Oi, mama…. Eina pavasaris, į kišenę sninga Ten, kur nesinori, ten atrakinta Miestas išsižiojęs, ruošias atsirūgti Noris nusispjauti, norisi nutrūkti...
S
atsitiktinis
1 daina: Į beržo viršūnę Į pačią viršūnę Kopiu, štai žiūrėkit Be baimės visai Aš taip aukštai Aš rekordą pasiekiau...
Mylimas esi, laukiamas esi, tu esi labai brangus Jėzus už tave atidavė save štai prieš tave dangus pr.: Andriau Mamontovai, Andriau Mamontovai, Andriau Mamontovai, Andriau Mamontovai baltame name, žodžiai tyloje, mylim mes tave – nifiga laužo šviesoje, u-u, ir vandenyje, u-u, garbinam tave – nifiga...
Prašau, pakviesk mane vardu Tuo pačiu šiltu balsu Ir saulei leidžiantis jūron, kils aukštai Dviejų žmonių jausmai Akys nemeluotų Lūpos...
Mėlynas drugelis, margai išrašytas Atlėkė į sodą, o po to – ir kitas, Sutūpė ant lapų mėlyni drugeliai – Šitame...
Kai širdis tau pradeda virpėti Ir kažką labai keistai kuždėti Gal tiesiog pradėjai tu norėti skrist Jeigu nori dar labiau norėti Užsimerk, ištiesk rankas į priekį O paskui giliai giliai įkvėpk ir skrisk Pried.: Kai žemė žemai, o tu taip aukštai Jautiesi laisvai ir viską matai Kai šitaip arti padangė...
Šią naktį debesys šilti Tarytum krentančios snaigės. Šią naktį akmenys lengvi Tarytum skraidančios sraigės. Ir tik kažkur dar rėkia nuogas...
Kur surast jėgų Išsaugot tai, kas liko iš jausmų? Ar bėra vilties Sujungt sudegusius tiltus, Užmiršt, atleisti viens kitam Ir...
Nuo mažų metų, dienų Ieškau Tavęs tarp debesų. Tiek daug klausimų, tiek daug minčių, Tiek daug kūno randų. Atsakymo nei vieno. Su jais aš ieškau Dievo. Rašau Tau išpažintį savo asmenybės, Išklausyk manęs, Tavęs prašau kantrybės. Pradėsiu nuo pradžių. Atsistosiu ant kelių, juk su Dievu kalbu. Kodėl negaliu paleisti minčių?...
Gal man tik tavęs reikėjo, Gal aš tik tave mylėjau. Tu niekada tuo netikėjai, Tu melavai, o aš kentėjau. Bet...
O kiek dar liko naktų Tamsoj paslėptų Tavęs aš klausiu O kiek dar liko dienų Kaip saulės laiškų Kurių aš...
Palygink savo ir vėjo pyktį, Ir pamatysi, koks tavo pyktis baisus, Nes tavo pyktį yra užvaldęs protas, Na, o vėjo pyktis yra natūralus. Palygink savo ir medžio augimą, Ir pamatysi, kaip tu augi kreivai – Juk medis auga iš šviesos troškimo, Na, o tu savo kryptį seniai pamiršai. Tik neklausk,...
