Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai ar suprastėjusi koncentracija dažnai aiškinami stresu, įtampa ar miego trūkumu.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
Naujausias
Karštomis dienomis daugelis mūsų dėmesį sutelkiame į skysčių vartojimą, tačiau organizmo poreikiai vien tuo neapsiriboja. Prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir svarbių mineralų – elektrolitų, kurie atlieka esminį vaidmenį palaikant normalią raumenų, nervų bei širdies veiklą.
Kas ketvirtas suaugęs žmogus knarkia reguliariai, o beveik kas antras su tuo susiduria bent retkarčiais. Ir nors daugeliui knarkimas tėra erzinantis nakties palydovas, dėl kurio partneriai kartais pasirenka miegoti atskiruose kambariuose, gydytojai ragina į nuolatinį knarkimą nenumoti ranka. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo otorinolaringologo Gyčio Žaldoko, svarbiausia išsiaiškinti, kodėl žmogus knarkia – kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, kad miego metu kvėpavimo takai susiaurėja tiek, jog organizmui ima trūkti deguonies.
Karštomis vasaros dienomis kondicionieriai tampa kone neatsiejama kasdienybės dalimi. Juos naudojame namuose, biuruose, automobiliuose ir prekybos centruose. Vis dėlto sklando daugybė mitų apie jų įtaką sveikatai.
Planuojant atostogas dažniausiai rūpinamasi kelionės maršrutu, apgyvendinimu ar lagaminų turiniu, tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo sveikata. Vasarą, kai darbų tempas dažnai sulėtėja, atsiranda daugiau laiko profilaktiniams sveikatos patikrinimams, kurie neretai atidedami visus metus.
Po tėvų skyrybų telefonas Joriui tapo būdu pabėgti nuo vienišumo ir sunkių emocijų. Ilgainiui naršymas užėmė beveik visą laisvą laiką, o atsitraukti nuo ekrano tapo vis sunkiau. Psichologė paaiškina, kaip atpažinti problemą ir padėti jaunuoliui.
Kvapas, išskyros, libido, orgazmas, kontracepcija ir kūno pokyčiai – intymūs klausimai, kuriuos moterys dažnai nutyli gydytojo kabinete.
Nors krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, o šalyje su šia diagnoze gyvena daugiau kaip 22 tūkst. moterų, jis nebėra nuosprendis.
Staigus ir aštrus dantų skausmas paragavus karšto ar šalto maisto bei gėrimų pažįstamas daugeliui. Nors dažnai jis nurašomas kaip laikinas nepatogumas, pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Indrės Šulskytės, tai gali būti vienas pirmųjų padidėjusio dantų jautrumo požymių. Ignoruojama ši būklė gali gerokai apkartinti kasdienybę – sukelti diskomfortą valgant, geriant ar net valantis dantis. Vaistininkė paaiškina, kodėl dantys tampa jautrūs, kada tai gali įspėti apie rimtesnes dantų sveikatos problemas ir kaip malšinti šį nemalonų pojūtį.
Menstruacijos vėluoja, testas neigiamas, o galvoje daug klausimų? Kūnas kartais kalba ne taip tiesiai, kaip norėtume.
Hormonai – tarsi nematomi organizmo dirigentai. Jie veikia menstruacijų ciklą, odą, plaukus, miegą, svorį, nuotaiką, energijos lygį, apetitą, libido, virškinimą ir net tai, kaip kūnas reaguoja į stresą. Todėl nenuostabu, kad sutrikus hormonų pusiausvyrai kūnas pradeda siųsti signalus.
Helicobacter pylori (H. pylori) yra viena dažniausių bakterinių infekcijų pasaulyje, kuria užsikrėtę žmonės dažnai apie tai net neįtaria. Tačiau, pasak medicinos ir diagnostikos centro „Hila“ gydytojos gastroenterologės Romos Uogelienės, ši infekcija neturėtų būti nuvertinama – ilgainiui ji gali lemti skrandžio gleivinės pažeidimus, opaligę ir didinti skrandžio vėžio riziką.
