„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad praktikoje pasitaiko situacijų, kai žmogus ilgą laiką bando spręsti problemą savarankiškai – ir tik vėliau paaiškėja, jog simptomai buvo rimtesnio sutrikimo dalis.

„40 metų vyras vaistinėje nuolat pirkdavo tepalus kaklui, skųsdamasis pečių, sprando ir galvos diskomfortu. Iš pradžių tai atrodė kaip įprastas įtampos sukeltas negalavimas dėl darbo prie kompiuterio, tačiau dėmesį patraukė tai, kad kartais nutirpdavo tik kairės rankos pirštai, o naktimis jis pabusdavo dėl stipraus širdies plakimo. Nukreipus pacientą pas medikus ir atlikus tyrimus, buvo nustatyta kaklo tarpslankstelinio disko išvarža, spaudžianti nervą ir sukelianti neurologinius bei autonominius simptomus“, – pasakoja ji.

Miegas, mityba ir judėjimas – svarbi dalis

Vaistininkės teigimu, gyvenimo būdo pokyčiai savijautai gerinti dažnai yra ne mažiau svarbūs nei vaistai, o kai kuriais atvejais – tampa pagrindu, nuo kurio verta pradėti. Ilgalaikis stresas, nuolatinis nuovargis, miego trūkumas ar netinkama mityba gali sustiprinti nemalonius pojūčius, todėl vien tik simptomų slopinimas ne visada padeda.

„Miegas yra gyvybiškai svarbus – jo trūkumas mažina skausmo slenkstį ir didina uždegimą. Pagerėjus miegui, dažnai palengvėja nemalonūs simptomai – kartais tai veikia geriau nei papildoma vaistų dozė“, – teigia L. Stočkutė-Plytnikė.

Ji taip pat primena lengvo, reguliaraus judėjimo svarbą, ypač kai vargina raumenų įtampa ar pasikartojantys skausmai. Subalansuota mityba – mažiau itin perdirbtų produktų, daugiau skaidulų – gali padėti geriau jaustis ir virškinimo sistemai. O streso valdymą, pasak vaistininkės, verta pradėti nuo paprastų kasdienių dalykų: kvėpavimo pratimų, pasivaikščiojimų, aiškesnio poilsio režimo.

Kada būtina neatidėlioti ištyrimo

Anot vaistininkės, svarbu kreiptis į gydytoją, jei skausmas staiga sustiprėja, pakinta jo pobūdis ar atsiranda naujų, anksčiau nebūdingų simptomų – ypač kai skausmas aiškiai lokalizuojasi vienoje vietoje ir nepraeina.

Medicininė konsultacija būtina ir tuomet, jei pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis ar kiti infekcijos požymiai.

„Ypatingo dėmesio reikalauja kraujavimo simptomai – kraujas išmatose ar juodos, deguto spalvos išmatos, neįprastos mėlynės, dantenų kraujavimas, taip pat staigus svorio kritimas ar ryškus apetito sumažėjimas, galintys rodyti rimtesnius sutrikimus“, – perspėja ji.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė ragina neatidėlioti ir tada, kai atsiranda neurologiniai požymiai: galūnių tirpimas, silpnumas, koordinacijos ar regėjimo sutrikimai. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas, pasak jos, neturėtų pakeisti profesionalios konsultacijos.

Diagnozės kartais tenka palaukti

Kaip pastebi L. Stočkutė-Plytnikė, simptomų priežastys ne visada paaiškėja greitai – ypač kai nusiskundimai įvairūs, o tyrimai neparodo aiškių pakitimų. Tokiose situacijose svarbu ne tik ieškoti „vieno kaltininko“, bet ir vertinti bendrą organizmo būklę.

„Trečio kurso teisės studentą vargino raumenų skausmai, žarnyno diskomfortas, migrena, nuovargis ir panikos epizodai. Nors atlikta daugybė tyrimų, reikšmingų pakitimų nenustatyta. Pradėjus darbą su psichologu galiausiai nustatytas lėtinis streso sindromas kartu su centrinio jautrumo sutrikimu. Šis atvejis primena, kad skausmo šaltiniu tampa ne tik organų ligos – kartais svarbiausias vaidmuo tenka nervų sistemai“, – apibendrina vaistininkė.

The post Šiuos simptomus ignoruoja tūkstančiai: vaistininkė atskleidė, kada „nekaltas“ skausmas slepia rimtą ligą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pasak medikų, tokie simptomai, kaip dusulys, nuovargis ar spaudžiantis skausmas krūtinėje neretai nurašomi stresui ar perdegimui, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti širdies vožtuvų ligų signalai, kurių ignoruoti nevalia. Laiku atlikti tyrimai leidžia nustatyti problemą ankstyvoje stadijoje ir parinkti individualų gydymą, padedantį išvengti sunkių komplikacijų.

Tyliai progresuojanti liga

Širdies vožtuvų ligos yra struktūrinės širdies problemos, galinčios sutrikdyti ne tik širdies, bet ir viso organizmo veiklą. Pasak „Northway“ gydytojo kardiologo Kristijono Česo, esant vožtuvo angos susiaurėjimui, širdies raumuo turi dirbti intensyviau, dėl to storėja ir didėja, o esant vožtuvo nesandarumui – dalis kraujo grįžta atgal, taip ilgainiui perkraunant širdį ir sukeliant širdies veiklos sutrikimus.

„Dažniausiai vožtuvų pakitimai progresuoja lėtai ir gali būti be aiškių simptomų metų metus, nes širdis adaptuojasi atlikti sunkesnį darbą dėl papildomo kraujo tūrio ar padidinto slėgio. Simptomų atsiradimas rodo, jog širdies veikla sutriko ir kompensaciniai mechanizmai išseko“, – pažymi K. Česas.

Gydytojas įspėja, kad yra keli pagrindiniai simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti. Tai − dusulys, ypač fizinės veiklos metu ar vėliau net ramybės būsenoje, taip pat spaudžiantis skausmas krūtinėje bei sąmonės praradimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomams progresuojant ir jiems pasireiškiant vis mažesnio fizinio krūvio metu, kartu ima varginti kojų patinimas ar dažnesnis širdies plakimas.

„Dusulys ir nuovargis, sąlygoti širdies veiklos sutrikimų, dažniausiai nėra susiję su kasdieniais stresoriais. Jie pasireiškia dažniau fizinės veiklos metu, tačiau gali varginti ir naktį, kuomet dėl oro trūkumo žmogus negali miegoti horizontalioje padėtyje. Tai jau pavojaus ženklas, galintis rodyti pažengusį širdies nepakankamumą“, – pabrėžia K. Česas.

Ne tik vyresnių žmonių liga 

Pasak gydytojų, dažniausiai širdies vožtuvų ligos pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nes senstant audiniai natūraliai kinta, vožtuvai gali apkalkėti ir prarasti elastingumą. Riziką didina aukštas kraujospūdis, padidintas cholesterolis, reumatinės ligos, persirgtos infekcijos, taip pat rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba.

Vis dėlto, kaip pabrėžia gydytojas kardiologas K. Česas, širdies vožtuvų ligos nėra išskirtinai tik vyresnio amžiaus problema – jos pasitaiko ir vaikams, ir jauniems suaugusiesiems. To priežastys gali būti įgimtos širdies ydos, infekcinis endokarditas ar paveldėtos jungiamojo audinio ligos.

Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, širdies ligų simptomai dažnai būna nuvertinami, nes žmonės linkę manyti, jog rimti sveikatos sutrikimai juos aplenks arba pasireikš tik vyresniame amžiuje.

„Širdies vožtuvų ligos, kaip ir daugelis kitų sveikatos problemų, ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir neatidėlioti profilaktinių patikrų. Laiku sureagavus galima išvengti komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę“, – teigia ekspertas.

Kaip užbėgti ligai už akių 

Auksiniu standartu širdies vožtuvų patologijai nustatyti laikomas širdies ultragarsinis tyrimas – echokardiografija, leidžianti įvertinti vožtuvų anatominius pakitimus ir jų poveikį širdies funkcijai. Papildomi tyrimai, įskaitant širdies kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą, suteikia dar daugiau tikslumo vertinant ligos stadiją.

Pasak gydytojų, šiandien Lietuvoje taikomos pažangiausios technologijos širdies vožtuvų ligų gydymui. Jei yda nedidelė ir nesukelia simptomų, taikomas periodinis stebėjimas, o atsiradus simptomams – medikamentinis gydymas. 

„Esant pažengusioms ydoms vis dažniau taikomos minimaliai invazyvios procedūros, kurios leidžia išvengti atviros širdies operacijos ir sutrumpina sveikimo laiką. Tokiu būdu pacientai gali greičiau grįžti į įprastą gyvenimą. O sprendimą dėl gydymo priima kardiologų ir širdies chirurgų komanda, įvertinusi paciento būklę“, – pažymi K. Česas.

Specialistai primena, kad geriausias būdas užbėgti ligai už akių – profilaktika ir reguliarus širdies sveikatos stebėjimas. Jauniems žmonėms be rizikos veiksnių dažniausiai pakanka periodinių šeimos gydytojo patikrų. O vyresniems nei 60–65 metų rekomenduojama reguliariai apsilankyti pas kardiologą ir atlikti širdies ultragarsinį tyrimą.

„Šiuolaikinio gyvenimo ritmo nepakeisime, tačiau gyventojams svarbu profilaktiką paversti įpročiu – reguliariai tikrintis, stebėti rizikos veiksnius ir reaguoti į pirmuosius simptomus. Sveikatos draudimas gali padėti greičiau ir patogiau gauti specialistų konsultacijas bei reikalingus tyrimus, kad problemos būtų nustatytos laiku“, – sako A. Zinevičius.

Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėti simptomai, tiksliai nustatyta diagnozė ir kiekvienam pacientui pritaikyta gydymo strategija gali padėti išvengti sunkių širdies funkcijos sutrikimų ir komplikacijų.

The post Dusulys, skausmas krūtinėje, alpimas: kada tai širdies vožtuvų ligos signalai? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Medus – natūralus imuniteto draugas

Medus nuo seno laikomas vienu stipriausių natūralių antibakterinių produktų.

Kaip vartoti:

• 1 arbatinis šaukštelis ryte tuščiu skrandžiu
• Įmaišyti į šiltą (ne karštą!) arbatą

Geriausiai tinka liepų, grikių ar miško medus.

2. Česnakas – natūralus antibiotikas

Česnakas padeda kovoti su virusais ir bakterijomis, stiprina organizmo atsparumą.

Kaip vartoti:

• Smulkintą česnaką sumaišyti su medumi
• Valgyti žalią, užgeriant vandeniu

Svarbu: nepadauginti, ypač jautriam skrandžiui.

3. Citrina su medumi ir imbieru

Šis derinys – tikra žiemos klasika, turtinga vitaminu C ir antioksidantais.

Receptas:
Supjaustytą citriną, tarkuotą imbierą ir medų laikykite stiklainyje.
Vartokite po šaukštą arba dėkite į arbatą.

4. Žolelių arbatos organizmui stiprinti

Liaudiškoje medicinoje dažnai naudojamos:

• Šeivamedžio žiedų arbata
• Ramunėlių arbata
• Erškėtuogių arbata

Jos padeda palaikyti imunitetą ir sušildo organizmą.

5. Svogūnų sirupas nuo peršalimo

Svogūnas turi natūralių antibakterinių savybių.

Kaip pasigaminti:
Supjaustykite svogūną, užpilkite medumi arba cukrumi, palaikykite kelias valandas.
Gerkite po šaukštelį kelis kartus per dieną.

6. Šiltos pėdų vonelės

Senolių metodas, padedantis suaktyvinti kraujotaką ir sušildyti kūną.

Patarimas:
Į šiltą vandenį įberkite druskos ar garstyčių miltelių.

7. Grynas oras ir judėjimas

Net ir šaltuoju metų laiku svarbu:

• Kasdien pasivaikščioti lauke
• Vėdinti patalpas
• Nepamiršti lengvo fizinio aktyvumo

The post Liaudiški būdai stiprinti imunitetą žiemą: tai, ką naudojo mūsų seneliai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Specialistai paaiškina, kaip šaltis veikia kraujotaką ir kodėl pėdos bei kojų pirštai pirmieji pajunta žiemą.

Kas vyksta organizme, kai atšąla?

Kai kūnas patenka į šaltą aplinką, jis automatiškai įjungia apsauginį režimą. Pagrindinis tikslas – išsaugoti šilumą gyvybiškai svarbiems organams: širdžiai, plaučiams ir smegenims.

Tam organizmas:

• susiaurina periferines kraujagysles (ypač rankose ir kojose);
• sumažina kraujo pritekėjimą į galūnes;
• nukreipia šilumą į kūno „centrą“.

Dėl šios priežasties pėdos ir kojų pirštai greitai atšąla.

Kodėl būtent kojos šąla dažniausiai?

Kojos yra toliausiai nuo širdies, todėl kraujui jas pasiekti sunkiau, ypač kai kraujagyslės susiaurėja.

Pagrindinės priežastys:

• lėtesnė kraujotaka apatinėse galūnėse;
• mažiau riebalinio audinio pėdose;
• ilgas sėdėjimas ar nejudrumas;
• per ankšti batai, spaudžiantys kraujagysles.

Kada šąlančios kojos gali signalizuoti problemą?

Nors dažniausiai tai natūrali organizmo reakcija, nuolat šąlančios kojos gali būti ir tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis.

Į ką verta atkreipti dėmesį:

• dažnas kojų tirpimas;
• pėdų blyškumas ar melsvas atspalvis;
• nuolatinis šalčio pojūtis net šiltoje patalpoje.

Tokie simptomai gali būti susiję su:

• kraujotakos sutrikimais;
• žemu kraujospūdžiu;
• skydliaukės veiklos pokyčiais;
• geležies trūkumu.

Kaip pagerinti kraujotaką ir sumažinti šalimo pojūtį?

Gera žinia – yra paprastų būdų, kurie padeda suaktyvinti kraujotaką ir sušildyti kojas.

Specialistų patarimai:

✔ judėkite – net trumpi pasivaikščiojimai aktyvina kraujotaką
✔ venkite itin ankštų kojinių ir batų
✔ rinkitės natūralių medžiagų kojines (vilna, medvilnė)
✔ reguliariai atlikite pėdų masažą
✔ šildykite kojas palaipsniui, venkite staigių temperatūros pokyčių

Kodėl moterys dažniau skundžiasi šąlančiomis kojomis?

Tyrimai rodo, kad moterys dažniau jaučia šalčio pojūtį dėl:

• hormoninių svyravimų;
• žemesnio kraujospūdžio;
• lėtesnės periferinės kraujotakos.

Tai paaiškina, kodėl net ir šiltai apsirengus kojos gali likti šalčiausia kūno vieta.

The post Kaip šaltis veikia mūsų kraujotaką ir kodėl dažnai šąla kojos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Geresnė nuotaika

Atkreipkite dėmesį, kai dažniau mylitės, galite pastebėti emocinės savijautos pokyčius. Orgazmo metu išsiskiriantis hormonas oksitocinas mažina streso ir nerimo jausmą, skatina emocinės pilnatvės pojūtį. Jis slopina streso hormonu vadinamo kortizolio išsiskyrimą, didina saugumo, artumo ir pasitenkinimo jausmą. Taip pat oksitocinas skatina emocinį stabilumą – po sekso dažnai sumažėja įtampa ir dirglumas.

2. Orgazmas padeda stiprinti ryšį su partneriu

Reguliarus orgazmas gali sustiprinti emocinį artumą su partneriu. Orgazmo metu ir po jo intensyviai išsiskiria oksitocinas, jis skatina prisirišimą, pasitikėjimą ir artumo jausmą. Kartu išsiskiriantys endorfinai ir dopaminas sukelia pasitenkinimą ir teigiamas emocijas, kurios siejamos su partneriu. Reguliarus abipusis pasitenkinimas dažnai stiprina ilgalaikį poros ryšį, didindamas pasitenkinimą santykiais ir tarpusavio pasitikėjimą.

3. Orgazmas gali mažinti skausmą

Orgazmo metu išsiskyręs oksitocinas ne tik pakelia nuotaiką, bet ir gali mažinti galvos, sąnarių skausmus bei menstruacijų metu patiriamų spazmų sukeltą skausmą. Kai kuriems žmonėms, kenčiantiems nuo migrenos, po orgazmo galvos skausmas taip pat sumažėja. Po orgazmo gali sumažėti ir raumenų įtampa. Skausmo sumažėjimą lemia bendras orgazmo metu išsiskiriančių oksitocino ir endorfinų poveikis organizmui.

4. Išvaizdos pokyčiai

Orgazmo metu gali pasikeisti kūno išvaizda, tačiau tai yra laikinas efektas, susijęs su fiziologiniais pokyčiais. Seksualinės stimuliacijos ir orgazmo metu suaktyvėja kraujotaka, todėl krūtys gali atrodyti pilnesnės, taip pat pilnesnės ir šiek tiek putlesnės gali atrodyti ir lūpos. Šie pokyčiai atsiranda dėl trumpalaikių organizmo reakcijų į susijaudinimą ir hormonų bei kraujotakos suaktyvėjimą.

5. Psichologinis atsparumas

Reguliarus orgazmas gali prisidėti prie psichologinio atsparumo didinimo, padedant geriau valdyti stresą, nerimą ir nuotaikos svyravimus. Tai vyksta dėl hormonų sąveikos: orgazmo metu išsiskiria endorfinai, veikiantys kaip natūralūs nuotaikos gerintojai, bei oksitocinas, kuris skatina atsipalaidavimą, pasitikėjimą ir saugumo jausmą. Be to, orgazmas mažina kortizolio, pagrindinio streso hormono, lygį, padėdamas organizmui greičiau atsistatyti po įtemptų situacijų. Laikui bėgant, reguliariai patiriami malonumo momentai gali padėti formuoti geresnius streso įveikos mechanizmus, mažinti nuotaikos svyravimus ir didinti bendrą psichologinį atsparumą.

The post Orgazmo nauda tau: nuo geresnės nuotaikos iki tvirtesnių santykių (II dalis) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Reguliarus orgazmas veikia teigiamai

Tyrimais įrodyta, kad orgazmas teigiamai veikia hormonų ir imuninę sistemą, taip pat yra naudingas dubens dugno sveikatai. Be šių dalykų, jis teikia ir galybę kitokios naudos. Tačiau svarbu, kad orgazmas būtų patiriamas reguliariai. Būtent reguliarus orgazmas siejamas su geresne bendra savijauta – kalbant tiek apie vyrus, tiek apie moteris.

5 orgazmo naudos, kurias verta įsiminti

Šį kartą apžvelgiame orgazmo naudą tavo organizmui, sveikatai ir emocinei savijautai.

1. Geresnis miegas ir poilsis

Veikiausiai pažįstama situacija – po gero sekso tau norisi pasivartyti pataluose ir pasikalbėti su mylimuoju, tačiau jis čia pat saldžiai užsnūsta. Daugelis sako, kad orgazmas padeda ne tik greičiau atsipalaiduoti, bet ir užmigti. Taip nutinka dėl po sekso išsiskiriančio hormono prolaktino, būtent jis padeda greičiau užmigti. Kiti du orgazmo metu išsiskiriantys hormonai, oksitocinas (vadinamasis „meilės hormonas“) ir vazopresinas, gerina miego kokybę. Taigi, jeigu turi sunkumų užmigti ir kokybiškai pailsėti, galbūt reguliariai patiriamas orgazmas padės šią problemą sušvelninti.

2. Stipresnis imunitetas

Nusilpęs imunitetas gali lemti dažnesnius susirgimus, energijos stygių, pasyvumą ir prastą nuotaiką. Tačiau orgazmas gali padėti jį stiprinti. Orgazmo metu išsiskiria hormonas dehidroepiandrosteronas (DHEA), kuris padeda subalansuoti imuninės sistemos veiklą. Ši medžiaga taip pat gerina kaulų sveikatą ir padeda atsinaujinti audiniams. Žinoma, nepamiršk, kad imunitetui stiprinti reikalingi ir vitaminai, maisto papildai, aktyvi fizinė veikla, subalansuota bei visavertė mityba ir kokybiškas poilsis.

3. Didesnis pasitikėjimas savo kūnu

Stinga pasitikėjimo savimi dėl išvaizdos? Pasirodo, orgazmas gali prisidėti prie to, kad savo kūną vertintum labiau. Teigiama, kad besikoncentruojant į tai, kokį didelį malonumą gali suteikti kūnas, natūraliai pradedama kūną sieti su malonumu ir teigiamomis emocijomis. Savo kūno priėmimas ir pasitikėjimas savimi leidžia labiau atsipalaiduoti ir mėgautis seksualiniu gyvenimu, o kokybiškas seksas ir orgazmas padeda pamilti savo kūną ir labiau juo džiaugtis. Beje, tyrimai rodo, kad kai imi vertini savo kūną, norisi ir dažniau mylėtis. Taigi, šalin visus kompleksus – negailėk sau komplimentų ir mėgaukis tuo, ką gali tavo kūnas.

4. Orgazmas – treniruotė smegenims

Nustatyta, kad orgazmo metu daugelyje smegenų sričių paspartėja kraujotaka, o tai teigiamai veikia smegenis – joms suaktyvinta kraujotaka yra lyg treniruotė. Dėl spartesnės kraujotakos į smegenų ląsteles patenka daugiau deguonies, pagerėja neuronų veikla (gali gerėti dėmesys, atmintis, greitėti mąstymas), mažėja uždegimų rizika.

5. Stipresnis dubens dugnas

Tie patys raumenys, kurie aktyvinami atliekant Kegelio pratimus, veikia ir orgazmo metu. Tarptautinis žurnalas „Journal of Womens Health, Issues & Care“, publikuojantis recenzuotus straipsnius ir padedantis informuoti visuomenę apie apie moterų sveikatą, paskelbė įdomų tyrimą. Jame teigiama, kad reguliariai patiriant orgazmus, dubens dugnas tampa stipresnis ir sveikesnis.

The post Orgazmo nauda tau: nuo stipresnio imuniteto iki geresnio miego (I dalis) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Nerimas ir drebulys

Per didelis kofeino kiekis stimuliuoja nervų sistemą. Gali atsirasti nerimo priepuoliai, rankų drebėjimas ar vidinis susierzinimas.

2. Nemiga

Jeigu vakare sunkiai užmiegate, kaltininkas gali būti kava. Kofeinas iš organizmo pasišalina lėtai – jis gali veikti net iki 6–8 valandų.

3. Dažnesnis širdies plakimas

Per didelės dozės gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Jei dažnai pajuntate greitesnį plakimą ar permušimus, reikėtų sumažinti kavos kiekį.

4. Virškinimo sutrikimai

Kava skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Per daug jos gali sukelti rėmenį, pykinimą ar net skrandžio skausmus.

5. Dažnas šlapinimasis

Kofeinas veikia kaip diuretikas – jis skatina skysčių pasišalinimą. Jei nuolat bėgiojate į tualetą, verta pagalvoti, ar nepadauginote kavos.

6. Galvos skausmai

Nors nedidelis kofeino kiekis kartais padeda sumažinti galvos skausmą, per didelis jo vartojimas gali sukelti priešingą efektą – įtampos ar migreninius skausmus.

7. Nuotaikų svyravimai

Kava trumpam suteikia energijos, bet po to gali pasireikšti nuovargis, dirglumas ar net depresinė nuotaika.

Kaip sumažinti kofeino perteklių?

• Vietoje trečio ar ketvirto kavos puodelio rinkitės žaliąją arbatą arba vandenį su citrina.
• Nepamirškite, kad kofeino yra ir kituose produktuose: energiniuose gėrimuose, šokolade, kai kuriuose vaistuose.
• Palaipsniui mažinkite kavos kiekį – taip išvengsite staigaus energijos kritimo.

The post Per daug kofeino? 7 organizmo siunčiami signalai, kuriuos turi žinoti kavos mėgėjai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Organizmas jausti vitamino D trūkumą pradeda ne iš karto su trumpėjančiomis dienomis ir menkesniu saulės spindulių kiekiu, o palaipsniui. Dažniausiai tai nutinka rudenį ar žiemą. Esant pakankamam saulės kiekiui, organizmas geba sukaupti vitamino D atsargas, tačiau jos išsilaikyti geba tik 2–3 mėnesius. 

„Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, kai didžiąją dienos dalį – ypač nuo 11 iki 15 val. – praleidžiame patalpose, dažnai neleidžia organizmui pasigaminti pakankamai vitamino D net ir vasarą. Todėl šio vitamino trūkumas Lietuvoje vis dažniau nustatomas ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir šiltuoju. Nereti atvejai, kai net vasarą atlikus profilaktinį sveikatos patikrinimą jau matomas sumažėjęs vitamino D kiekis kraujyje”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytoja Greta Kabašinskienė. 

Dažniausiai prireikia papildų 

Medikė sako, kad pakankamą vitamino D kiekį galima palaikyti ir be papildų, tačiau tai įmanoma tik tam tikromis sąlygomis ir dažniausiai – tik šiltuoju metų laiku. 

„Vasarą, jei žmogus kasdien bent 15–30 minučių praleidžia lauke tarp 11–15 val. su atidengta rankų, veido, kojų oda be apsauginio kremo nuo saulės, organizmas geba pasigaminti pakankamą kiekį vitamino D. Tačiau tamsiuoju metų laiku, kai saulės spindulių Lietuvoje beveik nėra, o žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, vien mitybos ir buvimo lauke dažniausiai nepakanka. Nors egzistuoja išimčių – kai kurie žmonės efektyviai pasisavina vitaminą D iš maisto produktų arba jų organizmas itin aktyviai jį sintetina – tai yra reti atvejai. Daugumai gyventojų, ypač rudenį ir žiemą, rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, kad būtų palaikomas optimalus jo kiekis organizme”, – dėsto gydytoja. 

Vitamino D gauname ne tik iš saulės, bet ir iš tam tikrų maisto produktų. Pagrindiniai šio vitamino šaltiniai – riebi žuvis. Tai gali būti lašiša, skumbrė, silkė, tunas, taip pat menkių kepenys ir jų aliejus. Vitamino D turi ir kiaušinių tryniai, kepenys, sviestas, riebesnis sūris, kai kurie grybai bei papildomai praturtinti produktai. 

„Vis dėlto, vien mityba pasiekti rekomenduojamą vitamino D dienos normą yra sudėtinga, nes jo kiekiai maiste nėra pakankamai dideli”, – sako G. Kabašinskienė. 

Ji priduria, kad svarbų vaidmenį bendrai savijautai ir imuniteto palaikymui atlieka ir fizinis aktyvumas lauke – net ir rudenį. Reguliarus judėjimas, derinamas su subalansuota mityba, kokybišku miegu, streso valdymu, stipriais emociniais ryšiais ir žalingų įpročių vengimu, yra kertiniai stiprios sveikatos veiksniai. Aktyvumas lauke ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir stiprina imuninę sistemą, mažina streso lygį bei gerina nuotaiką. 

Simptomai matomi ne iš karto 

Vitamino D trūkumas dažnai nesukelia ryškių simptomų, todėl jis gali būti nepastebimas ilgą laiką. Pirmieji požymiai paprastai būna subtilūs – lengvas nuovargis, silpnumas, raumenų skausmai ar padidėjęs dirglumas. Nors žmogus dar gali jaustis pakankamai gerai, organizmas jau gali signalizuoti apie senkančias vitamino D atsargas. 

„Dėl šios priežasties vitamino D tyrimą verta atlikti dar rudens pradžioje – rugsėjį ar spalį – kol dar neprasidėjo intensyvus saulės trūkumo laikotarpis. Tai padeda įvertinti, ar organizmas turi pakankamai šio vitamino žiemos sezonui. Jei egzistuoja papildomi rizikos veiksniai, tokie kaip mažas buvimas saulėje, tam tikras odos tipas, lėtinės ligos ar nutukimas, tyrimą rekomenduojama atlikti bet kuriuo metų laiku”, – pataria „Antėja” gydytoja. 

Kaip ir kitus profilaktinius tyrimus, vitamino D kiekį kraujyje verta įtraukti į kasmetinę sveikatos patikrą. Nustačius trūkumą tikslinga stebėti jo atstatymo dinamiką – vertinti, kaip organizmas reaguoja į papildų vartojimą, ar reikia koreguoti jų dozes. 

The post Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus: staigių simptomų nepajusite, organizmas alinamas palengva appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kad pasiektume geriausius rezultatus, prebiotikų turinčius produktus rekomenduojama valgyti nuolat ir įvairius. Kai žarnyno mikrobioma subalansuota, organizmas geriau įsisavina maistines medžiagas, sumažėja uždegiminiai procesai, reguliuojasi hormonų veikla. Visa tai tiesiogiai veikia odą – ji tampa skaistesnė, lygesnė, mažiau linkusi į uždegimus ar spuogus. Tad rūpindamiesi savo mityba ir įtraukdami prebiotikų turinčius produktus, mes investuojame ne tik į žarnyno, bet ir į natūralų odos grožį iš vidaus.

Kas yra prebiotikai?

Prebiotikai yra nevirškinamos maisto skaidulos, kurios maitina naudingąsias bakterijas (probiotikus) mūsų žarnyne. O tai savo ruožtu gerina virškinimą, mažina uždegimą, stiprina odos barjerą ir skatina natūralų jos švytėjimą.

Prebiotikai yra būtini palaikyti naudingųjų bakterijų populiaciją mūsų mikrobiomoje. Sukurdami subalansuotą žarnyno aplinką, prebiotikai padeda sumažinti kenksmingų bakterijų dauginimąsi ir reguliuoja virškinimą. Jie padeda sumažinti uždegimą, pagerinti insulino jautrumą, sustiprinti imuninę sistemą ir maitinti storosios žarnos gleivinę – visa tai prisideda prie geresnės medžiagų apykaitos ir virškinimo sveikatos.

Skirtumas tarp prebiotikų ir probiotikų

Prebiotikai yra maistas mūsų žarnyne gyvenančioms naudingosioms bakterijoms – probiotikams, padedantis joms daugintis ir išlaikyti pusiausvyrą mikrobiomoje. Probiotikai gali į organizmą įnešti naujų gerųjų bakterijų, o prebiotikai maitina tas bakterijas, kurios jau yra jūsų žarnyne.

Prebiotikai skirti žarnyno mikrobiomai maitinti, o probiotikai – norint atstatyti jo balansą po antibiotikų vartojimo, ligų ar kitų uždegiminių būklių. Geriausia vartoti abi medžiagas kartu – tai vadinama sinbiotine strategija, kai vienu metu ir maitiname, ir papildome gerųjų bakterijų kiekį žarnyne.

Kaip žinoti, kad organizmui trūksta prebiotikų?

Prebiotikų trūkumas pasireiškia vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu, potrūkiu saldumynams ir net nuotaikų kaita. Nuovargis ar sunkumas susikaupti taip pat gali būti ženklas, kad jūsų žarnynui reikia pagalbos.

Rekomenduojama suvartoti bent 3g prebiotikų per dieną, kad palaikytumėte žarnyno sveikatą. Jei jūsų organizmas gerai toleruoja skaidulas, kiekį galima didinti. Jei vartojate rekomenduojamus 25–35 gramus skaidulų per dieną, ypač iš riešutų, vaisių ir daržovių, tuomet natūraliai gausite ir pakankamą kiekį prebiotikų.

Štai 7 maisto produktai, kuriuos verta įtraukti į savo racioną, jei svajojate apie sveikesnę, švaresnę ir spindinčią odą.

Česnakai

Vos trys skiltelės česnako per dieną gali suteikti apie 2,1g prebiotinių skaidulų. Be to, česnakas garsėja antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, stiprina imuninę sistemą, palaiko širdies sveikatą ir padeda odai kovoti su toksinais bei laisvaisiais radikalais.

Bananai

Ypač naudingi šiek tiek neprinokę bananai, kuriuose gausu atsparaus krakmolo – stipraus prebiotiko. Vienas vidutinio dydžio bananas suteikia apie 0,7g prebiotinių skaidulų ir net 3g bendros skaidulų. Jie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina uždegimą ir prisideda prie sveikesnės odos būklės.

Svogūnai

Vos pusė puodelio žalių svogūnų turi apie 1,2g prebiotinių skaidulų. Svogūnai ne tik suteikia patiekalams skonio, bet ir palaiko gerąją žarnyno florą bei padeda organizmui efektyviau įsisavinti mineralus, tokius kaip kalcis ir magnis – svarbius odos ir kaulų sveikatai.

Grybai

Tam tikros rūšys, tokios kaip šitake, austrių ir maitake grybai, turi prebiotinių skaidulų, kurios padeda reguliuoti imuninės sistemos veiklą, mažina cholesterolį ir padeda išlaikyti stabilų cukraus lygį – visa tai labai svarbu sveikai odai.

Porai

Virti porai (pavyzdžiui, pusė puodelio) turi apie 1,7g prebiotinių skaidulų. Jie priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip česnakai ir svogūnai, todėl pasižymi panašiu poveikiu – palaiko mikrobiotos balansą, mažina odos uždegimus ir suteikia lygesnį veido atspalvį.

Linų sėmenys

Nors dažniau minimi dėl omega-3 rūgščių, linų sėmenys taip pat turi prebiotinių skaidulų – apie 0,6g viename šaukšte. Jie padeda reguliuoti virškinimą, mažina cholesterolio kiekį, gerina odos drėgmės balansą ir padeda sumažinti aknės simptomus.

Rinkitės įvairovę

Kaip sako ekspertai, svarbiausia – įvairovė ir pastovumas. Kiekvienas iš šių produktų pasižymi unikaliomis prebiotinėmis savybėmis, todėl juos verta derinti tarpusavyje. Tikslas – pasiekti bent 3g prebiotikų per dieną, tačiau dar geriau, jei tai įeina į bendrą 25–35g skaidulų normą, rekomenduojamą suaugusiam žmogui.

Kodėl tai svarbu jūsų odai?

Tinkamai maitinama žarnyno mikroflora:

• mažina uždegiminius procesus organizme ir odoje
• gerina mineralų įsisavinimą (ypač magnio ir kalcio)
• padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje
• stiprina odos barjerą
• palaiko psichinę sveikatą, o tai taip pat atsispindi išvaizdoje

Grožis prasideda nuo vidaus. Įtraukdami prebiotikų turinčius produktus, tokius kaip česnakai, bananai, svogūnai, grybai, porai ir linų sėmenys, jūs ne tik gerinate savo žarnyno sveikatą, bet ir kuriate palankias sąlygas elastingai ir sveikai odai.

The post Švytinčiai odai ir žarnyno sveikatai: 7 produktai, turintys prebiotikų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jei pastebėjai, jog nagai lūžinėja, plaukai slenka, o oda toli gražu neatrodo įvytinti – pirma mintis dažniausiai bėgti į vaistinę rinktis papildų. Tačiau aptarkime, ar tai veiksminga, ar tik reklaminė iliuzija.

Biotinas – draugas ar priešas?

Biotinas dar žinomas kaip B7 arba H vitaminas. Pagrindinė jo funkcija – padėti organizmui skaidyti baltymus, riebalus ir angliavandenius, paverčiant juos į energiją. Bet kodėl jis dažnai pristatomas kaip „vitaminas grožiui“?

Biotinas svarbus keratino – baltymo, iš kurio sudaryti mūsų plaukai, nagai ir viršutiniai odos sluoksniai, gamybai. Šio vitamino trūkumas dažniausiai pasireiškia plaukų slinkimu, nagų lūžinėjimu, pleiskanojančia oda, o kartais net nuovargiu ar prastesne nuotaika.

Vis dėlto, biotino trūkumas – retas reiškinys, ypač tiems, kurie maitinasi subalansuota mityba. Jo yra kiaušinių tryniuose, riešutuose, sėklose, žuvyje bei avokaduose. Šiek tiek šios medžiagos gamina ir mūsų žarnyno mikroflora.

Žmonės dažnai vartoja biotiną nežinodami, ar tikrai jo reikia. Papildų gamintojai dažnai įdeda kelių tūkstančių procentų dienos normą viršijančias dozes, kurios ne visada duoda naudos. Tiesa ta, kad jei tavo organizmui netrūksta biotino, papildomas jo vartojimas neturi didelio poveikio.

Be to, didelės biotino dozės gali trukdyti laboratoriniams kraujo tyrimams, ypač širdies ar hormonų – dėl to gaunami netikslūs ar klaidingi rezultatai. Kai kuriais atvejais žmonės net susiduria su odos bėrimais ar pablogėjusiu aknės būkle, tad jei esi jautresnė hormoniniams pokyčiams, biotinas gali tik pabloginti odos būklę, todėl geriau papildomai šio vitamino nevartoti.

Kolagenas – jaunystės paslaptis?

Skirtingai nuo biotino, kuris yra vitaminas, kolagenas – tai struktūrinis baltymas, natūraliai esantis tavo kūne. Jis sudaro apie 30 % visų organizme esančių baltymų ir yra tiesiogine prasme „klijai“, laikantys kartu odą, sąnarius, raumenis, kaulus ir kraujagysles.

Kolagenas natūraliai gaminasi mūsų organizme, bet maždaug nuo 25 metų jo gamyba pradeda lėtėti. Tuomet oda tampa mažiau elastinga, atsiranda raukšlių, sąnariai tampa silpnesni, o plaukai – plonesni. Būtent todėl kolageno papildai tapo tokie populiarūs – ypač tarp tų, kurie nori sulėtinti senėjimo požymius bei pagerinti odos būklę.

Dauguma papildų naudoja hidrolizuotą kolageną – jis suskaidytas į mažas daleles, kurias organizmas lengviau pasisavina. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant kolageno papildus, gali pagerėti odos elastingumas ir drėgmė, sumažėti smulkios raukšlelės ir sustiprėti nagai.

Svarbu žinoti – kolagenas nėra „vienos savaitės stebuklas“, o nuoseklumo reikalaujantis papildas. Be to, efektyvumui būtinas ir vitaminas C, nes jis būtinas kolageno sintezei organizme. Be jo – papildas gali neveikti taip, kaip tikiesi. Kolagenas gali būti puikus pasirinkimas, tačiau jis veikia palaipsniui.

Ką verta žinoti apie jų vartojimą?

Kad pamatytum rezultatus, reikia bent 2–3 mėnesių reguliaraus vartojimo. Tačiau jei, pavyzdžiui, tavo plaukai slenka dėl hormonų ar streso, biotinas nepadės. O jei nevartoji vitamino C, rūkai ir miego režimas nekoks, kolageno rezultatas taip pat gali būti minimalus.

Biotinas geriamas kasdien, dažniausiai kartu su maistu, kad būtų geriau įsisavinamas, tačiau jo gauti gali ir iš jau minėtų produktų. Kolagenas vartojamas milteliais, kapsulėmis ar skysčiu, dažniausiai rytais arba tarp valgymų. Svarbu atkreipti dėmesį į kilmę, sudėtį ir pasirinkti patikimus gamintojus.

Abu papildai gali būti geri partneriai tavo grožio rutinoje, bet tik tada, kai supranti kodėl ir kam juos vartoji. Žiūrėk į šiuos papildus ne kaip į stebuklą, o kaip į papildomą įrankį šalia geros mitybos, miego ir sveikos gyvensenos.

The post Papildai grožiui – ką reikia žinoti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.