Gruodžio 10 dieną kūno kultūros ir sporto departamente, Vilniuje, įvyko Lietuvos studentų fechtavimosi varžybos. Susirinkę studentai kovojo dėl prizinių vietų ir atstovavo savo universitetams. Nusprendėme pasidomėti, kaip jiems sekėsi ir kodėl pasirinko šią netradicinę sporto rūšį – fechtavimąsi.
Svarbiausia – atsipalaiduoti
Šiose varžybose pirmąją vietą užėmęs ketvirtakursis KTU Statybos inžinerijos studentas Vilandas Ceslevičius pasakoja, kad jau seniai domisi fechtavimusi. Paklaustas, kaip pavyko iškovoti aukščiausią įvertinimą, teigia, jog svarbiausia kovojant – atsipalaiduoti. Nors studentas ir anksčiau yra dalyvavęs fechtavimosi varžybose, tačiau šiose pirmą kartą taip pasisekė. V. Ceslevičius džiaugiasi laimėtu medaliu ir teigia, kad ateityje taip pat sieks pergalių.
Saugus sportas
Vaikinas susidomėjo fechtavimusi, nes tai yra tiesiog gražus bei estetiškas sportas. Nors fechtavimasis atrodo pavojinga veikla, tačiau vaikinas teigia, kad fechtavimasis negali sukelti daugiau traumų negu kitas sportas.
“Fechtuojantis labai sunku gauti traumą. Kiekvienas fechtuotojas turi specialią aprangą, kurią sudaro baltos spalvos kostiumas bei galvos, rankų ir kitų kūno dalių apsaugos. Šios apsaugos gerai apsaugo nuo sužeidimų,” – pasakojo studentas. Baltos spalvos kostiumas skirtas ne tik estetiniam pasigėrėjimui, bet ir tam, kad būtų galima pastebėti dūrius.
Treniruotės – privalomos
V. Ceslevičius pasakoja, kad jau seniai domėjosi dvikovomis. Tačiau fechtavimuisi daugiau dėmesio pradėjo skirti tik įsitraukęs į studentų organizacinę veiklą. Šiuo metu jis aktyviai dalyvauja tautinėje Lietuvos studentų korporacijos “Neo-Lithuania” veikloje. Vienas šios studentų organizacijos bruožų yra fechtavimosi treniruotės. Tai – korporacijos tradicija. Kaip pasakoja Vilandas: “Siekiama fechtavimosi treniruotes padaryti privalomas kiekvienam korporacijos nariui”.
Trečiąją vietą varžybose iškovojęs Kęstutis Rušas taip pat yra korporacijos “Neo-Lithuania” narys. Studijuojantis KTU dizaino specialybę ir dirbantis vaikinas randa laiko fechtavimuisi. “Fechtavimas reikalauja greitos orientacijos ir, kaip kiekvienas sportas, yra būtinas jaunam žmogui”, – savo pasirinkimą fechtuotis aiškina Kęstutis. Jo nuomone, fechtavimasis nėra populiarus sportas Lietuvoje, nes žmones labiau domina komandinio sporto rūšys, pavyzdžiui, krepšinis ar futbolas. “Komandinį darbą įdomiau stebėti, negu individualų”, – pasakoja jis.
Fizinės jėgos nereikia
“Man šis sportas ypatingas. Jis greitas, aristokratiškas, lankstus”, – teigia korporacijos narė Ginta Urbonaitė. Mergina yra VU KHF verslo informatikos II kurso magistrantė ir aktyvi fechtuotoja. Studentė fechtuojasi kelis metus, čia sutinka bendraminčių merginų ir vaikinų, besidominčių šiuo sportu.
Fechtavimasis Gintai yra ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir kūno lavinimas. Ji pasakoja, kad daug fizinės jėgos fechtuojantis nereikia. Tik greitos reakcijos. Mergina šį sportą prilygina žaidimui šachmatais, nes kovotojas turi logiškai bei tiksliai apgalvoti savo veiksmus.
Sena tradicija
Korporacijoje “Neo-Lithuania” fechtavimosi tradicija labai sena. Senieji jos nariai fechtuodavosi, todėl prieš tris metus korporacijos veikėjai nusprendė atgaivinti šią tradiciją. Taigi buvo vėl pradėtos šio sporto treniruotės. Studentai, pakvietę trenerę Rasą Rimgailienę, mokosi fechtavimo subtilybių. Kaip pasakoja Ginta, fechtavimuisi yra skirti 3 ginklai – špaga, kardas ir rapyra. Korporacijos “Neo-Lithuania” nariai pasirinko kardą, ir buvo pirmieji Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo besifechtuojantys kardais.
Aristokratų sportas
“Fechtavimasis reikalauja mąstymo, savitvardos, tai- intelektualų sportas”,- teigia Rasa Rimgailienė, korporacijos “Neo-Lithuania” fechtavimosi trenerė. Ji pasakoja, jog fechtavimesi yra 12000 veiksmų, kuriuos reikia žinoti, mokėti panaudoti kovoje. Trenerė džiaugiasi korporacijos studentais, jų sugebėjimu įsisavinti judesius ir pasiekimais varžybose.
Rasa teigia, kad korporacijos nariai entuziastingai domisi šiuo sportu, jo kilme. Pasakodama apie fechtavimąsi Rasa pastebi, kad tai visada buvo aristokratų sportas. Trenerė taip pat apibūdina jį kaip juvelyrą. Šiame amate kaip ir fechtuojantis būtinas kruopštumas, atsidavimas darbui.
Rasa Rimgailienė teigia, kad pasaulyje fechtavimasis ir šiandien yra populiarus sportas, pritraukiantis daugybę žiūrovų. Lygindama su Lietuva Rasa pastebi, kad čia fechtavimasis yra naujas, dėl to labiau laikomas laisvalaikiu nei profesionaliu sportu.
