kitoje erdvėje, svarbu išlaikyti tematiką. Reikia apsispręsti, ar kuriamas grožio, sporto, sveikos gyvensenos, o gal mados profilis? Suplakus viską į vieną vietą dažnai prarandama nemaža dalis susidomėjusių“, – techninius aspektus, kuriais galima pritraukti sekėjų, atskleidžia tinklaraštininkė.

A photo posted by Kotryna Uogintaitė (@uogintaite) on Jul 21, 2016 at 2:09am PDT

Kotryna iš kompanijų pasiūlymų gauna dažnai, tačiau dažniausiai bendradarbiauja barteriniais mainais. Tai reiškia, kad prekinis ženklas atsiunčia savo produkciją mainais už nuotrauką jos paskyroje: „Be abejonės, atsirenku tik tuos prekinius ženklus, kurių produkcija atitinka mano kuriamą turinį arba yra įdomi man pačiai. Elgdamasi kitaip rizikuočiau savo pačios reputacija sekėjų akyse. Kol kas finansinės naudos tai neduoda. Šiuo metu stengiuosi investuoti laiko ir energijos į socialinių platformų mokymus tam, kad galėčiau pateikti geriausią turinį skaitytojams ir suteikti palankiausias sąlygas gamintojams. Finansinę naudą, manau, pradėsiu gauti tada, kai jausiuosi tam pasirengusi iš techninės pusės.“

A photo posted by Kotryna Uogintaitė (@uogintaite) on Aug 11, 2016 at 3:25am PDT

NEGALVOK APIE NAUDĄ

Ekonomikos mokslus kremtanti Kotryna tinklaraštį rašo jau penketą metų, tad sunku būtų pasakyti, kuris laikotarpis buvo esminis skaitytojų augimui: „Visada buvau suinteresuota išlaikyti esamas skaitytojas užuot bandžiusi pritraukti naujų. Lietuvos ir pasaulio situaciją sunku lyginti, nes ji stipriai skiriasi. Lietuvoje tinklaraštininkės turinį kuria laisvalaikiu ir dažniausiai už dyka, tuo tarpu kitose šalyse tinklaraštis yra įkainojamas ir finansiškai įvertinamas užsiėmimas. Pamažu situacija pas mus gerėja, kosmetikos kompanijos taip pat pradeda suvokti tinklaraščių svarbą produkto sklaidai. Pastebiu, kad vis dar ypatingai trūksta įgūdžių bendraujant su tinklaraštininkais. Pasitaiko ir tokių įmonių, kurios produktui neišpildžius lūkesčių prašo šį atsiųsti atgal. Dažnai iš tinklaraštininkų tikimasi, kad jie už dyka padarys didelius darbus… Dėl to šiek tiek apmaudu.“

Things that are worth it

A photo posted by Kotryna Uogintaitė (@uogintaite) on May 7, 2016 at 10:42am PDT

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kai kurių merginų sekėjai auga savaime, už šių skaičių slypi ne vienų metų įdirbis: „Tinklaraščio rašymas atima nemažai laiko, į šią veiklą įeina ir bendravimas su gamintojais, taip pat tenka investuoti į geresnę techniką fotografijoms, mokytis nuotraukų koregavimo gudrybių, reikalaujama IT, SEO ir kitų su technologijomis susijusių žinių. Tinklaraščio rašymas gali tapti geriausiu hobiu pasaulyje, tačiau veikla sustos nė neįsibėgėjusi, jei tai bus daroma tik iš noro gauti nemokamų produktų.“

PRISISTATYK KOMPANIJOMS

Modelis, grožio konkursų dalyvė Simona Burbaitė savo tinklaraštį www.simonaburbaite.com pradėjo rašyti vos prieš metus, tačiau įvairios kompanijos ir 14,3 tūkst. sekėjų „Instagram“ jau atkreipė į ją dėmesį. Tiesa, iš pradžių teko dėl to gerokai pavargti: „Laiškus su pasiūlymais bendradarbiauti kompanijoms pradžioje siuntinėjau aš pati. Kai pradedi rašyti ir socialiniuose tinkluose po truputį kuriasi tavo sekėjų armija, pirmiausia pati eini pas prekės ženklų kūrėjus ir klausi, ar juos domintų tinklaraščio konceptas. Vėliau, kai įgauni jų pasitikėjimą ir turi solidžią auditoriją, jie pradeda eiti pas tave. Paskutinius tris mėnesius man nebereikia skambinti kompanijoms dėl patikusių produktų, nes jie pirmi praneša, kai turi naujienų.“

Cozy 〰 #blogger #model #fashionblog #beautyblog #beautyblogger #styleblog #foodblog #foodblogger #modelslife #bloggerslife #style #fashionblogger #happygirl #summerdays #simonaburbaite #lithuania #minimal #jacket by @moka_rubai #sneakers @adidas @adidas #honor #forthebrave

A photo posted by Simona Burbaitė (@simonaburbaite) on Aug 11, 2016 at 12:27am PDT

Simona savo „Instagram“ profilį turėjo ir anksčiau, tačiau sekėjai nesiekė nė kelių šimtų. Vėliau, pradėjus rimtai rašyti tinklaraštį, auditorija pradėjo tendencingai augti: „Dabar daugiausia mano auditorijos domisi nuotraukomis. Pradėjau laikytis vieno stiliaus, kelti tik kokybiškas, apgalvotas nuotraukas. Tiesa, visos jos darytos su telefonu, nors gaunu labai daug klausimų, kokį fotoaparatą turiu. Manau, kad kiekviena nuotrauka turi kelti emociją žiūrovui, tad po kurio laiko auditorija tai įvertino ir tapo lojali, pradėjo mane sekti. Niekada negalvojau pirkti sekėjų ar kažkaip kitaip nesąžiningai juos prisivilioti. Man reikalinga gryna ir tikra auditorija.“

When u go pink! 🍦 #bomberjacket @_bonboz_ #fashionblogger #style #streetstyle #pink #summeroutfit #summerstyle #model #blogger #simonaburbaite #jeans #purplelips #happygirl #sunnymorning #loveit #followme #sunglassesmylove

A photo posted by Simona Burbaitė (@simonaburbaite) on Jul 26, 2016 at 10:16pm PDT

Su kompanijomis Simona dabar tariasi dėl viso paketo viešinimo, kurį sudaro tinklaraštis, feisbuko profilis ir „Instagram“. Taip daro dauguma tinklaraštininkų: „Iki šiol bendradarbiaudavome barteriniais mainais, kai iš kompanijos gauni produktus ir turi galimybę juos išbandyti. Tiesa, kadangi siekiu, kad tinklaraščio rašymas taptų mano profesija, yra ir finansinių susitarimų. Mano tikslas pristatyti tai, kas man patinka, ką esu išbandžiusi. Jaučiu auditorijos pasitikėjimą ir atsakomybę rekomenduoti kokybiškus produktus. Niekada, nesvarbu, kokia tai būtų suma, nesiūlyčiau to, kas man netiko, nepatiko ar neatitiko mano vertybių.“

NAUDINGA!

Tam, kad patrauktum kompanijų atstovų dėmesį, tavo profilį turi sekti bent keletas tūkstančių žmonių. Jų akį traukia tik kokybiškos, suderintos, iki smulkmenų apgalvotos nuotraukos, tad neužmiršk pagrindinių taisyklių:

1. Sugalvok savo profilio tematiką ir jos laikykis. Jeigu tai kokybiški gamtos peizažai, nedrumsk galerijos draugų nuotraukomis iš vakarėlio.
2. Kelk kuo kokybiškesnes, natūralesnes nuotraukas, būtinai joms suteik vientisą stilistiką. Pvz., jei nusprendei dalytis tik dramatiškomis šaltų tonų nuotraukomis, taip jas ir redaguok (išbandyk programėles „Afterlight“, „VSCO Cam“ ir kt.). Šiandien sekėjai informaciją „valgo akimis“, todėl jei nori susilaukti dėmesio, tavo „Instagram“ srautas turi atrodyti vientisai ir estetiškai. Ar reikia priminti, kad pusė nuotraukos sėkmės – geras apšvietimas?..
3. Neužmiršk prie kiekvienos nuotraukos pridėti tagų, tada daugiau žmonių pamatys tavo fotografijas.
4. Nuotraukas skelbk nuosekliai, kiekvieną, kas antrą ar kas penktą dieną. Jeigu vieną dieną sukelsi tris, o vėliau mėnesį profilio neatnaujinsi, sekėjų skaičius pradės tirpti.
5. Nebijok pati parašyti kompanijoms, kurios gamina tau patinkančius produktus, net jei tavo auditorija ir nėra dešimt tūkstančių. Galbūt tavo nuotraukos pasiekia nišinę auditoriją, kurios kai kurioms kompanijoms kaip tik trūksta? Nesistenk įtikti masėms, atrask savo sekėjus, kurie bus ištikimi ir domėsis tavo siūlomu turiniu.

The post Garsiausios Lietuvos blogerės: nepatikėsite, kokias sumas žymios kompanijos moka už vieną tinklaraščio nuotrauką (FOTO) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Joms buvo skirta užduotis iš Tally Weijl kolekcijų išsirinkti sau patinkančius laisvalaikio ir šventinius drabužius, kurie derėtų prie kitų merginų pasirinktos aprangos.

Pasirinkusios šventinius ir laisvalaikio derinius, merginos dalyvavo smagioje fotosesijoje. Nuotaikingos akimirkos įamžintos prie šventinės eglutės, restorane besimėgaujant pieno ir ledų kokteiliais, ieškant Kalėdinių dovanėlių knygyne ir čiuožiant ant ledo.

Vizažo meistrės prie dieninio ir vakarinio įvaizdžio parinko tinkamą makiažą, kuris paryškino dailius merginų veido bruožus.

„Grimo Akademija“ vizažistės rūpinosi merginų makiažu

Tinklaraštininkės užduotį įvykdė nepriekaištingai. Tvirtai žinojo, ko nori ir kaip apsirengusios atrodys gražiausiai. Juk kas kitas, jei ne jos, kiekvieną dieną sekančios mados aktualijas, geriau žino, kaip turi atrodyti stilinga mergina.

Panelių skonis labai skirtingas, tačiau kiekvienos stilius traukiantis akį. Kasdienai skirtoje aprangoje dominavo ryškesnės spalvos: šį sezoną mados topų viršūnes užkariavusi marsalos, visada populiari chaki, smėlio bei klasikinė balta.

Merginos rinkosi tamsesnių spalvų plėšytus džinsus, prie kurių derino jaukius paltus, kailines liemenes ir palaidines bei megztinius. Svarbų vaidmenį atliko aksesuarai, suteikę aprangai gyvumo – skrybėlės, megztos kepurės, puoštos bumbulais ir tinkleliais.

Fotosesijos akimirkos

Prie ilgų tamsių Ingos plaukų ir rudų akių ypač derėjo Tally Weijl burgundiško vyno spalvos skrybėlė, dekoruota metaline grandinėle, ilga liemenė su kišenėmis, ramios pilkos spalvos megztinis ir siauri plėšyti džinsai.

Mados tinklaraštininkė Inga knygyne „Pegasas“

Simona įrodė – įvairiais raštais margintais drabužiais vilkinti panelė atrodo ypač žaismingai ir drąsiai. Ji rinkosi marsalos spalvos kvadratais puoštą tuniką, kuri dera prie siaurų džinsų ir žalsvai mėlyną tokio paties rašto skarą bei kepurę su tinkleliu.

Mados tinklaraštininkė Simona knygyne „Pegasas“

Sandra rinkosi ramesnių spalvų drabužius, tačiau drąsiai derino skirtingų raštų rūbus: dryžuotą palaidinę ir actekų motyvais margintą sijoną.

Mados tinklaraštininkė Sandra knygyne „Pegasas“

Martina rinkosi „slim“ modelio plėšytus džinsus, prie kurių pasirinko baltos spalvos palaidinę ir kutais bei kontrastingos spalvos dirželiu puoštą liemenę. Aksesuarai jai – vieni svarbiausių aprangos detalių, todėl priderinusi šiltą megztą kepurę su bumbulu ji neapsiriko – atrodė kiek vėjavaikiškai, tačiau neabejotinai stilingai.

Mados tinklaraštininkė Martina

Darjos aprangoje dominavo smėlio atspalviai ir mielos detalės: mergina pasirinko jaukų šviesų paltą su kailiuku puoštu kapišonu, languotus marškinius ir siauro kirpimo džinsus. Bordo spalvos kepurė įvaizdžiui suteikė gyvumo.

Mados tinklaraštininkė Darja

Artėjant Didžiosioms metų šventėms vis aktualesnis tampa ir šventinis įvaizdis. Jam merginos rinkosi klasikinės juodos-baltos spalvos drabužių derinius, kuriuos paįvairino ryškiomis detalėmis. Romantišką įvaizdį susikūrė Martina, Sandra ir Inga, pasipuošusios suknelėmis ir kailiukais, o Darjai bei Simonai priimtinesnis griežtesnis įvaizdis, todėl jos mieliau rinkosi kelnes ir palaidines.

Merginoms buvo tikras iššūkis fotografuotis ant ledo vilkint kokteilines sukneles su didžiuliais balionais rankose!

Tinklaraštininkės restorane „Gan Bei City“

Po fotosesijos merginos prisidėjo prie tradicinės Tally Weijl Kalėdinės akcijos ir padėjo atrinkti dovanas organizacijos VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globojamiems vaikams.

Tinklaraštininkės renka dovanėles VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ vaikams

Tally Weijl parduotuvės:

Vilniuje PC „Akropolis“
Kaune PC „Akropolis“
Klaipėdoje PC „Akropolis“
Šiauliuose PC „Akropolis“

Facebook puslapis: https://www.facebook.com/TWLietuva

Tally Weijl dėkoja:

Fotosesijoje dalyvavusioms tinklaraštininkėms, „Grimo Akademija“ vizažistėms.

Taip pat knygynui „Pegasas“, restoranui „Gan Bei City“, ledo arenai „Akropolio ledo arena“, įsikūrusiems PC „Akropolis“ Vilniuje

Visas fotosesijos akimirkas gali peržvelgti nuotraukų galerijoje!

The post Garsių Lietuvos mados tinklaraštininkių šėlionės su Tally Weijl appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Praėjus tinklaraščių manijai, Andrius per porą metų išmoko prancūzų kalbą, įstojo į vieną prestižiškiausių pasaulio universitetų ir galvoja apie diplomato ateitį. O viskas prasidėjo devynerių, kai tėvai nupirko kompiuterį.

Su Andriumi baigėme vieną mokyklą. Tuomet jis man atrodė mažas vunderkindas, kuris turėjo užaugti ir parodyti pasauliui, ko yra vertas. Jaučiau, kad ateityje, kai įstosiu į žurnalistiką ir pradėsiu dirbti, būtinai parašysiu apie jo protu užtarnautą sėkmę. Nuo to laiko praėjo septyneri metai, o Andrius dabar – lietuviams žinomas tinklaraštininkas, viename geriausių Prancūzijos universitetų „Sciences Po“ studijuoja politikos mokslus, mokosi japonų kalbos ir mažais žingsneliais, kaip aš ir tikėjausi, žengia į pasaulio elitą.

Vienuolikmetis technologijų apžvalgininkas


Papasakok, kokia buvo tavo vaikystė? Ar labiau mėgai eiti žaisti į kiemą, ar likti namuose su knyga?


Nors taip kalbėdamas jaučiuosi kaip senelis, vaikystėje išbandžiau daug įvairių užsiėmimų. Kieme žaidžiau ir „Dragon Ball Z“ kortomis keičiausi tol, kol tėvai namie pastatė kompiuterį. Tada įsitraukiau į programavimą ir pradėjau kurti pirmuosius internetinius puslapius. Kai pamačiau, kaip lengvai man tai sekasi, pagautas azarto puslapius kūriau vieną po kito, labai negalvodamas apie temą ar turinį. Sukūręs vieną, modifikuodavau, keisdavau dizainą, diegdavau įskiepius, kol galų gale atradau tinklaraščių platformą. Tada, būdamas vienuolikos, apsistojau ties vienu puslapiu ir pradėjau rašyti į savo tinklaraštį www.kleiva.lt. Iš pradžių temos buvo primityvios: naujos patirtys, kelionių įspūdžiai, patiekalų aprašymai. Taip pasireiškė pirmasis mano noras analizuoti visuomenę. Paskui mane pastebėjo vadinamojoje blogosferoje, pakvietė rašyti ir kitur. Tekstus pastebėjo tinklaraščių grandai, vėliau jie užsukdavo paskaitinėti mano tinklaraščio. Pagirdavo, pakomentuodavo ir ragindavo nemesti šitos veiklos. Jie man suteikė jauniausio Lietuvos tinklaraštininko etiketę. Su šiuo prekės ženklu ėjau iki šiol.

Vėliau tavo tinklaraštis įgavo technologijų apžvalgų ir rekomendacijų pobūdį. Kodėl? 


Visas tinklaraštis peraugo į brandesnį projektą, kur pradėjau dalintis išsamesnėmis telefonų, kompiuterių ar spausdintuvų apžvalgomis. Tada užsimezgė kontaktai su įvairiomis įmonėmis, pamačiusios, kad šis projektas ilgalaikis ir žmonėms patinka, jos pradėjo man siųsti produktus testuoti. Tos apžvalgos suteikė tinklaraščiui svarumo. Mane susirado ir tuo metu vieno iš populiariausių technologijų žurnalo „Naujoji komunikacija“ redaktorius, pakvietė rašyti jo leidiniui. Tapau vienu iš autorių, tad, be savo tinklaraščio, pradėjau tekstus kurti ir ten, rengdavau apžvalgas.

Suorganizavai ir pirmąjį Lietuvoje tinklaraštininkų susitikimą. Pradėjęs bendrauti su kitais rašytojais, pamanei, jog reikia visus suburti?

Pirmasis susitikimas įvyko 2007-aisiais, metai po mano tinklaraščio įkūrimo. Tada man buvo dvylika ir labai patiko visi, kurie rašė palaikančias žinutes, ragino judėti į priekį. Nusprendžiau, kad noriu su jais susitikti, ir suorganizavau pirmąjį tokį neformalų Lietuvoje tinklaraštininkų susitikimą. Visus sukviečiau į Palangos paplūdimį. Tuo metu buvo pati tinklaraščių viršūnė, aukso laikai rašantiems, mat daug reklamdavių žavėjosi galimybe būti matomiems asmeniniuose puslapiuose. Po metų pakviečiau visus į oficialesnį antrąjį tinklaraštininkų susitikimą. Šį kartą jis jau turėjo pavadinimą „Blogout“, tai buvo lyg mūsų maištas prieš konferenciją „Blogin“, kuri vėliau peraugo į visiems žinomą „Login“. Iš tinklaraštininkų susitikimo ji pavirto į interneto konferenciją, tad mes netekome savo renginio ir aš pradėjau kasmet burti tinklaraštininkus į metinį susitikimą pajūryje. Iš viso buvo penki mano surengti susitikimai, jau oficialesni, su pristatymais ir pranešimais. Kasmet susirinkdavo apie 30 tinklaraštininkų. Tačiau paskutiniais metais tai buvo daugiau interneto žiniasklaidos susitikimas, mat tinklaraštininkai pradėjo nykti, populiarumas mažėjo, o kartu su juo ėmė dingti ir įdomumas diskutuoti tomis temomis. Nekalbu apie jau vėliau iškilusius Mykolą Klecką ar Andrių Užkalnį. Tuo metu pirmoje vietoje buvo tinklaraštis nezinau.lt. Jo autorius Džiugas buvo absoliutus blogosferos grandas, iš to jau uždirbo.

Protinis uždarbis


Ar per tinklaraštį ir susitikimų organizavimą dar liko laiko gerai mokytis?

Mokslai buvo vienas iš veiksnių, dėl ko nustojau organizuoti susitikimus. Artėjo vienuolikta klasė ir turėjau susiimti, pradėti galvoti, kurion pusėn turėčiau eiti toliau. Tačiau praėjus tinklaraščių bumui ir pasibaigus susitikimams atsirado naujų projektų, pažįstami žmonės kvietė bendradarbiauti. Vis tiek norėjau daryti daugiau. Vienu metu buvo mokslai, tinklaraštis, straipsniai į „Naujosios komunikacijos“ žurnalą ir dar keli trumpalaikiai projektai. Pats sunkiai supratau, kaip viską suspėju. Penkiolikos buvo pradžia, kai turėjau ir savo veiklų, ir pradėjau uždirbti.

Penkiolikos pradėjai uždirbti iš protinio darbo. Daug kas pasakytų, kad tai net neįmanoma…

Visiems, net ir tėvams, buvo labai keista. Daugumai klausimų kėlė lyg iš svetimos planetos nusileidusi tinklaraščio sąvoka, kiti nelabai suprato, kaip iš jo galima uždirbti. Aišku, jeigu nebūtų buvę tinklaraščio, tokios į priekį stumiančios pradžios, nebūčiau ir aš turėjęs tiek progų susipažinti su darbdaviais ir nerealiai įdomiais žmonėmis. Tai buvo tas laikas, kai mane pastebėjo. Jei ne mano nuotykiai internete, žmonės turbūt būtų klausinėję, iš kur čia tas vaikigalis ir ko jis iš mūsų nori. Darbdaviai matė, kaip rašau, kokį turinį galiu pateikti ir galų gale, ko iš manęs tikėtis.

Labai daug rašei nuo mažens, ar kur nors mokeisi rašymo meno?

Papildomai studijavau lietuvių filologiją Nacionalinėje moksleivių akademijoje. Ten įgijau pirmąsias profesionalias rašymo žinias. Pirmieji įrašai mano tinklaraštyje buvo mėgėjiški pasakojimai apie asmenines patirtis ar dienos įspūdžius, tačiau pradėjęs rašyti žurnalui supratau, kad reikia rimtesnio pagrindo. Kadangi gerai mokiausi, mane dažnai ragindavo dalyvauti olimpiadose, rašinių konkursuose. Smagu laimėti ir akademinėje veikloje, bet man didesnis laimėjimas buvo susipažinti su naujais žmonėmis, parašyti apžvalgų ar sudalyvauti konferencijoje.

Prezidentų universitetas

Ne vienus metus domėjaisi informacinėmis technologijos ir netikėtai pasukai į politikos mokslus. Tavo sprendimas turėjo nustebinti ne vieną…

Kai mane sudomino tinklalapių kūrimas, neabejojau, kad noriu būti programuotoju ir kurti interneto svetaines. Tik vėliau supratau, kad technologijos man liks daugiau pomėgis nei darbas. Iki šiol technologijos man yra sena ir nerūdijanti meilė. Tik sulaukęs pilnametystės supratau, kad mane traukia socialiniai mokslai, nes po technologijų bumo norėjau studijuoti lietuvių filologiją, svarsčiau net apie žurnalistiką. Paskutinėje klasėje apsistojau ties politika ir diplomatija, pradėjau daugiau gilintis į šią kryptį.

„Sciences Po“ baigė Prancūzijos prezidentai Nicolas Sarkozi ir François Hollande‘as, dizaineris Christianas Dioras. Kaip tavo stojamųjų sąraše atsirado viena geriausių politikos mokslų aukštųjų mokyklų pasaulyje?

„Sciences Po“ mano sąraše atsirado atsitiktinai, kai dvyliktoje klasėje išklausęs ten studijavusių bičiulių patirčių pamaniau, kad reiktų pabandyti išsiųsti paraišką. Vienuoliktoje klasėje pradėjau sparčiai mokytis prancūzų kalbos, nes studijos Prancūzijoje jau buvo tapusi mano ilgalaike svajone. Labai tą šalį romantizavau. O Dieve, kruasanai, vynas, žmonės su beretėmis ir dryžuotais marškinėliais, visi dviračiais važinėja… Todėl tuomet staiga į mano akiratį papuolęs, geros kokybės studijas siūlęs „Sciences Po“ pasirodė besantis daugiau nei idealus pasirinkimas. 


Dėl tos svajonės per du metus išmokai kalbėti prancūziškai?

Prancūzų kalbos iš tiesų pradėjau mokytis dar šeštoje klasėje, bet tai nebuvo rimtas mokymasis. Visiems sakau, jog prancūzų kalbą, kurią vartoju dabar, išmokau per vienuoliktą ir dvyliktą klasę. Tuo metu mokiausi jos ir mokykloje, ir pas korepetitorę. Susipažinau ir su Prancūzijos ambasados kviesta stažuotoja. Ji tapo mano papildoma mokytoja ir buvo pirmasis žmogus, su kuriuo kalbėjau vien prancūziškai. Į pirmą pamoką ėjau drebėdamas, bet intensyviai ir nuosekliai dirbdamas po kurio laiko persilaužiau.

Dvylikta klasė tau turėjo tapti nelengvu išbandymu…

Taigi. Kai išsiunčiau paraišką į „Sciences Po“, su didžiuliu nerimu laukiau jų atsakymo, drebėdamas rengiausi visiems kalbų egzaminams. Ilgai maniau, kad ir tų egzaminų neišlaikysiu, ir į universitetą neįstosiu. Jei nepasiseks, turėjau sugalvojęs planą A, B, C, D, ir kuo toliau, tuo tų planų galvoje daugėjo. Kažkur išgirdęs, kad priima tik 10 procentų visų stojančiųjų, išvis ėmiau manyti, kad man šakės. Turėjau net planą tapti stiuardu, savarankiškai pasimokyti ir kitais metais vėl bandyti stoti kur nors Prancūzijoje.

(Ne)įmanoma misija


Šiuo metu kalbi angliškai ir prancūziškai. Ar mokaisi papildomų kalbų?

Dar mokausi kalbėti japoniškai. Stengiuosi, kad būtų lengviau mokytis trečiaisiais metais, tai lyg ir universiteto reikalavimas. Jeigu esi ne iš Azijos šalies ir nemoki nė vienos jos kalbos, esi priverstas bent vieną išmokti. Galima rinktis iš kinų, japonų, korėjiečių ir hindi kalbų. Trečiame kurse važiuoji mokytis į tos šalies universitetą. Dabar su japonų kalba apsipratau ir nebežiūriu į ją kaip į neįmanomą misiją. Iš pradžių buvo daug kančių, dabar taip pat nėra lengva, nors jau turiu mokymosi struktūrą. Universitetas nori mus paversti kuo labiau išsilavinusiais ir gebančiais prieiti prie platesnės informacijos žmonėmis.

Ar turi svajonę, ką norėtum dirbti baigęs studijas?

Turiu svajonę dirbti tarptautinėje organizacijoje, kur savo darbu galėčiau prisidėti ne tik prie bendrų pasaulinių tikslų, bet ir prie Lietuvos augimo. Nenoriu palikti Lietuvos nuošalyje ir nesu iš tų, kurie ją keikia ar skuba pabėgti. Esu akademinis emigrantas ir išvažiavau tam, kad vėliau galėčiau prisidėti prie savo šalies gerovės. Jei kalbame apie sėkmingą karjerą, universalios formulės nėra. Svarbiausia yra atrasti save ir siekti to, kas atrodo geriausia, kur jaustumeisi savo vietoje. Universitetas nėra sėkmės garantas, tačiau kaip galimybės jo tikrai nereiktų atmesti. Taip pat nereikėtų bandyti savęs sprausti į girdėtų sėkmės istorijų rėmus, patarčiau kurti savo unikalią istoriją. Geriausia turėti tikslą ir vėliau žiūrėti, kokiomis priemonėmis galėtum jį pasiekti.

Ar aplenkęs šimtus kitų kandidatų stojant į universitetą, susipažinęs su Lietuvos naujųjų technologijų specialistais ir turėdamas profesionalaus požiūrio tinklaraštį galėtum patarti, kaip savo tikslų pradėti siekti dar mokykloje?

Aš siūlyčiau gerai mokytis ir atlikti tai, ko prašoma mokykloje, bet tuo tikrai neapsiriboti. Pažymiai nėra vienintelis raktas nuo sėkmės istorijos. Ieškokite papildomų veiklų, kurios galėtų nuvesti toliau nei mokyklos ribos. Taip atsitiko ir man. Iš pradžių tinklaraštis buvo nieko vertas, rašiau apie sumuštinius ir keliones, bet galų gale jis atvedė mane prie žmonių, kurie motyvavo judėti toliau. Tai buvo paskata visada eiti už šimto procentų ribos, nusistatyti neįmanomus tikslus. Labai svarbu iš savęs reikalauti daugiau, nei manai galįs padaryti. Negalima leisti sau pačiam save nuvertinti.

The post Susipažinkite: jauniausias Lietuvos tinklaraštininkas iš prezidentų universiteto appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Vienas didžiausių šalyje muzikos festivalių „Granatos Live“, paskutinę liepos dieną vėl sukviesiantis tūkstančius pramogautojų į Rumšiškes, pasidalinti savo stiliaus rekomendacijomis pakvietė ir Lietuvos mados tinklaraštininkes. Stiliaus įkvėpimais su savo sekėjais nuolat besidalinančios fashionistos Ūla Urbonavičiūtė, Eva ir Laura Macijauskaitės bei Martina Vaičiūnaitė iki paryčių šėlioti nusiteikusiems festivaliautojams pataria ne tik kaip atrodyti madingai, bet ir jaustis patogiai. 

Džinsiniai šortai ir botai – neatsiejama festivalio dalis.

Tinklaraščio neb-ula.blogspot.com autorė Ūla Urbonavičiūtė pramogautojams primena – festivalio apranga neabejotinai turi būti patogi, tačiau papildomos įdomios detalės – tik į naudą! „Granatos Live“ festivalyje ji rengtųsi ilgą trikotažinę suknelę, kuri nevaržo judesių šokant pagal mėgstamiausią muziką, suderintą su sunkesniais „Doctor Marten’s“ batais. „Juk nesinori numindytų kojų – o šie batai neabejotinai atlaikys ne tik mindymą, bet ir purvą ar nesibaigiančius šokius. Papildomo žavesio suteiks ilgesnės baltos kojinės. Taip pat nepamiršau aksesuarų – daug žiedų ant pirštų, pakabukas bei akiniai nuo saulės, kurie, ko gero, yra vienas svarbiausių aksesuarų festivalyje. Jei oras vėsus arba norisi šokti iki ryto, patariu pasiimti džinsinį švarkelį, kuris ne tik atrodo puikiai, bet ir padeda nesušalti,“ – sako Ūla. 

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

„Turbūt kiekvienas festivalių veteranas pasakys, kad džinsiniai šortai ir guminiai ilgaauliai yra neatsiejama festivalio dalis. Niekada negali žinoti, koks oras laukia, todėl guminiai batai gelbėja visose situacijose,“ – apie svarbiausius dar vieno savo siūlomo derinio atributus kalba Ūla. „Taip pat pridėjau smagią amerikietiško stiliaus palaidinę, kuri atrodo puikiai su visokiais drabužiais – ir džinsais, ir šortais, ir sijonais! Žinoma, čia įdomus akseuaras tiesiog būtinas, todėl šiame derinyje rinkausi auskarus su juodomis plunksnomis, kurie neabejotinai dera prie festivalio dvasios.“  
Bohemiško stiliaus lengvumas 

Seserys Eva ir Laura Macijauskaitės panašios ne tik išvaizda – festivaliautojams, norintiems eiti koja kojon su mada abi merginos šią vasarą siūlo rinktis bohemišką stilių.
Tinklaraščio spaventaremoda.com autorė Eva sako: „Muzikos festivalis man visada asocijavosi su bohemišku stiliumi, todėl eidama į „Granatas Live“ pasirinkčiau ne ką kitą, kaip plačias, raštais išmargintas kelnes ir ryškesnės spalvos „crop“ stiliaus palaidinę. Derinį užbaigčiau juodais sandalais. Kita vertus, vasaros metu esu priklausoma nuo kimono, kurį ir pasirinkčiau festivalio įvaizdžiui. Priderinus plėšytus džinsus ir paprastą palaidinę vėlgi gautume bohemišką įvaizdį. Esu įsitikinusi, kad festivaliui užtenka apsivilkti kažką lengvo, kad nevaržytų judesių ir leistų patogiai jaustis visą dieną.“

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Laurai, savo stiliaus atradimais besidalinančiais tinklaraštyje lauramacij.com, klausimas „Ką vilkėti „Granatos Live“ festivalyje?“ galvos skausmo nekelia: „Pati, be abejonės, renkuosi šio sezono tendenciją – bohemiško stiliaus drabužius. Taip vienu šūviu nušaunu du zuikius – jaučiuosi stilingai ir patogiai. Didelį „taip“ sakau plačioms kelnėms, kimono ir sandalams. Nevenkime raštų įvairovės! Be to, neapsikraukite nereikalingais aksesuarais – „Mažiau yra daugiau“. Tegul drabužiai plevėsuoja ore, leisdami judėti muzikos ritmu!“

Madinga stileiva, šokinėjanti viduryje laukų 

Martina Vaičiūnaitė, martinablog.lt autorė ir stilistė, festivaliautojoms rekomenduoja mergaitišką derinį, kuris tiks ne tik „Granatos Live“, bet ir bet kuriai karštai vasaros dienai: „Laisva ir plona medvilninė palaidinukė su dryželiais, plono džinso sijonas su sagomis (nes tradiciniai džinsiniai sijonai jau atgyveno savo erą), zomšinės espadrilės derančios prie kutais puoštos rankinės, kurios, permestos per petį festivalio minioje tikrai nepamesite. Taip pat raudonų rėmelių akiniai nuo saulės – akcentas tiesiog privalomas festivaliuose. Svarbias vasaros tendencijas – dryžius, džinsą, kutus bei espadriles apjungiantis derinys puikiai tinka stileivoms, kurios nori atrodyti madingos net ir šokinėdamos viduryje laukų pagal savo mėgstamą dainą.“ 

Dar vienas Martinos pasiūlymas skirtas laisvos sielos, mėgstančioms jaustis patogiai ir nekompleksuojančioms be liemenėlių merginomis. „Siūlau į „Granatos Live“ įsimesti bent keletą skirtingų laisvalaikio palaidinukių (būtinai baltų), kad galėtumėte nekeisdamos viso derinio kaskart būti švarios. Mano siūlomo derinio palaidinukės petnešėlės apsiveja kaklą, todėl nugara lieka apnuoginta – patariu nesegėti liemenėlės, klaiku, kai iš po tokios laisvos palaidinukės išlenda nėriniuotos petnešėlės. Plačios kelnės, kurios plevėsuoja vėjyje, padės nesukaisti saulėje ir suteiks laisvės pojūtį, grubios basutės leis jaustis patogiai, o kuprinė – neleis pamesti svarbiausių daiktų. Svarbiausia festivaliuose – jaustis patogiai, o suderinusi tai su stilingais drabužiais tapsite tikra žvaigžde!“

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

The post Lietuvos mados tinklaraštininkės rekomenduoja: karščiausi derinukai festivaliui (FOTO) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Žinoma, nereikia pamiršti, jog yra mados blogeriai, žmonės, mums pristatantys naujausias tendencijas ir sufleruojantys, kaip jas pritaikyti savo deriniuose. Pažiūrėkime, kaip savo rudens aprangą kuria tinklaraštininkai, kurių dar daugiau galite rasti MadosKnyga.lt

Sandra www.kurmanoraktai.lt

Simona www.ohsoboheme.blogspot.com

Toma – www.fillthecity.blogspot.com

Daria www.lusciousstyle.blogspot.com

Gema www.fashionframebygema.blogspot.co.uk

Ūla www.neb-ula.blogspot.com

Vilma www.cantellyou.blogspot.com

The post Mados blogerės demonstruoja, kaip derinti rudeninius lauko drabužius(FOTO) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.