Tikėk ir pasaka ateis Tuščias kiemais, namų stogais. Pro langus, kaminą, duris Staiga priskris… Stebuklų pilnas kambarys. Tada spalvotas lis...
Saulius Mykolaitis
Už nieką, už nulį, dienas ir naktis Išbarstei, iššvaistei pelenais į akis, Liko tik sopulys, pagiriota viltis Gal užgis, neužgis...
Vos užmerkiu akis Ir tylu, ir ramu Ir triukšminga buitis Kaip nuklydę gandai Ir svaigsti, ir stebies Valandėlės džiaugsmu Ir kaip laimės dvasia Bekraštybėj skraidai Vos užmerkiu akis Tu ir vėl su manim Pagrobta iš nakties Mėlynųjų žiedų Su skausminga dvasia Nuodėminga mintim Ir likimo lemties Amžinuoju kerštu Mano skausmo...
Tyliai krinta karštos snaigės Žemę padengia baltai Kas tau sakė – žiema baigias? Ji prasideda tiktai Šąla kojos, šąla ausys...
Daugiau jokio turinio
