daugybę dienų aš gyvenu tarsi sapne aš laukiu mirties kuri kada nors ateis pas mane ir aš nežinau nieko daugiau...
Foje
rankos paliečia smėlį smėlis paliečia jūrą jūra paliečia dangų tavo rankoj dangus melas virsta į baimę baimė virsta į pyktį...
sėdėkim prie jūros kartu lai kojas paglosto banga sėdėkim abu aš ir tu lai paliečia ranką ranka sėdėkim ošime bangų pas mus jūros vėjas atskris pajusime jėgą abu bučiuodami saulės akis bet jūra čiurlena liūdnai ji verkia net daros graudu dangus nusidažė pilkai todėl kad čia vienas esu...
niekieno tuščiam name niekad negaruoja pietūs niekad niekada iš čia neišeina ponas niekas niekad pro akis langų nenušvinta jokios šviesos...
išeinam į kelią dulkėtą ir sunkų galbūt mes dar skubam tą kelią pažint paliekame namą nors pilką bet mielą lydės...
gydanti muzika milijonai žvaigždžių svaiginančios giesmės aš daug jų turiu nemigo naktys jos trunka ilgai neramūs šešėliai tai mano draugai pėdos ant drėgno akmens jos greitai nuo žemės atsiskirs aš laukiu rudens aš noriu pamatyt kaip lapai mirs kas šaukia mane tada kai vienatvės reikia man aš noriu vandens nes...
ei tu nežinai ką tu turi dar tavo sparnai nepakirpti kas žodžiai pikti tu nežinai tu vis dar gali kilti...
pirmadienį anksti ryte aš netikėtai pabudau ar dar kas nors pabudo šiam mieste pati tamsiausia valanda prieš tai kai tuoj...
aš per tamsą einu ryto link begalybė pasaulių aplink aš jų nematau bet jaučiu kad jie čia neregimos rankos jos paliečia mane tamsiame labirinte aš užrišu akis nes vistik čia nerasiu ugnies tik aš žinau kad kažkas yra šalia ir tas kažkas link šviesos mane palydės tolimi kaimai loja šunų...
vieną gražų ankstyvą rytą pabudau ir ilgai žiūrėjau į sieną kal pro miglą pamačiau laikrodį kabantį ten jis kažkaip keistai...
aš bėgau tolyn nuo tavęs tam kad būčiau arčiau aš bėgau nuo melo kur tavo veide mačiau kuprinė už mano...
Tu nieko dar nepažinai Net vėjo lakstančio laukuos Tu net nebandei išgirst jo kalbos Jam ranką ištiesk jis tave sušukuos Tu nieko dar nepažinai Net paukščio skrendančio aukštai Kiek kartų su juo kilai link šviesos Jam žodį ištark jis tau uždainuos Juk nori pakilti kaip vėjas Kaip aitvaras nutrūkęs Tereikia...
