Tinklaraščio „Pusryčiams“ organizavimas, darbas komunikacijos agentūroje, sportas, mezgimas ir dar daugybė kitų veiklų. Taip šiuo metu atrodo Gabrielės Žutautaitės-Naidzinavičės kasdienybė. Apie pasikeitusį požiūrį į maistą, į socialinius tinklus, kokias pusryčių tendencijas mato tarp žmonių bei kaip randa gyvenimo balansą Gabrielė pasakoja toliau.
– Seniau minėjote, kad Jūsų mėgstamiausi pusryčiai yra iš kiaušinių. Ar bėgant laikui nuomonė nepasikeitė? Koks mėgstamiausias kiaušinių paruošimo būdas?
– Vis dar labai mėgstu kiaušinių pusryčius dėl jų universalumo. Kiaušinius galima paruošti daugybe įvairiausių būdų, todėl juos valgyti man niekada neatsibosta. Aišku, kreipiu dėmesį ir į pusryčių maistingumą, ypač – baltymų kiekį, tad kiaušinai padeda visus tuos elementus susirinkti. Mano mėgstamiausi būdai, ko gero, yra du – virti kiaušiniai ir plakti kepti kiaušiniai. Abu šie metodai – labai greiti, tad juos dažniausiai gaminu darbo dienomis.
– „Pusryčiams“ gyvuoja jau virš šešerių metų. Kaip per tą laiką pasikeitė Jūsų požiūris į maistą, pusryčius?
– Per tuos šešerius metus išsigryninau savo prioritetus. Jeigu anksčiau man svarbesnė buvo estetika ir gražūs rekvizitai nuotraukose, dabar stengiuosi, kad pagrindinėmis pusryčių „žvaigždėmis“ būtų kokybiški, natūralus ingredientai: mano kepta raugo duona, kaimiški kiaušiniai, ūkininkų daržovės ir panašiai. Pastebėjau, kad paprastėja ir receptai. Anksčiau norėdavau savo patiekalus gaminti kuo įmantriau, su išskirtiniais, sunkiau randamais ingredientais, o dabar ieškau paprastų skonių, daugiau dėmesio kreipiu ne į ingredientų išskirtinumą, o ingredientų sezoniškumą, lokalumą, jų skonių derinius, naujas kombinacijas. Noriu, kad receptai būtų paprasti, juos pasigaminti galėtų kiekvienas.
– Gal po tiek laiko pastebėjote, kad keistųsi pusryčių įpročiai ir tarp žmonių, ypač Lietuvoje?
– Mano nuomone, žmonės ėmė labiau ieškoti kokybės. Vis daugiau dėmesio kreipia į parduotuvėse įsigyjamų produktų ingredientus, maistingumą; dažniau apsiperka turguje, renkasi ūkininkų produkciją. Taip pat pastebiu, kad tiek aš pati, tiek aplinkiniai vis dažniau atsigręžia į nostalgiškus, vietinius skonius. Prie virtų kiaušinių visi vėl ėmė dievinti žirnelius su majonezu, renkasi juodą duoną, o ne amerikietišką batoną. Net nekalbu apie tai, kad pusryčiai apskritai grįžo į madą: nuslūgo protarpinio badavimo banga, daugelis vėl renkasi pusryčiauti kaip įprasta. Savaitgalio pusryčiai tapo maža švente – žmonės gamina vieni kitiems namuose arba renkasi pusryčiauti miesto restoranuose. Džiaugiuosi šiais pokyčiais.
– Jūsų turinys pasižymi ne tik skaniais receptais, bet ir labai estetišku pateikimu. Kaip sekėsi atrasti savo stilių?
– Pastebėjau, kad mano tinklaraščio estetika keitėsi su mano pačios požiūriu. Tinklaraščio kūrimo pradžioje įkvėpimo sėmiausi iš populiarių užsienio kūrėjų. Nuotraukas retušuodavau su daugybe filtrų, fotografuodama naudojau krūvą rekvizitų. Dabar mano stilius – gerokai natūralesnis, net sakyčiau minimalistinis. Nuotraukų beveik neretušuoju jokiais filtrais, o savo cinkelio joms suteikiu iliustracijomis. Prie šio stiliaus perėjau labai natūraliai – grįžau prie vaikystės hobio piešti, tad iliustracijomis ėmiau dailinti ir „Pusryčiams“ kadrus.
– Iš šono atrodo, kad turinio kūrimas vien tik apie pusryčius reikalauja labai daug kūrybiškumo ir pastangų. Ar teko per pusryciams gyvavimo laiką susidurti su perdegimu, kūrybine krize?
– Kadangi pusryciams vis dar nėra mano pagrindinis darbas, turiu prabangą atsitraukti, kada tik pačiai norisi – pajutusi įkvėpimo stygių, tą ir darau. Leidžiu sau sustoti, pailsėti, o tada jau grįžti su naujomis idėjomis ir jų įgyvendinimu.
– Iš kur kyla vis naujos pusryčių idėjos? Kaip užtikrinate, kad jos nesibaigtų?
– Įkvėpimo semiuosi iš aplinkos, kurioje sukuosi – kelionių ir jų metu ragaujamų patiekalų, kino, serialų, receptų (ir net grožinių) knygų, kolegų tinklaraštininkų Lietuvoje ir užsienyje. Taip mano sąraše dažniausiai visada yra bent vienas patiekalas, kurį norėčiau išbandyti – o kol turėsiu bent tą vieną patiekalą, manau, įkvėpimo irgi nepritrūks.
– Koks, Jūsų nuomone, yra labiausiai nuvertintas pusryčių produktas, kuris turėtų būti labiau populiarus?
– Aš manau, kad pusryčiams mes valgome vis dar per mažai varškės. Pavyzdžiui, varškė puikiai tinka kaip sumuštinio pagardas ar užtepėlė, ją galima valgyti sūriai – su sūriu, daržovėmis ar prieskoninėmis žolelėmis.
– Užsiimate ne tik „Pusryčiams“ profiliu, bet ir esate įkūrusi komunikacijos agentūrą „Rushmore“, mezgate, sportuojate, nepamirškime ir asmeninio gyvenimo. Kaip pavyksta viską suderinti ir subalansuoti, kad išvengtumėte perdegimų?
– „Pusryčiams“ ir pagrindinio darbo „Rushmore“ veiklas tarpusavyje suderinti padeda paprasčiausias laiko planavimas: „Pusryčiams“ veikloms įprastai skiriu 1 darbo dieną per savaitę. Per ją filmuoju video, montuoju, rašau naujienlaiškius ir panašiai. Likusios 4 dienos yra skirtos agentūros užduotims. Nors darbinių veiklų turiu nemažai, visgi savo užduotis stengiuosi planuoti taip, kad gyvenimo po darbo dienos liktų tiek pat, kiek buvo darbo. Pavyzdžiui, jeigu dirbu 6-7 valandas, tai ir laisvalaikiui laiko skiriu tiek pat.
– Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
– Dažniausiai dirbu maždaug nuo 10 iki 17 valandos, o likęs laikas skirtas laisvalaikiui. Jį planuoju pagal poreikius ir intuiciją – kartais sportuoju, kartais mezgu, kartais einu į kiną, kartais užrašinėju „Postcrossing“ atvirukus, kartais skaitau knygas.
– Ar pasikeitė santykiai su socialinėmis medijomis, atsižvelgiant į tai, kad Jūsų pagrindinė veikla yra socialiniuose tinkluose?
– Žinoma, net labai. Dabar į savo buvimą socialiniuose tinkluose labiau žiūriu kaip į darbo dienos dalį, o ne laisvalaikio praleidimo būdą – rytais, vakarais, savaitgaliais ar atostogų metu scroll‘inu ženkliai mažiau. Dabar rytus pradedu ne nuo telefono paėmimo į rankas, o nuo vandens stiklinės, dienoraščio ir pasiruošimo dienai. Telefoną pasiimu tik tada, kai reikia išeiti iš namų.
– Dabartinės Jūsų veiklos reikalauja tikrai nemažai įvairių skills‘ų: fotografavimas, redagavimas, rašymas, soc. tinklų administravimas. Kaip ir kur viso to mokėtės?
– Beveik visose šiose srityse esu savamokslė. Nuo paauglystės rašiau asmeninius tinklaraščius, kūriau įvairiausius tinklapius, buvau įsitraukusi į grafikos dizaino, fotografų-mėgėjų bendruomenes, daug apie tai skaičiau internete, tad praktikuotis pradėjau labai anksti. Visos šios žinios pravertė ir tada, kai sugalvojau kurti savo tinklaraštį.
– Neatskleidžiant didesnių paslapčių, kokie yra tolimesni Jūsų planai? Ar tai susiję su pusryciams, ar su copywriting‘u, ar su asmeniniu gyvenimu.
– Kol kas grandiozinių planų neturiu – vietoje jų geriau stengiuosi atrasti džiaugsmą savo kasdieniuose ritualuose.
