Bėgimas yra viena populiariausių fizinio aktyvumo formų. Ją neretai žmonės mato kaip vieną paprasčiausių būdų sportuoti – tiesiog užsidedi sportinius batus ir išbėgi pro duris. Todėl bėgioti susiruošia ne tik sportininkai, bet ir niekada nesportavę žmonės, sugalvoję, kad metas keisti gyvenimo būdą. Dėl to, galima džiaugtis, tačiau ne visi supranta, jog bėgimas, iš tiesų, yra gan didelio intensyvumo fizinė veikla, kuriai būtinas pasiruošimas. Anot Kineziterapijos klinikos „Noriu judėti” kineziterapeutės Ievos Morač, bėgimas fiziškai tam nepasiruošus, neretai baigiasi kelių, klubų, čiurnų ar nugaros skausmai, kurie gali išlikti ne tik bėgant, o ir kasdienybėje.
Nuo ko pradėti ruošiantis bėgioti? Įsivertinkite savo esamą kūno būklę:
Paklauskite savęs, ar jau dabar nejaučiate nusiskundimų. Ypač kojose ar nugaros srityje, nes čia bėgant teks daugiausiai apkrovos ir jau esamos problemos gali dar labiau išryškėti. Jei šiuo metu neturite nusiskundimų, bet kokiu atveju, svarbu įsivertinti silpnąsias vietas, ar nėra ryškaus raumenų disbalanso ir pan.
Atkreipkite dėmesį, kad bėgant mes nuolatos kartojame judesius remiantis viena koja. Todėl svarbu įsivertinti, kaip pavyksta išlaikyti padėtį remiantis viena koja, kaip atliekat dinamiškesnius judesius kaip įtūpstas ar pritūpimas viena koja.
Taip pat renkantis krūvį svarbu įsivertinti, kiek laiko nebėgiojote. Vos kelios pasyvios savaitės gali turėti ryškią įtaką raumenų pajėgumo sumažėjimui. Vadinasi, po ilgesnės pertraukos reikės pradėti lėčiau.
Jei atradote nusiskundimų ar silpnųjų vietų, pirmas žingsnis bus jau esamų problemų sprendimas. Kai kuriais atvejais bėgimo pradžią reikės atidėti, kol išspręsite problemas. Tačiau galima po truputį pradėti atlikti pratimus, kurie primena bėgimą, tačiau yra paprastesni. Pavyzdžiui, pratimai ant vienos kojos.
Pradėkite bėgioti palengva ir laipsniškai didinkite krūvį. Iš pradžių bėkite lėtai apie 30 min. Galima derinti ėjimo-bėgimo intervalus, progresuojant bėgti ilgiau ir tik vėliausiai didinti greitį. Taip palengva prisitaikys tiek širdies ir kraujagyslių sistema, tiek sąnariai bei raumenynas.
Stebėkite kūno signalus. Jei jaučiate skausmą, sumažinkite tempą, eikite ar visai sustabdykite treniruotę. Tai kūno signalas, jog kažkas ne taip ir, norint išvengti traumų ar skausmų, turime į tai atkreipti dėmesį.
Nepamirškite įtraukti įvairesnių judesių ir pratimų:
Nereikėtų pamiršti, kad bėgimas yra gan monotoniška veikla, kurioje vis pasikartoja tie patys judesiai vienoje plokštumoje. Siekiant įvairiapusiškos sveikatos ir raumenų balanso, negalime apsiriboti vien bėgimu. Papildomai atlikite mankštą, kurioje būtų jėgos ir stabilumo pratimų, įvairių judesių visam kūnui įskaitant rotacinius judesius bei judesius į šoną. Tai padės ne tik išlaikyti gerą savijautą, bet ir mažins traumų riziką.
Kreipkitės į specialistus – kineziterapeutas padės išspręsti esamas problemas bei padės pasiruošti bėgimui, o bėgimo treneris išmokys tinkamos bėgimo technikos.
Taigi, bėgimas tikrai puiki veikla, kuri naudinga ne tik fizinei bei ir emocinei gerovei. Tačiau tai, kartu, didelis krūvis kūnui ir norint, kad bėgimas suteiktų naudos, o ne žalos, svarbus ne tik pasiruošimas, bet ir nuolatinis visapusiškas rūpinimasis savo kūnu.
