Kadaise, kai išminčiai augino sapnus, Kad jie užaugę pamaitintų mus, Bet mes atėjom per vėlai Ir mums liko tik trupiniai....
S
Atsitiktiniai
aplink tiktai migladangus tuojau pavirs drėgmeir aš jaučiu joje tavetavo dvelksmas šaliašalin blogas mintispasidalink su manimisavo šilumatavo dvelksmas šalia rytas...
Gaubia tėviškę sutemų kloniai Skęsta gluosniai nakties tylumoj Aš pinu tau į laišką svajonę Lyg vainiką gegužio dienoj Ir jausmų, ir širdies čia įdėjau Ir mažytį kraštelį dangaus Ir pirmąsias dainas vyturėlio Ir dvelkimą vėjelio švelnaus Aš rašau, kad pavasaris grįžta Ir pakrūmėj žibutę radau Tik jausmų, kurie nerime vysta...
Nežinau, kur eiti, ką daryti, Negaliu tau to pasakyti… Sunku gyventi, noriu mirti, Tave myliu, man skauda širdį, Atidaviau sielą,...
Kilsim su aušra Vietos dar yra Noriu pamatyt, pamatyt Kas yra tiesa Noriu aš išmokt Skristi be sparnų Noriu aš...
(Andriaus Mamontovo dainos versija) Jei dar nesibaigė lietus Ir jei dar oras ne toks gražus, Brolau, laikykis, nenusimink, Tu nosies dar nenukabink. Nes jeigu tu perplaukti jūrą dėl savo svajonės gali, Tai žibantis saulės miestas tau švies visąnakt iš toli. Ir jeigu tu skrisi į dangų ištiesęs rankas lyg sparnus,...
Kur surast jėgų Išsaugot tai, kas liko iš jausmų? Ar bėra vilties Sujungt sudegusius tiltus, Užmiršt, atleisti viens kitam Ir...
Oi, kur reiks tas mergas dėt? Oi, kur reiks tas mergas dėt? Į Rygą, į Rygą, į saldainių fabriką. Į...
Ant aukšto kalno dega laužas, Prie laužo guli moteris graži, Ant jos kūno krinta sniegas, Ir visa tai sukūrė ji pati. Visi žiūri į ją, Bet niekas jos nemato, Bet iš tikrųjų ji yra, Ir guli be chalato. Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių Jai gieda giesmę, o...
(su Andrium Mamontovu) nėra nieko panašaus, nieko panašaus, nieko mano jausmas dingo, mano jausmo nebeliko kai jaučiau kažkada, tada anksčiau...
Pabūkim, pabūkim trumpam Pabūkim, pabūkim tik neilgam Pabūkim, pabūkim, pabūkime dviese Nebūkim, nebūkim prieštaringi Nebūkim, nebūkim abejingi Nebūkim, nebūkim, nebūkim...
Šiandieną aš ne toks, koks buvau Ištirpdė liūdesį kaip sniegą krentantis lietus, Dėkoju tau, dangau. Pamiršiu aš dienas, liūdnas, tuščias Nubrauksiu jas kaip prakeiktas spalvas, Nutrinsiu jas visas. Aš pakeliu rankas aukštai į dangų, Atmerkdamas plačiai plačiai akis, Nes mano nelaiminga meilė baigės – Tai praeitis. Gaivaus įkvėpsiu gyvo, tyro...
