Nors apie pėdų problemas dažnai kalbame tik tada, kai atsiranda skausmas ar diskomfortas, padų karpos – viena iš tų nemalonių, bet labai dažnų odos ligų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Jos gali atrodyti kaip nekaltas odos nelygumas, tačiau paliktos be priežiūros ne tik plinta, bet ir gali sukelti stiprų skausmą einant.
Kas yra padų karpos?
Padų karpos – tai gerybiniai odos dariniai, atsirandantys ant pėdų, dažniausiai tose vietose, kurios patiria didžiausią spaudimą – kulnuose arba priekinėje pėdos dalyje. Jas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), o užsikrėsti galima tiesioginiu ar netiesioginiu kontaktu – pavyzdžiui, vaikštant basomis baseinuose, sporto salėse ar kitose drėgnose vietose.
Kaip atpažinti padų karpą?
Padų karpos dažnai painiojamos su nuospaudomis, tačiau yra keli aiškūs požymiai, pagal kuriuos jas galima atskirti:
🔸 Grublėtas, šiurkštus paviršius – primena mažą žiedinį žiedelį.
🔸 Smulkūs juodi taškeliai viduje – tai užsikimšę kapiliarai, dažnas karpų požymis.
🔸 Skausmas spaudžiant ar vaikštant – ypač jei karpa yra gilesnė ir veikiama spaudimo.
🔸 Paprastai pavieniui, bet gali būti ir grupėse – vadinamosios „mozaikinės karpos“.
Skirtingai nei nuospaudos, karpos nesusidaro dėl trinties, o jų „šaknys“ dažnai įauga giliai į odą.
Kodėl atsiranda padų karpos?
Padų karpos gali atsirasti bet kam, tačiau yra keletas rizikos veiksnių:
- Silpnesnė imuninė sistema.
- Dažnas lankymasis viešose vietose basomis (baseinai, pirtys, sporto salės).
- Įtrūkimai, pažeista pėdų oda.
- Prakaituojančios ar nuolat drėgnos pėdos.
Užsikrėtus virusu, karpa gali išsivystyti per kelias savaites ar net mėnesius – todėl žmonės dažnai nežino, kada tiksliai ir kaip užsikrėtė.
Kaip gydyti padų karpas?
1. Namų priemonės:
– Vaistiniai pleistrai ar skysčiai su salicilo rūgštimi – padeda po truputį šveisti karpos sluoksnius.
– Acto vonelės ar arbatmedžių aliejus – liaudiškos priemonės, tačiau poveikis lėtas ir ne visada veiksmingas.
– Lazeriniai ar šalčio (krioterapijos) metodai – galima naudoti ir namuose, jei turite specialius preparatus.
2. Gydymas pas specialistą:
– Dermatologai ar odos ligų gydytojai gali taikyti krioterapiją, elektrokoaguliaciją, lazerinį šalinimą, o sudėtingesniais atvejais – net chirurginį išpjovimą.
– Gydytojai taip pat įvertina, ar darinys tikrai yra karpa, ar kita odos liga.
Svarbu: niekada nebandykite kirpti ar pjauti karpos patys – tai gali sukelti infekciją ir pagreitinti plitimą.
Ar galima jų išvengti?
Nors 100 % apsisaugoti nuo karpų sunku, galima sumažinti riziką:
- Viešose vietose visada dėvėkite šlepetes.
- Laikykite pėdas sausas – keiskite kojines, naudokite talką ar specialų dezodorantą.
- Nevaikščiokite basomis net namuose, jei kas nors iš artimųjų turi karpų.
- Stiprinkite imunitetą – subalansuota mityba, poilsis ir fizinis aktyvumas padeda organizmui kovoti su virusais.
