Dažna sportuojanti mergina socialiniuose tinkluose dalijasi įvairiomis įkvepiančiomis nuotraukomis ar mintimis: „sustok ne tada, kai pavargsi, o tada, kai baigsi“, „sėkmingi treniruojasi, nesėkmingi skundžiasi“, o dažniausiai pastebimas – NO PAIN, NO GAIN (per kančias į žvaigždes). Tai motyvuoja kelt savo sėdimąją nuo sofos ir ką nors nuveikti kūno ir sveikatos labui! Arba ne.
Galbūt ta nuolatinė motyvacija erzina ir verčia elgtis atvirkščiai? Tada rekomenduojame susitvarkyti socialinių tinklų nustatymus ir padaryti taip, kad tokie įrašai nebeatsirastų tavo naujienų sraute, tačiau tai nereiškia, kad dabar sėdėsim ir nieko neveiksim.
Būti fiziškai aktyviai būtina, nes sportas daro teigiamą įtaką kūnui, sveikatai ir net laimei. Tik prieš pradedant treniruotis reikia įgyti tam tikrų žinių. Internetas visagalis? Deja, čia gausu ne tik realybę atitinkančių faktų, bet ir klaidingų mitų, kurie kiša koją žengiant geresnės savijautos link. Na, pavyzdžiui, galvoji, kad, aktyviai sportuodama gali valgyti bet ką? Galvok iš naujo. Arba skaityk straipsnį toliau. Sporto klubo treniruoklių salės ir grupinių užsiėmimų trenerė Raminta Kerulytė sutiko paneigti arba patvirtinti tam tikrus mitus, kad pavasarį pasitiktume ne tik dailių formų, bet ir sveikos!
Mitas ar tiesa: jei dėvėsiu korsetą, liemuo susiaurės.
Turbūt visos matėm Kylie Jenner su korsetu ir bent akimirką panorom turėti tokį patį. Juk ji tokia liekna! Jei, norint pasiekti tokių pribloškiančių formų, užtenka dėvėti korsetą, galvoje sukasi tik „duokit man jį kuo greičiau“. Bet ar korsetas tikrai toks naudingas, ar visgi jo nauda apipinta mitais? „Nuo kada nešiojant korsetą lieknėjama? – klausia trenerė Raminta. – Dėvint korsetą apimtys šiek tiek sumažėja, nes susispaudžia riebalai. Bet pačios pagalvokite, kur tie riebalai dingsta? Niekur. Jie tik nustumiami į kitas kūno zonas, dar daugiau – viršutiniai vidaus organai yra stumiami aukštyn, apatiniai – žemyn, kas kenkia sveikatai.“ Taigi korsetas gali padėti tik vizualiai, bet jei pasisvertum be korseto, o paskui su – kūno svoris nepakistų, arba padidėtų tiek, kiek sveria korsetas, taigi apie lieknėjimą dėvint korsetą nėra jokios kalbos. Beje, gydytojai įspėja, kad jei turi problemų su žarnynu, kamuoja refliuksas arba rėmuo, korseto dėvėti nepatartina, nes jis gali pabloginti būklę, be to, dėvint korsetą netreniruojami nugaros ir pilvo raumenys, todėl jie silpnėja.
Mitas ar tiesa: miego kokybė bei trukmė gali daryti įtakos svoriui. „Tiesa. Miego trūkumas gali daryti įtakos svorio augimui. Mažai miegant labiau norisi valgyti ir ne šiaip salotos lapą graužti, bet ko nors riebaus… ar saldaus… Norisi nuolat užkandžiauti“, – pabrėžė trenerė. Norint sulieknėti, pirmiausia reikia išsimiegoti. Kaip suprasti? Gerai neišsimiegojus šiek tiek sulėtėja medžiagų apykaita ir pats kūnas su maistu gautą energiją verčia riebalinėmis ląstelėmis, be to, miego trūkumas skatina streso hormono kortizolio gamybą, kyla neigiamos emocijos, kurias dažnai merginos slopina maistu. Išvados? Neišsimiegojus sulėtėja medžiagų apykaita, kyla susierzinimas ir pyktis dėl poilsio trūkumo ir pasiguosti bandome šokoladu, kurio iš tikrųjų galbūt net nenorime.
Mitas ar tiesa: svarmenų kilnojimas pavers tave „vyriška“.
„Oi ne, tai tikrai mitas. Jei kilnosi svarmenis, tikrai netapsi kaip vyras. Tiesą pasakius, man įdomu, iš kur kyla tokios neteisingos mintys, nes tai tiesiog fiziškai neįmanoma – merginų organizme nėra tiek vyriško hormono, kad jos galėtų užsiauginti tokius raumenis, kokius gali užsiauginti vyras. Be to, net ir vaikinams norint tapti „milžinais“ reikia vartoti papildomus preparatus, nes iš maisto tiek „statybinių“ medžiagų negausit. Dirbant su svoriais sudeginama daugiau kalorijų, išeikvojama daugiau energijos.“
Taigi sportuoti su svoriais verta! Gal pats laikas per treniruotę čiupti į rankas porą svarelių? Neskubėk. Trenerė pabrėžė, kad jei nesi sportavusi, nuo svarelių pradėti tikrai nederėtų. Pirmiausia reikia išmokti tinkamai atlikti pratimus dirbant su savo kūno svoriu. „Dažna problema yra ta, kad nemokėdamos taisyklingos pratimų technikos, merginos griebiasi svorių ir taip tik žaloja save. Iš pradžių reikėtų sutvirtėti ir tik paskui pereiti prie svarmenų.“
Mitas ar tiesa: sportuoju, todėl nesvarbu, ką ir kiek valgau. „Tai yra mitas. Sportuojant reikia valgyti kuo švaresnį t. y. neperdirbtą arba minimaliai perdirbtą maistą. Kertant bet ką ir sportuojant kartais galima net ir priaugt svorio, nes po riebalais formuojasi raumenukai, gaila, bet tokiu atveju riebalinis sluoksnis vis tiek niekur nedingsta… Taigi sportuodama, tačiau valgydama bet ką, vizualiai gali atrodyti stambesnė nei esi iš tikrųjų. Būtina stebėti, ką valgai, ir bet ko į burną nedėti. Raumenys kuriami ne sporto salėje, o virtuvėje. Pradžioje keičiam mitybą, o tada sportuojam, kitaip nieko nebus!“ – Taip atsisakyti nesveiko maisto skatino trenerė.
Mitas ar tiesa: bėgiojimas ant bėgimo takelio ne taip kenkia sąnariams kaip bėgimas asfaltu. „Mitas. Tiek bėgiojimas ant takelio, tiek ant asfalto daro ta pačią – neigiamą – įtaką sąnariams.“ Niekas nesako, kad reikia mesti bėgiojimą, bet aktyviai sportuodama turi investuoti į tinkamą inventorių, pavyzdžiui, kokybiškus, bėgiojimui skirtus batelius. Visokie „inkariukai“ treniruotėms tikrai netiks. Be to, trenerė rekomenduoja aktyviai bėgiojančioms vartoti papildus sąnariams ir bėgiojimą derinti su kitomis kardiotreniruotėmis.
Mitas ar tiesa: treniruojantis kasdien numesi daug svorio ir pasieksi aukščiausių rezultatų. Mitas. Gal modeliai arba profesionalūs sportininkai treniruojasi ir kiekvieną dieną, lavindami skirtingas raumenų grupes ir kaitaliodami įvairių rūšių treniruotes, tačiau paprastai mirtingajai to tikrai nereikia: persitempsi, nualinsi raumenis ir pervargsi. Sporto esmė įgyti energijos, sutvirtinti raumenis, o ne nukankinti save. Organizmui ir raumenims reikia poilsio, tad geriau tarp treniruočių daryti pertraukas. Su tuo sutinka ir trenerė. Ji pabrėžė, kad svarbu režimas: sportuok tris kartus per savaitę po 45 minutes ir kančių dėl figūros neišgyvensi.
Mitas ar tiesa: sportuoti, kaip sportuoja televizorių ekranuose matomos žvaigždės, yra gerai. Mitas. Aklai sekti mylimiausios žvaigždės valgymo ar treniravimosi įgūdžių nederėtų, nes gali būti, kad toks režimas tau net netinka. Na, pavyzdžiui, kūnui geriausia treniruotis trečią ar ketvirtą valandą popiet, kai jau esi pabudus, papietavusi ir energinga, tačiau toks grafikas asmeniškai tau gali visiškai netikti, todėl treniruočių tvarkaraštį ir jų rūšį reikia rinktis pagal save, o ne pagal kitą. Jei Gigi Hadid labai patinka užsiimti boksu, tai nereiškia, kad tai patiks ir tau. Su tuo sutinka ir trenerė Raminta, ji sako, kad sportuoti yra gerai visaip, svarbu būti fiziškai aktyviai ir treniruojantis jausti malonumą. „Tikrai nebūtina gyventi, dirbti ar treniruotis taip, kaip tai daro žvaigždės iš žydrųjų ekranų. Kiekvienas esame individuali asmenybė ir sportuojame pagal savo poreikius ir to nereikėtų pamiršti, o jei nežinai, kokią sporto rūšį rinktis, pasitark su specialistu.“
Mitas ar tiesa: žmogui per dieną rekomenduojama išgerti apie aštuonias stiklines vandens, bet, jei jis intensyviai sportuoja, vandens gerti reikia kur kas daugiau. Tiesa. 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo, intensyviai treniruojantis per prakaitą netenkame didelio kiekio vandens, kurį būtina susigrąžinti. „Vanduo spartina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą, teikia energijos ir slopina alkį, išlaiko elastingą odą, perneša maistingąsias medžiagas į kitus organus, be vandens susirgtume, dehidratuotume ir net numirtume, todėl jis yra būtinas. Kuo daugiau sportuoji ir išprakaituoji, tuo dažniau per treniruotę reikia gurkštelėti vandens.“
