Rausvai geltona spalva dažos medžiai Ir vėl ruduo, ir vėl žiema. Ir jau iš tolo stebiu tavo kelią Matyt nelemta...
A
Atsitiktiniai
Nepastebimai ateina laikas, Kai miršta traukiniai ir vėlu gult ant bėgių. Nusibodo ieškot savo kelio, Kai purvo iki kelių, O...
Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia medžių žydėjimo, Viso pasaulio susišnekėjimo, Paprasto, mielo ir gero gyvenimo Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro O gatvėj ruduo šoka striptizą Ir pildo kiekvieną gamtos kaprizą, Renkasi žmonės iš visų...
Ir jei tave apkaltins, kad meluoji – Svarbiausia bus kuo pats šventai tiki. Net jeigu viską tik susigalvojai, Bet tikintys...
Aukštyn, žemyn kilnoju lemputes Kairėn, dešinėn dėlioju lėkštutes Minty suku praėjusius metus Kurių, žinau, jau niekad nebebus Papuošiu eglutes...
Jaunystė prabėgo, laukai nurudavo Pravirko kaštonas pažvelgęs žemyn Palinko prie kelio į rudenį savo Ir nieko nesakęs nuėjo tolyn O, tik tolyn O, tik tolyn Svajonės baltos Žibuoklės mažos O, tik tolyn Ėjo, keliavo, nieko nematė, Žemė pabalo, slinko keliai Metais paseno, neaimanavo, Nors lapai nukrito, bet ėjo toliau O,...
Vėl geltoni drambliai laksto jau galvoje nebėr jiems vietos jie į gatvę išskubėjo vaikščioti, paplepėti apie garažų kooperatyvą kaip gerdami...
Tu esi toli toli Bet mane vis tiek pasieksi Jei dabar gali gali Kuo greičiau mane palieski Ten giliai giliai...
Į pasaulį žvelgiu šiek tiek kitokiu kampu Ir galbūt, galbūt aš neteisus Bet kur mane dėt, juk viskas sukas ratu, Aš viską, išpirksiu savo, savo laiku O pasaulyje daug įvairių susikirtimo taškų Ir gal būt, gal būt vienas iš jų, tu O aš net neprisimenu kuo tu, kuo tu vardu,...
Už girių, už kalnų, ant pilko lauko Manęs seniai jau laukia namai. Nei paukščių, nei gėlių ant pilko lauko, Bet...
Koks vakaras ilgas, kaip širdį man gelia. Nuskink man jazminą, baltoji varnele. Nuskink man jazminą balčiausių žiedų. Sakyk man, kad...
Gal sugriovė pilį Nes per greit pastatė Gal nuplovė tiltą Nes per daug jis jungė Gal nušovė gulbę Nes norėjos valgyt Gal per skruostą vožė Nes yra dar kitas Gal išdaužė snukį Nes per daug matytas Gal pradūrė širdį Nes kaip gražus tas kraujas O gal cigaretę Nes švara rūpėjo...
