Menstruacijos: jautrumas ir poreikis švelnumui

Pirmosiomis ciklo dienomis estrogeno ir progesterono lygis yra žemas. Menstruacijų metu pasišalina gimdos gleivinė, todėl gali padidėti fizinis jautrumas, atsirasti nuovargis, pilvo ar nugaros maudimas. Daliai moterų šiuo laikotarpiu sumažėja libido, nes organizmas daugiau dėmesio skiria atsistatymui nei aktyvumui.

Tačiau tai nereiškia, kad seksas tampa neįmanomas. Kai kurioms moterims kaip tik padidėja jautrumas, o orgazmo metu išsiskiriantys endorfinai gali padėti sumažinti spazmus ir įtampą. Be to, padidėjusi kraujotaka dubens srityje kartais palengvina nemalonius pojūčius.

Svarbu atsižvelgti į savo komfortą: naudoti apsaugą, pasirūpinti higiena, pasirinkti sau patogią aplinką. Kai kurios poros šiuo laikotarpiu renkasi seksą duše.

Jei norisi artumo, bet ne intensyvumo, šis etapas dažnai palankesnis lėtesniam, švelnesniam intymumui. Daugiau dėmesio gali tekti apkabinimams, masažui, ilgesniam buvimui kartu. Kartais svarbiausia tampa ne pats aktas, o jausmas, kad kūnas priimamas toks, koks yra.

Folikulinė fazė: grįžtanti energija ir augantis potraukis

Po menstruacijų estrogeno lygis pradeda kilti. Organizmas pamažu pereina iš atsistatymo režimo į aktyvesnę fazę. Dažnai grįžta lengvumo jausmas, daugiau fizinės energijos, atsiranda natūralesnis noras veikti, judėti, planuoti. Kai kurioms moterims tai metas, kai sustiprėja poreikis artumui ar flirtui.

Šiame etape daugelis jaučiasi atviresnės naujoms patirtims – tiek kasdienybėje, tiek intymiame gyvenime. Estrogenas veikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir smegenų centrus, susijusius su motyvacija bei malonumo pojūčiu. Dėl to potraukis gali augti palaipsniui, natūraliai, be didelių pastangų ar ilgo nusiteikimo.

Fiziologiškai kūnas šiame etape ruošiasi galimai ovuliacijai: gerėja kraujotaka dubens srityje, didėja makšties lubrikacija, gleivės tampa skaidresnės ir elastingesnės. Dėl to seksas gali būti komfortiškesnis, jautrumas prisilietimams – stipresnis, o susijaudinimas kilti lengviau. Kai kurioms moterims tai metas, kai spontaniškas artumas atrodo paprastesnis nei kitomis ciklo dienomis, kitoms – laikas, kai natūraliai atsiranda daugiau iniciatyvos ar žaismės.

Ovuliacijos fazė: hormonų pikas ir stipriausias libido

Ovuliacija – tai ciklo momentas, kai iš kiaušidės išsiskiria subrendusi kiaušialąstė. Hormonų lygis šiuo metu pasiekia piką: estrogenas išlieka aukštas, trumpam pakyla ir testosteronas. Šis derinys dažnai sustiprina seksualinį potraukį.

Daliai moterų tai metas, kai libido tampa ryškesnis nei kitomis ciklo dienomis. Gali padidėti jautrumas prisilietimams, stipriau veikti vizualiniai ar fiziniai dirgikliai. Kartais atsiranda daugiau spontaniškų minčių apie seksą ar aiškesnis kūno atsakas į artumą.

Ovuliacijos metu organizmas yra vaisingiausias, todėl susijaudinimo mechanizmai dažnai veikia intensyviau: gerėja kraujotaka, didėja natūrali lubrikacija, stiprėja audinių jautrumas. Kai kurios moterys šiuo laikotarpiu jaučiasi patrauklesnės, labiau pasitikinčios savimi – tai taip pat susiję su hormonų poveikiu smegenims ir emocinei būsenai.

Vis dėlto patirtis labai individuali: ne visos jaučia ryškų pokytį, o hormoninė kontracepcija, stresas ar nuovargis gali šiuos svyravimus sušvelninti. Tačiau jei cikle yra etapas, kai seksas dažniau atrodo natūralus ir lengviau kylantis, tai neretai būna būtent ovuliacijos metu.

Liuteininė fazė: emocinis jautrumas ir lėtesnis intymumas

Po ovuliacijos organizme ima dominuoti progesteronas. Kūnas pereina į ramesnę, stabilesnę fazę, todėl energija natūraliai sulėtėja. Kai kurioms moterims tai jaučiasi kaip mažesnis tempas, didesnis poreikis ramybei ar asmeninei erdvei.

Šiuo laikotarpiu gali atsirasti fizinių ir emocinių pokyčių: krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, nuotaikų svyravimai. Libido daliai moterų sumažėja, tačiau dažnai keičiasi ne pats noras, o jo pobūdis. Seksas gali tapti mažiau impulsyvus ir labiau susijęs su emociniu ryšiu – gali reikėti daugiau laiko, švelnumo ir lėtesnio tempo.

Kai kurioms šis etapas reiškia mažiau spontaniškumo, bet daugiau poreikio saugumui ir artumui. Fiziškai gali būti mažiau natūralios lubrikacijos nei ovuliacijos metu, todėl kartais praverčia papildoma pagalba, pavyzdžiui, lubrikantas – paprastas sprendimas, galintis padidinti komfortą ir sumažinti įtampą.

Svarbiausia šioje fazėje – ne spausti savęs jaustis taip, kaip prieš savaitę, o prisitaikyti prie kūno siunčiamų signalų.

 Menstruacijų ciklas primena, kad seksualumas nėra pastovi būsena – jis kinta kartu su kūnu, ir tai yra natūrali jo dalis.

The post Menstruacijų ciklas ir seksas: ką verta žinoti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas laikoma reguliariu menstruacijų ciklu?

Reguliarus ciklas paprastai trunka 21–35 dienas, o menstruacijos kartojasi panašiu intervalu kiekvieną mėnesį. Nedideli svyravimai (1–3 dienos) laikomi normaliu reiškiniu.

Nereguliariu ciklu laikomas toks, kuris:

• nuolat kinta (kartą 24 dienos, kitą – 40),
• praleidžia mėnesius,
• pasireiškia labai dažnai arba labai retai,
• keičiasi kraujavimo trukmė ir intensyvumas.

Kada nereguliarios menstruacijos yra normalios?

Yra gyvenimo etapų ir situacijų, kai ciklo pokyčiai nėra pavojingi.

Paauglystėje
Pirmus 1–2 metus po pirmųjų menstruacijų ciklas dažnai būna nereguliarus, nes hormoninė sistema dar tik formuojasi.

Po gimdymo ir žindymo laikotarpiu
Hormonai po nėštumo kurį laiką svyruoja, todėl menstruacijos gali vėluoti arba būti nereguliarios, ypač žindant.

Artėjant menopauzei
Perimenopauzės laikotarpiu (dažniausiai po 40–45 metų) ciklas gali trumpėti, ilgėti ar tapti nenuspėjamas.

Esant stipriam stresui ar gyvenimo pokyčiams
Didelis emocinis krūvis, nemiga, darbo ar asmeninio gyvenimo pokyčiai gali laikinai sutrikdyti ciklą.

Dėl staigių svorio pokyčių ar intensyvaus sporto
Drastiškas lieknėjimas, persivalgymas ar labai intensyvus fizinis krūvis veikia hormonų pusiausvyrą.

Kada nereguliarios menstruacijos gali būti pavojaus signalas?

Yra situacijų, kai ciklo sutrikimai neturėtų būti ignoruojami.

Ilgalaikis ciklo nebuvimas (amenorėja)
Jei menstruacijų nėra 3 mėnesius ar ilgiau (nesant nėštumo), tai gali rodyti hormoninius ar kitus sveikatos sutrikimus.

Labai gausus ar užsitęsęs kraujavimas
Jei kraujavimas trunka ilgiau nei 7–8 dienas arba yra itin gausus, tai gali sukelti mažakraujystę ir signalizuoti apie gimdos problemas.

Dažnos menstruacijos
Kraujavimas kas 2–3 savaites gali rodyti hormonų disbalansą ar ovuliacijos sutrikimus.

Skausmingos, staiga pasikeitusios menstruacijos
Jei skausmas ar kraujavimo pobūdis ženkliai pasikeitė, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta neįprasti procesai.

Nereguliarus ciklas kartu su kitais simptomais
Tokie papildomi simptomai kartu su nereguliariomis menstruacijomis dažnai yra svarbus signalas, kad organizme gali vykti hormonų pusiausvyros sutrikimai. Jie neturėtų būti vertinami atskirai, nes būtent simptomų visuma dažnai padeda atpažinti gilesnes priežastis.

Stiprus plaukų slinkimas.
Padidėjęs plaukų slinkimas, ypač jei plaukai retėja smilkinių ar viršugalvio srityje, gali būti susijęs su hormonų disbalansu, skydliaukės veiklos sutrikimais ar padidėjusiu androgenų kiekiu. Jei plaukų slinkimas atsirado staiga ir tęsiasi ilgą laiką, tai ženklas, kad organizmui reikalingas ištyrimas.

Spuogai ar padidėjęs plaukuotumas.
Suaugusioms moterims atsiradę ar staiga paūmėję spuogai, ypač apatinėje veido dalyje, smakro ar žandikaulio srityje, dažnai siejami su hormonų svyravimais. Padidėjęs plaukuotumas veide, ant krūtinės ar pilvo taip pat gali rodyti androgenų perteklių ir būti susijęs su policistinių kiaušidžių sindromu ar kitais hormoniniais sutrikimais.

Nuolatinis nuovargis.
Jei nuovargis jaučiamas net ir pakankamai ilsintis, tai gali būti ženklas, kad hormoninė sistema veikia netinkamai. Skydliaukės sutrikimai, streso hormonų disbalansas ar kiti endokrininiai pokyčiai dažnai pasireiškia energijos stoka, koncentracijos sunkumais ir mieguistumu.

Staigus svorio augimas ar kritimas.
Netikėti svorio pokyčiai, nepaaiškinami mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčiais, gali būti susiję su hormonų veikla. Staigus svorio augimas neretai siejamas su insulino rezistencija ar skydliaukės veiklos sutrikimais, o staigus svorio kritimas – su padidėjusiu streso hormonų kiekiu ar kitomis endokrininėmis problemomis.

Visi šie požymiai rodo, kad organizmo hormoninė sistema gali būti išsibalansavusi. Tokiais atvejais savarankiškai ieškoti sprendimų ar ignoruoti simptomus nereikėtų. Gydytojo atliktas įvertinimas, kraujo tyrimai ir individualios rekomendacijos padeda nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą ar gyvenimo būdo korekcijas.

Galimos nereguliarių menstruacijų priežastys

• Hormonų disbalansas
• Skydliaukės veiklos sutrikimai
• Policistinių kiaušidžių sindromas
• Ilgalaikis stresas
• Netinkama mityba ar miego trūkumas
• Tam tikri vaistai
• Lėtinės ligos

Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti priežastį, todėl savidiagnostika nerekomenduojama.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors menstruacijų ciklas gali svyruoti dėl streso ar gyvenimo būdo pokyčių, yra situacijų, kai atidėlioti vizito pas gydytoją nereikėtų. Laiku atliktas ištyrimas padeda ne tik nuraminti abejones, bet ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ateityje.

Jei ciklas nereguliarus ilgiau nei 3–4 mėnesius.
Trumpalaikiai svyravimai gali būti normalūs, tačiau ilgalaikis ciklo nestabilumas rodo, kad organizmas nesugeba pats atkurti pusiausvyros. Tai gali būti hormoninių, skydliaukės ar kitų endokrininių sutrikimų požymis.

Jei menstruacijos labai skausmingos ar gausios.
Stiprus skausmas, trukdantis kasdienei veiklai, arba labai gausus kraujavimas (kai tenka keisti higienos priemones kas 1–2 valandas) nėra norma. Tokie simptomai gali sukelti mažakraujystę ir rodyti gimdos ar hormoninius sutrikimus.

Jei pasireiškia kraujavimas tarp menstruacijų.
Bet koks neįprastas kraujavimas ciklo viduryje ar po lytinių santykių turėtų būti įvertintas gydytojo. Tai gali būti susiję su hormonų disbalansu, gleivinės pokyčiais ar kitomis ginekologinėmis problemomis.

Jei kartu atsiranda kiti nerimą keliantys simptomai.
Nereguliarias menstruacijas lydintys simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, stiprus plaukų slinkimas, staigūs svorio pokyčiai, padidėjęs plaukuotumas ar odos problemos, dažnai signalizuoja apie sisteminius hormoninius sutrikimus.

Jei planuojamas nėštumas, bet ciklas nestabilus.
Reguliarus ciklas dažnai susijęs su ovuliacija. Jei planuojant pastoti menstruacijos nereguliarios, gydytojo konsultacija padeda įvertinti vaisingumą ir, jei reikia, laiku pradėti gydymą ar korekcijas.

Ankstyvas kreipimasis į specialistą leidžia greičiau nustatyti priežastį, išvengti ilgalaikių pasekmių ir parinkti individualiai tinkamiausią sprendimą. Kuo anksčiau atkreipiamas dėmesys į organizmo siunčiamus signalus, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gerą savijautą ir reprodukcinę sveikatą.

The post Nereguliarios menstruacijos: kada tai normalu, o kada – pavojaus signalas? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.