„Mielos žurnalo skaitytojos, neperverskite šių puslapių, o iš jų pasimokykite! Mano istorija prasidėjo kaip pasakoje, kai Pelenė iš paprastos šeimos sužavėjo turtingą princą, o baigėsi tokiomis klaikiomis apgavystėmis, kad likau prie suskilusios geldos. Noriu visas merginas įspėti – kad ir kaip meilė susuktų protą, kaip norėtųsi bėgti paskui vyrą, turėkite savigarbos ir drąsos sau pasakyti STOP – tramdydama ašaras apie gyvenimo patirtį pasakoja taksi operatorė Viktorija Mickun (21 m.) iš Vilniaus. Dėl turtingo mylimojo šešiolikmetė paaukojo pamokas, nekaltybę, tūkstančius litų ir nervinių ląstelių, įklimpo į teismus ir viena turi auginti kūdikį.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
PARKO DEIMANČIUKAS
„Prakeikiu tą akimirką, kai parke sutikau Darių“, – piktai drėbteli apie meilės pradžią pasakojanti Viktorija. Kažkada jos gyvenime viskas tikrai buvo šviesu, ypač ta popietė prieš penkerius metus, kai jautėsi itin laiminga. Su draugėmis parke šventė mokslo metų pabaigą, džiūgavo, kad puikiai išlaikė egzaminus, kalbėjosi apie atostogų planus. Į parką Vilniaus centre atvyko ir pažįstamų vaikinų kompanija. Tarp jų – anksčiau nematytas šviesiaplaukis Darius, prieš paneles besipuikuojantis naujutėliu visureigiu ir stilingais drabužiais.
„Valandą laiko šnekučiavomės ir aš pasijutau sutikusi GYVENIMO VYRĄ. Ta šypsena, beprotiškas dėmesys – niekada nieko panašaus nejaučiau, nepatyriau. Esu skaičiusi, kad žmones vieną prie kito traukia kvapas, chemija. Gal taip atsitiko ir mūsų atveju? Nes nuo tos akimirkos ėmiau elgtis kaip užburta.“
„MAMYTE, IŠEINU IŠ NAMŲ“
„Darius nusprendė veltui nešvaistyti laiko ir po trijų pažinties dienų suorganizavo ypač romantišką vakarą. Atvažiavo su baltu limuzinu, nuvežė į restoraną, kur laukė vakarienė, fejerverkai. Galiausiai įteikė 101 rožę ir pasiūlė kartu gyventi. Visa tai mačiau ne tik pati, bet ir mano draugės, sužavėtos tokio dėmesio. (Sutikai?) Taip, nors privalėjau atsiklausti tėvų. Juk tuo metu ir jam, ir man buvo tik šešiolika. (Ką jie pasakė?) Labai gaila, kad tėvai nečiupo manęs už plaukų, nenuvilko į rūsį ir neprirakino grandinėmis, kad nedaryčiau didžiausios gyvenimo klaidos, o nusprendė verčiau pasielgti supratingai. Jie visada mane palaikė tarsi geriausi draugai, norėjo, kad būčiau laiminga, tad atsakė taip: „Esame prieš tokį poelgį, tačiau negalime uždrausti. Bet, jei nudegsi sparnus, nesiskųsk, kad neįspėjome.“
ŠEŠIOLIKMETĖ SUGYVENTINĖ
„Su kukliu lagaminu atvykusi prie jo pilies durų Vilniaus centre pasijutau lyg Pelenė. Kamavo gėda prieš jo mamą: visgi nepilnametė, anksčiau jai nematyta, o gyvensiu kartu. Tačiau mama elgėsi maloniai, kelis kartus, kai Dariaus nebuvo namie, net smagiai pavakarojome, plepėjome iki paryčių. (Sunku patikėti, kad ji taip lengvai įsileido į namus svetimą merginą!) Matote, Darius anksčiau kažkiek laiko buvo gyvenęs su kita mergina, tai nebuvau naujiena. O ir šiaip Dariui tėvai leido kone viską. Ko norėdavo, tą ir gaudavo. Gal taip siekė kompensuoti skriaudą dėl savo skyrybų? (Ką per dienas su Dariumi veikėte?) Vartėmės lovoje, tingėjome. Rudenį, prasidėjus pamokoms, vis rečiau užsukdavau į mokyklą, nes nutariau, kad ten nebeįdomu. (O namie, lovoje – įdomu?) Taip, net labai. Darius sakydavo: „Kam tau pamokos, geriau kartu pabūkime namie, juk mylime vienas kitą.“
BĖDOS JĮ PAKEITĖ
„Dykaduoniavimas labai užkliuvo Dariaus mamai. Ji manė, kad tai aš sūnelį į lovą įviliojau ir nuo mokslų atgrasiau, tad pyko, puldinėjo. Stengiausi padėti jiems buityje, namus sutvarkyti, bet ir toliau priekabių ieškojo. Vos ne ten padedu šaukštą – iškart skandalas. (Ką apie situaciją sakė Darius?) Pasiūlė dėl šventos ramybės dingti iš ten ir nuomotis butą, kur medaus mėnuo tęstųsi amžinai. Tačiau vos įsikūrėme, prasidėjo likimo išbandymai. Pastojau (nors neplanuotai, vis tiek džiaugiausi, nes visada mylėjau vaikus), bet penktą mėnesį ištiko katastrofa: vaikelis gimdoje nustojo vystytis ir mirė. Grįžau iš ligoninės palūžusi, be perstojo verkiau. Darius nepersistengė guosdamas, apsimetė, kad viskas kaip anksčiau. Niekada nepamiršiu tos akimirkos, kai verkdama kartoju: „Kodėl turėjo mirti mano vaikas, ką aš blogo padariau?“, o jis net akių neatitraukė nuo televizoriaus ir, valgydamas bulvių traškučius, atkirto: „Gal pakalbam, kai bus reklama, dabar rodo labai įdomų filmą.“
NAKTINIAI TRALI VALI IR DIDELĖ SKOLELĖ
„Psichologiškai atsigauti padėjo antras nėštumas, šį kartą kūdikį planavome. Nusprendėme ir dėl savęs, ir dėl mažylio pasirūpinti finansine puse – įsidarbinome taksi įmonėje. Darius vairavo automobilį, aš tapau dispečere. Tačiau tuo metu sugyventinis ėmė keistai elgtis: dingdavo iš namų valandai, dviem arba visai nakčiai. Aiškino, kad papildomai taksuoja, pinigus uždirba. Bet galiausiai prisipažino, kad prasilošė kazino. Paprašė manęs paimti greitųjų kreditų, kad kompensuočiau skolas, neva tėvams bijo pasakyti. (Ką darei?) Padariau, ko prašė, juk mylėjau jį, net savo naują telefoną pardaviau dėl Dariaus. Gėda sakyti, bet tuo metu dėl jo galėjau paskutinius apatinius nusirengti.
Kartu buvome išgyvenę jau trejus metus, turėjau tuojau gimdyti jo vaiką, čia ne juokas. (Ar tėvai, draugės nepatarė nešdintis nuo Dariaus kuo toliau?) Man buvo neįdomu, ką jie sako. Tikriausiai reikėjo, kad mane kas svetimas paimtų už pakarpos ir pabadytų nosimi į šlamštą, kuriame murkdžiausi, sakydamas: „Pažiūrėk, ką tu darai“, bet tokio griežto žmogaus nepasitaikė. (Gal bent vyras pasimokė iš klaidų ir metė lošti?) Tuo metu sūpavau ant rankų ką tik gimusį sūnelį, nelabai turėjau laiko sekti sugyventinį. O tas, kad tik nereikėtų man padėti ir teisintis dėl lošimų, specialiai taksavo naktimis, o dienomis miegojo. (Ir vis tiek nebėgai nuo jo?) Grasinau, kad paliksiu, net kelis kartus pas tėvus pabėgau gyventi, tačiau Darius ant kelių paklūpėdavo, atsiprašydavo ir aš vėl bėgte iš paskos…“
AFERA SU MERSEDESU
„Ir vis dėlto kvailiausias šios istorijos įvykis dar laukė, kai Darius mane įkalbėjo nusipirkti naują mašiną, aiškindamas, kad sugalvojo labai gudrų planą. Neva jis mašiną patiuninguos, parduos brangiau, o už likusius pinigus atiduos skolas, susidariusias dėl greitųjų kreditų. (O tai jis skolų nebuvo apmokėjęs?) Baikite… Kurį laiką slapsčiausi nuo antstolių, bet galiausiai, su tėvų pagalba, pradėjau jas mokėti savo jėgomis. (Kiek kainavo mašina?). Apie 40 000 litų. Tačiau dienos bėgo, o jokie patobulinimai automobilyje nebuvo daromi. Ėmiau zysti Dariui, kad tesėtų pažadą, juk ne dešimt litų įsiskolinau, jis susierzino. Sėdo į naują mašiną ir išvažiavo kažkur visai nakčiai. Kitą rytą grįžo be automobilio. Kai pasiteiravau, kur padėjo mašią, atšovė, kad pardavė.
Ėmiau rėkti, draskytis, reikalauti savo pinigų, galiausiai logiškai paaiškinau – sutartis pasirašyta ir automobilis paimtas mano vardu. Vadinasi, jis neturėjo teisės jo parduoti. Rezultatas – netrukus į mūsų namus atėjo du skusti vyrai ir, padėję sutartį ant stalo, liepė pasirašyti, antraip bus blogai man ir vaikui. (Ką tuo metu darė vyrelis?) Išėjo į balkoną, kad nematytų, kaip dreba mano rankos, gniaužiančios rašiklį. Tada ir supratau tai, ko šitiek laiko nepastebėjau – kad po penkerių bendro gyvenimo metų šito vyro, pasirodo, visai nepažįstu, nebemyliu ir jau niekada negalėsiu su juo kartu gyventi. Čiupau vaiką ir grįžau pas tėvus.“
TEISMAI IR VIENATVĖ
„Kai tėvai išgirdo istoriją apie automobilį, nutempė į policiją, kur parašiau pareiškimą dėl jo pagrobimo. Netrukus mašiną rado, atidavė įmonei, iš kurios ją pirkome, mano skola išgaravo. Tačiau iš policijos sulaukiau ir baisių žinių – žmogus, kuris iš mano vyro įtartinomis aplinkybėmis nusipirko automobilį, kaltina mane sukčiavimu stambiu mastu! Pasisamdžiau gerą advokatą ir ruošiuosi teismams. Žinau, kad laimėsiu, nes esu teisi, bet įtampa, kurioje gyvenu – neišmatuojama. (Ką Darius?) Jam dzin. Jo parašo niekur nėra. Grįžo pas mamytę į butą ir slapstosi. Pusę metų nemačiau. (Vaiko prižiūrėti nenori?) Ilgai nenorėjo, bet artėjant teismams ėmė grasinti, kad atims motinystės teises, nes jis neva geriau finansiškai gyvena. Lengva jam gerai gyventi, kai aš iki šiol iš dispečerės algos moku jo skolas kredito bendrovėms. Liko „viso labo“ 8000 litų.“
SAVIGARBA, SUGRĮŽK!
„Tėtis man juokais įgelia: „Viktorija, tavo meilė kainavo 40 000 litų.“ Tačiau košmaro kaina kur kas didesnė. Sugadintų nervų, išverktų ašarų niekas neatpirks. Man dvidešimt vieneri, o išgyvenau tikrą melodramą. Ėmiau bijoti meilės, vyrų, reikės daug laiko, kol mano ledinė širdis atšils. (Dariaus nebemyli?) Esame išsiskyrę pusę metų, bet iki šiol negaliu atsigauti. Dieną dar nieko, bet vakare užklumpa vienatvė, liūdesys. Net galvoju, kad gal nemylėjau jo, o buvau užburta? Gal jis turėjo paslaptingą galią pritraukti žmones, juos užvaldyti ir iš jų ištraukti visas jėgas, pinigus, laimę? (Jeigu galėtum atsukti laiką atgal ir ką nors pakeisti, ką darytum?) Labiau už vyrą mylėčiau ir gerbčiau save. Tai merginai turėtų būti svarbiausia, gaila, kad mano prioritetai penkerius metus dėliojosi atvirkščiai ir neturiu, kuo pasigirti. Didžiuojuosi, kad bent baigiau suaugusiųjų mokyklą, stosiu studijuoti fotografiją. Turiu susitvarkyti gyvenimą ir laimėti, juk mano vardas romėnų mitologijoje reiškia pergalę.“
Daugiau tikrų istorijų – vasario „Panelėje“.
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
