Putlūs skruostai – problema, kuri kartais vargina tiek moteris, tiek vyrus. Manoma, kad toks veidas, kuris kartais draugiškai pavadinamas ir burundukišku, susidaro dėl antsvorio ar nepakankamos fizinės veiklos, tačiau tai dažniausiai būna užkoduota genetiškai. Apie skruostus, kurie net ir laikantis dietų nemažėja ir kodėl svarbu bendros kūno proporcijos, pasakoja Ernest Zacharevskij, „SV plastinės chirurgijos centro“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Skruostai trukdė jaustis gerai
Veido zonoje esantys riebalai turi itin daug įtakos bendrai išvaizdai. Vis dėlto, pasak gydytojo, norint numesti svorio nuo šios vietos, sportas ar dietos nėra veiksmingos, todėl jaunam žmogui tai tampa ne tik diskomfortu, bet ir didele psichologine problema.
E. Zacharevskij kaip pavyzdį pateikia jaunos merginos, kuri genetiškai iš tėvo paveldėjo labai stambius veido bruožus, istoriją. Nors ji laikėsi įvairiausių dietų, intensyviai sportavo, veido riebalai nesumažėjo. Merginos kūnas buvo itin lieknas, kūno masės indeksas siekė 19, tačiau ji nuolat nerimavo dėl savo apvalaus veido. Galiausiai ji nusprendė kreiptis į specialistus, kurie, įvertinę merginos išvaizdą, atliko skruostų riebalų mažinimo operaciją. Prabėgus trims mėnesiams, kai įvyko audinių remodeliacija, pacientės veidas tapo proporcingas visam kūnui, išryškėjo vadinamasis grožio trikampis ir, kas svarbiausia, ji vėl susigrąžino pasitikėjimą savimi.
Kaip pasakoja gydytojas, jaunos merginos apsilankymas dėl skruostų nėra išskirtinis atvejis – tai yra jaunų žmonių problema. „Tai galima pavadinti jaunų žmonių, maždaug 20–35 metų, turinčių pilnesnius skruostus, operacija, nes vėliau prasideda kitas procesas, t. y. veido raumenų atrofija, –sako E. Zacharevskij. – Pašalinus riebalus, žmonės susigrąžina gerą išvaizdą ir dažnu atveju nebealina savęs įvairiausiomis dietomis bei kartais gerokai per aktyvia fizine veikla.“
Kas yra skruotų [-[0]-] ?
Kaip pasakoja gydytojas, skruostų riebalus (bichat), žmonės dažnai painioja su su veido poodinių riebalų sluoksniu. Bichat – tai riebalų pagalvėlė, esanti skruostų ertmėje kartu su seilių liauka, veido gyslomis ir nervais. Šių riebalų funkcija – veido raumenų judesio balansas ir amortizacija, neigiamo slėgio susidarymo prevencija kūdikiams žindymo metu. Tai unikalūs riebalai, gyvenantys savo atskirą gyvenimą ir negalintys išnykti, net jei žmogus visai neturi riebalinio sluoksnio. Be to, jie nesumažėja net ir esant bendram organizmo išsekimui.
„Daugelis skruostų riebalus būna paveldėję genetiškai, jie dažniausiai koncentruojasi apatinėje skruostų dalyje ir deformuoja estetinį trikampį – itin pasendina veidą. Vis dėlto svarbu nepainioti šių riebalų su veido poodinių riebalų sluoksniu. Jų perteklius susiformuoja esant antsvoriui ir sumažėja, pakoregavus kūno masės indeksą“, – pabrėžia E. Zacharevskij.
Kiekvienas atvejis individualus
Natūralu, kad didžioji dalis pacienčių nerimauja dėl randų, tačiau gydytojas ramina, kad operacijos metu pašalinama vadinamųjų bichat riebalų dalis, esanti apatinėje skruostų dalyje, atliekant nedidelius 2 cm pjūvius vidinėje skruostų pusėje.
Nusprendus pašalinti skruostų riebalus, gydytojas individualiai įvertina kiekvieną atvejį – skruostikaulio išsikišimą, skruosto tūrį, ar nėra odos pertekliaus. Skruostų riebalų pašalinimo operacija dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje, žmogui norint operaciją galima atlikti ir bendrinėje nejautroje.
Po operacijos reikia laikytis burnos higienos taisyklių, dažnai skalauti burną, valgyti minkštą, neaštrų maistą, kad jis nežalotų gleivinės, šaldyti. Dažniausiai gleivinė sugyja per 10–12 dienų, o rezultatas pasimato po 2–3 mėnesių, kai persimodeliuoja audiniai ir suplonėja skruostai apatinėje veido dalyje. Kaip pasakoja E. Zacharevskij, pasitaiko atvejų, kai ši operacija nerekomenduotina. Pavyzdžiui, esant prastai paciento burnos ertmės būklei, veido ir riebalinio audinio atrofijai.
