Estetinė ginekologija – tai ne tik estetikos, bet ir moters gyvenimo kokybės sritis. Procedūros gali padėti spręsti makšties sausumo, diskomforto, šlapimo nelaikymo bei menopauzės ar pogimdyminius pokyčius
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
atsitiktinis
Po žiemos švenčių daugelis žmonių į darbus grįžta ne pailsėję, o išsekę. Prastas miegas, nuovargis ir dėl gyvenimo tempo atsirandantis stresas kaupiasi, todėl neatsitiktinai trečiasis sausio pirmadienis vadinamas depresyviausia metų diena – liūdnuoju pirmadieniu (angl. Blue Monday).
Uodegikaulio skausmas – tai nemalonus, kartais net labai aštrus diskomfortas apatinėje stuburo dalyje, ties pat pačia jo pabaiga.
Paraudusi akis, niežulys, ašarojimas ar net nemalonus svetimkūnio pojūtis – visai gali būti, kad tai akies uždegimas. Dažniausiai pasitaikantis – konjunktyvitas, kuris gali būti tiek bakterinės, tiek virusinės kilmės.
Aukštą arba vidutinį streso lygį patiria apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų, atskleidžia kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ inicijuotas tyrimas.
Išmanusis telefonas šiandien – beveik neatsiejama kasdienybės dalis. Jį nešiojamės rankoje, laikome prie lovos, o dažnas vyras – ir kelnių kišenėje.
Ilgos valandos prie kompiuterio, telefonas rankose ir nuolat žemyn krypstantis žvilgsnis daugeliui jau tapo kasdienybe. Vis dėlto toks įprotis keičia ne tik laikyseną, bet ir palaipsniui didina kaklo bei pečių juostos apkrovą.
Perimenopauzė ir menopauzė yra du nuoseklūs, tačiau kliniškai skirtingi gyvenimo etapai, kuriuos dažnai sunku atpažinti tiek pačioms moterims, tiek gydytojams. Kadangi pokyčiai organizme vyksta palaipsniui, perėjimas tarp šių etapų retai būna aiškiai juntamas.
Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) yra opi visuomenės sveikatos problema. Jos gali paveikti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių asmenis, dažnai pasireiškia be aiškių simptomų ir ilgą laiką lieka nediagnozuotos.
Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa pirmuoju „specialistu“, į kurį gyventojai kreipiasi pajutę nerimą keliančius simptomus ar pablogėjusią savijautą.
Gyvenime neišvengiame sudėtingų situacijų – netekčių, konfliktų, traumų ar skyrybų. Vieni žmonės po tokių patirčių gana greitai atsitiesia ir grįžta į įprastą ritmą, o kitiems prireikia daugiau laiko. Pasak Vilniaus Psichikos sveikatos klinikos „Meliva" (anksčiau – „InMedica") medicinos psichologės Karolinos Šukytės, šiuos skirtumus dažnai lemia psichologinis atsparumas.
Enterovirusai – viena dažniausių virusinių infekcijų grupių pasaulyje. Jie plinta lengvai, ypač tarp vaikų, o susirgimų daugiausiai randama šiltuoju metų laiku ir rudenį.
