1. Medus – natūralus imuniteto draugas

Medus nuo seno laikomas vienu stipriausių natūralių antibakterinių produktų.

Kaip vartoti:

• 1 arbatinis šaukštelis ryte tuščiu skrandžiu
• Įmaišyti į šiltą (ne karštą!) arbatą

Geriausiai tinka liepų, grikių ar miško medus.

2. Česnakas – natūralus antibiotikas

Česnakas padeda kovoti su virusais ir bakterijomis, stiprina organizmo atsparumą.

Kaip vartoti:

• Smulkintą česnaką sumaišyti su medumi
• Valgyti žalią, užgeriant vandeniu

Svarbu: nepadauginti, ypač jautriam skrandžiui.

3. Citrina su medumi ir imbieru

Šis derinys – tikra žiemos klasika, turtinga vitaminu C ir antioksidantais.

Receptas:
Supjaustytą citriną, tarkuotą imbierą ir medų laikykite stiklainyje.
Vartokite po šaukštą arba dėkite į arbatą.

4. Žolelių arbatos organizmui stiprinti

Liaudiškoje medicinoje dažnai naudojamos:

• Šeivamedžio žiedų arbata
• Ramunėlių arbata
• Erškėtuogių arbata

Jos padeda palaikyti imunitetą ir sušildo organizmą.

5. Svogūnų sirupas nuo peršalimo

Svogūnas turi natūralių antibakterinių savybių.

Kaip pasigaminti:
Supjaustykite svogūną, užpilkite medumi arba cukrumi, palaikykite kelias valandas.
Gerkite po šaukštelį kelis kartus per dieną.

6. Šiltos pėdų vonelės

Senolių metodas, padedantis suaktyvinti kraujotaką ir sušildyti kūną.

Patarimas:
Į šiltą vandenį įberkite druskos ar garstyčių miltelių.

7. Grynas oras ir judėjimas

Net ir šaltuoju metų laiku svarbu:

• Kasdien pasivaikščioti lauke
• Vėdinti patalpas
• Nepamiršti lengvo fizinio aktyvumo

The post Liaudiški būdai stiprinti imunitetą žiemą: tai, ką naudojo mūsų seneliai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Specialistai išskiria 5 didžiausias klaidas, kurios labiausiai kenkia gerosioms bakterijoms – ir dauguma žmonių jas daro kasdien to net nesuvokdami.

1. Per daug cukraus ir rafinuotų angliavandenių

Cukrus, baltų miltų gaminiai ir saldūs užkandžiai maitina blogąsias žarnyno bakterijas.
Rezultatas?
– didėja uždegiminiai procesai,
– kaupiasi dujos,
– lėtėja virškinimas,
– krenta imunitetas.

Ką daryti?
Rinktis pilno grūdo produktus, daugiau daržovių, mažinti desertų kiekį – ypač vakare.

2. Per daug perdirbto maisto

Greitas maistas, pusgaminiai, traškučiai ir „lengvi užkandžiai“ turi:
– konservantų,
– emulsiklių,
– skonio stipriklių,
– sintetinių riebalų.

Visa tai naikina bakterijų įvairovę ir pažeidžia žarnyno sieneles.

Ką daryti?
Įtraukti kuo daugiau natūralių produktų: sriubų, troškinių, šviežių daržovių, šakniavaisių, raugintų daržovių.

3. Fermentuotų produktų trūkumas

Šiuolaikinė mityba dažnai neturi pakankamai probiotikų, kurie būtini gerųjų bakterijų atkūrimui.

Fermentuoti produktai:
– rauginti kopūstai, burokėliai,
– kefyras, jogurtas,
– kimči, kombucha
yra natūralūs žarnyno „statybininkai“.

Ką daryti?
Kasdien suvalgyti bent 2–3 šaukštus fermentuotų produktų.

4. Per mažai skaidulų – žarnyno mikrobiotos „maisto“

Gerosioms bakterijoms reikia ląstelienos, kad jos daugintųsi ir atliktų savo funkcijas.
Bet daugelio žmonių racione yra per mažai:
– ankštinių,
– daržovių,
– vaisių,
– pilno grūdo produktų.

Be skaidulų žarnynas tiesiog neveikia taip, kaip turėtų.

Ką daryti?
Į kiekvieną valgį įtraukti ląstelienos šaltinį. Bent 25–30 g per dieną.

5. Stresas ir miego trūkumas

Tai viena dažniausiai ignoruojamų klaidų.
Stresas ir nemiga išbalansuoja žarnyno-smegenų ašį, o tai:
– mažina bakterijų įvairovę,
– silpnina imunitetą,
– didina virškinimo problemas.

Ką daryti?
Medituoti, judėti, grynas oras, šiltos arbatos, mažiau ekranų vakare – tai tikrų tikriausi vaistai žarnynui.

The post 5 didžiausios klaidos, kurios sunaikina gerąsias žarnyno bakterijas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vienintelė taisyklė, kurios privalu laikytis lapkritį

Valgykite kuo daugiau skaidulų turinčių ir natūraliai fermentuotų produktų – tai pagrindas, kurio žarnynas šiuo metų laiku tiesiog reikalauja.

Gydytojai pabrėžia: kai sumažėja saulės, sulėtėja medžiagų apykaita ir padidėja uždegiminių procesų rizika, žarnynas tampa jautresnis. Todėl jam būtinas „maistas“ gerosioms bakterijoms:
✔ daržovės,
✔ ankštiniai,
✔ viso grūdo produktai,
✔ raugintos daržovės,
✔ kefyras, natūralus jogurtas, kimči, kombucha.

Tai palaiko tinkamą mikrobiotos balansą, kuris kritiškas būtent lapkritį.

Kodėl žarnyno rizikos lapkritį didėja?

1. Mažiau šviežio maisto – daugiau perdirbto

Atšalus orams, žmonės natūraliai pereina prie kaloringesnio, sunkesnio maisto. Tai mažina skaidulų kiekį ir lėtina virškinimą.

2. Daugėja cukraus vartojimo

Arbatėlės, desertai, šildantys skanėstai – jie suteikia komforto, tačiau žaloja mikrobiotos įvairovę.

3. Mažėja fizinio aktyvumo

Kuo mažiau judame, tuo lėčiau dirba žarnynas – atsiranda tinimai, pilvo pūtimas, vangumas.

4. Silpnėja imunitetas

Žarnynas – tai iki 70 % viso imuniteto, todėl bet kokie jo sutrikimai daro kūną pažeidžiamą virusams.

Kaip laikytis šios taisyklės kasdien?

Valgykite daržoves bent 2–3 kartus per dieną

Puikiai tinka burokėliai, morkos, kopūstai, moliūgai, šakniavaisiai.

Įtraukite 1 fermentuotą produktą kasdien

Nebūtina daug – pakanka kelių šaukštų raugintų kopūstų ar burokėlių.

Skirkite dėmesio ankštiniams

Lęšiai, pupelės, avinžirniai – tai skaidulų lyderiai.

Keiskite baltus miltus į pilno grūdo produktus

Duona, makaronai, košės – net nedidelis pokytis duoda didelį rezultatą.

Ribokite cukrų ir perdirbtus skanėstus

Jie naikina gerąsias bakterijas ir skatina uždegiminius procesus.

Gydytojai pabrėžia: žarnyno sveikata = emocinė sveikata

Mokslas patvirtina, kad žarnynas ir smegenys susiję nerviniu keliu – vadinamuoju žarnyno–smegenų ašimi. Kuo geresnė mikrobiota, tuo geresnė nuotaika, šviesesnis protas ir stabilesnis emocinis fonas.

Būtent lapkritį tai juntama ypač stipriai: mažiau šviesos = mažiau serotonino gamybos, todėl žarnyno būklė tampa antroji atrama emocinei sveikatai.

The post Ši žarnyno sveikatos taisyklė dabar tapo būtina: gydytojai perspėja, kad lapkritį rizikos didėja appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pirtis – širdies draugė

„Pirtis yra itin naudinga sveikatai – Suomijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirties lankymas 2-3 kartus per savaitę širdies ligų riziką gali sumažinti net 22-24 procentais”, – teigia BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

Jai pritaria ir pirtininkas Donatas Monkevičius. Pasak jo, pirtis – labai stiprus sveikatinimosi įrankis, jei ja naudojamasi sąmoningai: „Ji stiprina imunitetą, valo organizmą per odą, gerina kraujotaką, kvėpavimą, miegą, o svarbiausia – padeda atsipalaiduoti tiek kūnui, tiek mintims. Daugeliui žmonių pirtis tampa ne tik kūno priežiūros, bet ir emocinio balanso ritualu.”

Kada pirties malonumai gali tapti pavojingi?

Vis dėlto, pirtis nėra tinkama visiems. Pasak D. Zalagaitytės, žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų elgtis atsargiai: šiltoje aplinkoje kraujagyslės išsiplečia, kraujas plūsta į periferinę zoną, todėl arterinis kraujo spaudimas gali mažėti.

„Išėjus į šaltį ar šokant į šaltą vandenį, vyksta atvirkštinis procesas: kraujagyslės stipriai susitraukia, todėl kraujo spaudimas pradeda kilti. Širdies ir kraujagyslių sistemai tai – savotiškas stresas, todėl širdies ligomis sergantiems žmonėms svarbu vengti staigių temperatūros kontrastų, nesirinkti šuolio į eketę ar ledinį vandenį. Saugiau išeiti iš pirties į vėsesnę aplinką ar nusilieti drungnu vandeniu”, – pataria vaistininkė.

Lankytis pirtyje nepatariama karščiuojant, o sergant ūminėmis infekcijomis – sinusitu ar bronchitu – ypatingai nerekomenduojama. „Jeigu kankina lengvi peršalimo simptomai – šaltkrėtis, nosies užgulimas, raumenų skausmas, apsilankyti pirtyje galima, tačiau svarbu vengti staigių šiltos ir šaltos aplinkos pokyčių, gerti daugiau skysčių nei įprastai, pirtyje būti trumpesnį laiką”, – sako D. Zalagaitytė.

Svarbiausia – jausti saiką ir savo kūną

Anot D. Monkevičiaus, pirtis neturi būti jėgų išbandymas, tai –  švelnus kūno ir šilumos dialogas. „Kalbant apie laiką, svarbiausia – ne minutės, o savijauta. Vienam žmogui pakanka kelių minučių, kitam – dešimties. Pirties esmė yra ciklas: sušilti, atsivėsinti, pailsėti ir vėl sušilti. Klasikinėje saunoje dažniausiai daromi 2–3 ciklai po 8–12 minučių, o garinėje pirtyje galima pabūti šiek tiek ilgiau, nes temperatūra žemesnė. Pirtis turi teikti jėgų, o ne jas atimti”, – teigia pirtininkas.

Pasak D. Zalagaitytės, jei pirtyje apsilankoma nedažnai, pirmasis užėjimas turėtų trukti 5-10, neviršyti 15 minučių, jo metu reikia leisti kūnui sušilti. Antro užėjimo metu prasideda intensyvesnis prakaitavimas, atveriamos poros, buvimo laikas gali būti 10-15 minučių, svarbu stebėti savo širdies veiklą.

„Po antrojo užėjimo rekomenduojama nusiprausti jau vėsesniu vandeniu nei pirmą kartą ir skirti laiką ilgesniam poilsiui. Trečiojo užėjimo metu prasideda maksimalus įšilimas, galimas vanojimas beržinėmis ar ąžuolinėmis vantomis”, – teigia vaistininkė.

Dažniausios klaidos ir skirtingi pirčių charakteriai

D. Zalagaitytė pabrėžia, jog dažniausiai daromos klaidos yra per ilgas užsibuvimas pirtyje, nepakankamas skysčių vartojimas ir per trumpas laikas, skiriamas poilsiui išėjus iš pirties. 

Anot D. Monkevičiaus, kontrastas – svarbi pirties dalis, tačiau pirmiausia reikia leisti kūnui natūraliai atvėsti, o tik tuomet galima apsipilti vėsiu ar šaltu vandeniu. „Šokimas į eketę – stiprus stimulas organizmui, bet tinka tik tiems, kurie tam pasiruošę. Reikia turėti gerą širdies ir kraujagyslių būklę, būti pailsėjusiam ir blaiviam. Kitiems pakanka vėsaus dušo ar sniego. Svarbiausia – ne pasirodyti, o pajusti gyvybės jėgą, kuri atsiranda, kai karštis ir šaltis keičia vienas kitą”, – teigia pirtininkas.

Pasak jo, kiekviena pirtis turi savo charakterį: „Tradicinė lietuviška pirtis – švelni, drėgna šiluma su vantų garais. Ji labiausiai tinka sveikatinimuisi, nes leidžia reguliuoti šilumos intensyvumą. Tokia pirtis tinka visų amžiaus grupių žmonėms, jei kaitinamasi saikingai. Suomiška sauna – sausesnė, karštesnė, stipriau veikia kraujotaką ir raumenis. Ji puiki sportuojantiems ar mėgstantiems kontrastus, bet ne visiems tinka dėl didelio karščio. Garinė pirtis puikiai tinka pradedantiesiems, vyresniems ar jautresniems žmonėms, o infraraudonųjų spindulių kabina yra labiau terapinis variantas – šiluma veikia giluminius audinius, tačiau nėra garo ar natūralaus oro mainų.”

Patarimai pirtininkams: prieš ir po

Anot D. Zalagaitytės, prieš apsilankant pirtyje svarbu pasirūpinti kuo mažesne organizmo apkrova, 1-2 valandas prieš pirtį neprisivalgyti, gerti pakankamai skysčių.  „Galima rinktis vandenį ir natūralias žolelių arbatas, tačiau ne karštas, o šiltas, – sako vaistininkė. – Rekomenduojama vengti gėrimų su cukrumi. Su prakaitu netenkame organizmui svarbių mineralų, todėl galima gurkšnoti ir mineralinį vandenį ar elektrolitų tirpalus.”

Po pirties patariama nepamiršti atkurti odos drėgmės barjerą, galima naudoti drėkinančius kūno kremus ar aliejus, kurie sumažina sausumą ir pagerina odos elastingumą. „Kai raumenys atsipalaidavę, naudingi tepalai su eteriniais – eukaliptų, rozmarinų, levandų, pušų – aliejais, kurie gerina kraujotaką. Toks masažas dar geriau padeda atpalaiduoti raumenų įtampą ir gali sumažinti lėtinį ar fizinio krūvio sukeltą spazminį skausmą”, – pataria vaistininkė.

The post Ar pirtis visada naudinga? Patarė, kaip teisingai mėgautis ritualu, ir atskleidė, kiek šilumos kūnui iš tikrųjų reikia appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl šis receptas veikia?

Šio liaudiško mišinio veiksmingumas slypi natūraliuose ingredientuose, kurie nuo seno laikomi natūraliais antibiotikais, antivirusiniais ir priešuždegiminiais šaltiniais:

• Citrina – turtinga vitamino C, stiprina imuninę sistemą.
• Medus – turi antibakterinių savybių, ramina gerklę.
• Česnakas – stiprus natūralus antibiotikas.
• Imbieras – pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, šildo kūną.
• Ciberžolė – natūralus antioksidantas, kovoja su uždegimais.
• Juodieji pipirai – padeda ciberžolei geriau įsisavinti ir stiprina poveikį.

Močiutės „imuniteto bombos“ receptas

Ingredientai:

• 1 ekologiška citrina (su žievele)
• 2–3 skiltelės česnako
• 1 valg. šaukštas tarkuoto imbiero
• 1 arbat. šaukštelis ciberžolės miltelių
• Žiupsnelis juodųjų pipirų
• 3–4 valg. šaukštai tikro medaus
• (Pasirinktinai) šiek tiek obuolių acto – sustiprina poveikį

Gaminimas:

1. Citriną gerai nuplaukite, supjaustykite gabaliukais, pašalinkite sėklas.
2. Česnaką ir imbierą susmulkinkite arba sutarkuokite.
3. Viską sudėkite į smulkintuvą ar trintuvą, susmulkinkite iki vientisos masės.
4. Įmaišykite ciberžolę, pipirus ir medų. Norėdami – įpilkite šaukštą obuolių acto.
5. Supilkite mišinį į stiklinį indą, laikykite šaldytuve iki 2 savaičių.

Kaip vartoti?

• Profilaktiškai: po 1 arbatinį šaukštelį ryte, prieš valgį.
• Kai jaučiate pirmus peršalimo požymius: po šaukštelį 2–3 kartus per dieną.
• Galima įmaišyti į šiltą (ne karštą!) arbatą ar vandenį.
• Tinka tepti ir ant duonos kaip stiprinantis „užtepas“.

Papildomi patarimai

• Netinka vaikams iki 1 metų, nes meduje gali būti bakterijų sporų.
• Jei netoleruojate česnako ar imbiero – naudokite mažesnį kiekį arba pasitarkite su gydytoju.
• Jei turite jautrų skrandį – mišinio vartokite kartu su maistu.

The post Liaudiškas receptas, kuris padės apsisaugoti nuo peršalimo: močiutės „imuniteto bomba“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Lietuvoje, kur obuolių netrūksta nei soduose, nei turguose, naminį obuolių actą pasigaminti tikrai verta – be jokių konservantų, cukraus ar cheminių priedų. Ir viskas, ko reikia – tai šiek tiek laiko, obuolių ir kantrybės.

Kodėl verta gaminti obuolių actą namuose?

✅ Natūralus ir be jokių priedų
✅ Gali būti gaminamas iš krituolių ar obuolių likučių
✅ Kvapnesnis ir švelnesnio skonio nei pirktinis
✅ Naudingas tiek virtuvėje, tiek buityje ar grožio priežiūroje

Receptas: kaip pasigaminti naminį obuolių actą

Jums reikės:

• 1 kg saldžiarūgščių obuolių (tinka ir krituoliai)
• 2–3 valg. šaukštų natūralaus cukraus arba medaus
• 1 litro virinto ir atvėsinto vandens
• Stiklainio (geriausia – 2 litrų talpos)
• Marlės ar audinio dangtelio

Žingsnis po žingsnio:

1. Pasiruoškite obuolius

Obuolius nuplaukite ir supjaustykite – su visa odele, koteliais ir net sėklomis. Jei turite tik obuolių nuopjovas (žieveles, šerdeles), jos taip pat puikiai tinka.

2. Sudėkite į stiklainį

Pildykite stiklainį maždaug iki 2/3 jo talpos – kad obuoliai turėtų vietos fermentuotis.

3. Užpilkite saldintu vandeniu

Vandenyje ištirpinkite cukrų arba medų. Užpilkite obuolius taip, kad jie būtų visiškai apsemti. Jei obuoliai kyla į viršų – paslėkite mediniu šaukštu arba naudokite svarelį (galima padėti švarų akmenuką ar mažą stiklinį indelį).

4. Uždenkite ir palikite fermentuotis

Uždenkite stiklainį marle ar linu, kad cirkuliuotų oras, bet nepatektų vabzdžių. Stiklainį laikykite kambario temperatūroje, tamsesnėje vietoje (pvz., spintelėje). Kiekvieną dieną pamaišykite švariu šaukštu.

5. Pirmasis etapas – 2 savaitės

Po 10–14 dienų obuoliai pradės skaidytis, skystis įgis obuolių sidro kvapą. Tada nukoškite skystį per marlę, supilkite į švarų stiklainį ar butelį ir palikite dar 3–4 savaites toliau rūgti.

6. Antrasis etapas – brandinimas

Laikykite skystį neuždengtą sandariai, bet apsaugotą nuo dulkių – dangtelį pridenkite lengvai. Po 3–4 savaičių actas bus pasiruošęs! Paragaukite – jis turėtų būti rūgštus, bet kvapnus.

7. Supilstykite į butelius

Kai skonis jums patinka, actą perkoškite dar kartą ir supilstykite į švarius stiklo butelius. Sandariai uždarykite ir laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.

Kur naudoti naminį obuolių actą?

• Salotoms ir padažams
• Mėsos ar daržovių marinavimui
• Imuniteto stiprinimui – 1 arbat. šaukštelis su šiltu vandeniu ir medumi
• Plaukų skalavimui (prideda žvilgesio)
• Natūraliam valymui namuose (vietoje chemikalų)

Patarimai:

• Nenaudokite metalinių indų – actas gali sureaguoti.
• Jei paviršiuje atsiranda rūgimo „motinėlė“ (apnašų plėvelė) – tai natūralu, jos nereikia šalinti.
• Nepamirškite stebėti – per karščius fermentacija vyksta greičiau.

The post Naminis obuolių actas: natūralus, kvapnus ir naudingas sveikatai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Natūralus virškinimo stiprintojas – sveikos žarnos = stiprus imunitetas

Nors dauguma kmynų arbatą sieja su virškinimu, retas susimąsto, kad žarnynas yra vienas pagrindinių imuninės sistemos centrų. Būtent ten kaupiasi didžioji dalis mūsų organizmo apsauginių ląstelių.

Kmynų arbata padeda:

• mažinti pilvo pūtimą,
• skatinti fermentų gamybą,
• mažinti spazmus žarnyne,
• gerinti maisto medžiagų įsisavinimą.

Sveikas žarnynas reiškia, kad organizmas gauna viską, ko reikia, ir yra pajėgesnis kovoti su išoriniais stresoriais, įskaitant virusus.

2. Priešuždegiminės ir antibakterinės savybės

Kmynai turi antioksidantų, flavonoidų ir eterinių aliejų, kurie pasižymi priešuždegiminiu bei antibakteriniu poveikiu. Reguliarus kmynų arbatos vartojimas gali padėti organizmui neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus, mažinti lėtinius uždegimus ir slopinti bakterijų dauginimąsi.

Tai ypač naudinga, kai rudenį ore pradeda sklandyti pirmieji virusai, o organizmas – nusilpęs po vasaros naktinių pramogų ar kelionių.

3. Ramina nervų sistemą ir gerina miegą

Nuolatinis stresas – viena pagrindinių šiuolaikinio imuniteto silpnėjimo priežasčių. Kmynų arbata veikia raminamai, ypač jei geriama vakare. Ji padeda nusiraminti po dienos įtampos, pagerina miego kokybę, o kokybiškas miegas – būtina sąlyga stipriam imunitetui.

Patarimas: galite sumaišyti kmynų arbatą su ramunėlėmis arba melisa – šis derinys veiks dar švelniau ir atpalaiduojančiai.

4. Tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems

Kmynų arbata – viena saugiausių vaistažolių arbatų, tinkama net kūdikiams esant pilvo diegliams. Tai reiškia, kad ją be baimės galima įtraukti į visos šeimos sveikatingumo rutiną: nuo pačių mažiausių iki vyresnio amžiaus žmonių.

5. Kaip pasigaminti kmynų arbatą?

Labai paprastai:

1. 1–2 arbatinius šaukštelius kmynų (trintų arba sveikų) užpilkite 200 ml verdančio vandens
2. Uždengę palikite 10–15 minučių
3. Perkoškite ir gerkite šiltą

Galite gardinti medumi arba citrina, tačiau natūralus kmynų skonis yra švelnus ir neturi kartumo.

6. Kada gerti?

• Ryte – tuščiu skrandžiu, jei norite paskatinti virškinimą
• Po valgio – jei jaučiate sunkumą ar pūtimą
• Vakare – norint nusiraminti prieš miegą
• Kelis kartus per savaitę – profilaktikai stiprinant imunitetą

The post Kmynų arbata: kodėl jau vasarą verta ruošti imunitetą šaltajam sezonui? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas nutinka česnakui šaldytuve?

Nors šaldytuvas dažnai laikomas universalia vieta maisto laikymui, česnakams šalta ir drėgna aplinka nėra palanki. Štai pagrindinės priežastys:

1. Drėgmė skatina daigų augimą

Šaldytuve česnakas greitai pradeda leisti ūglius – dėl žemesnės temperatūros ir drėgmės. Daigai ne tik keičia skonį, bet ir sumažina česnako maistinę vertę. Be to, išdygęs česnakas gali pasidaryti kartus.

2. Minkštėja ir pradeda pelyti

Česnakas mėgsta sausą, vėsią, bet ne šaltą aplinką. Šaldytuve jis per greitai sugeria drėgmę, todėl skiltelės suminkštėja, susitraukia arba net pradeda pelyti.

3. Prarandamas kvapas ir stiprumas

Ilgai laikomas šaldytuve, česnakas netenka savo intensyvaus kvapo ir skonio. Dėl temperatūrų svyravimo išsibalansuoja veikliosios medžiagos, tokios kaip alicinas – būtent jis atsakingas už česnako antibakterines savybes.

Kaip laikyti česnaką teisingai?

Kad česnakas išliktų šviežias ir naudingas kuo ilgiau, laikykite jį sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kambario temperatūroje. Štai keletas patarimų:

• Laikykite visą galvutę – nesuskaidytas česnakas laikosi gerokai ilgiau nei atskiros skiltelės.
• Naudokite tinklelius ar pintines – česnakui reikia oro cirkuliacijos. Plastikiniai maišeliai ar sandarios dėžutės tik pagreitina gedimą.
• Tinkama vieta – tamsi spintelė ar sandėliukas – venkite tiesioginės saulės, drėgmės ir temperatūrų svyravimų.
• Atskiras skilteles sunaudokite greičiau – jas laikykite kambario temperatūroje, bet ne ilgiau kaip kelias dienas.

O jei jau sudėjote česnaką į šaldytuvą?

Jeigu česnakas jau spėjo pailsėti šaldytuve, atkreipkite dėmesį į jo išvaizdą:

• Jei matote žalius daigelius, juos galima nupjauti, o likusią skiltį dar naudoti, tačiau jos skonis gali būti silpnesnis ar kartesnis.
• Jei skiltelės suminkštėjusios, pajuodusios ar drėgnos – verčiau jų nenaudokite.

Alternatyvos: kaip išsaugoti česnaką ilgesniam laikui

Jei turite didesnį česnako kiekį ir norite jį išlaikyti ilgiau, galite:

• Išdžiovinti česnaką – supjaustykite plonais griežinėliais ir džiovinkite žemoje temperatūroje orkaitėje ar džiovyklėje.
• Susmulkinti ir užšaldyti – sumaišykite su alyvuogių aliejumi ir užšaldykite ledo formelėse.
• Pasigaminti česnako pastą – sutrinkite ir laikykite sandariame inde su aliejumi šaldytuve, bet sunaudokite per 1–2 savaites.

The post Nedėkite česnakų į šaldytuvą: kodėl nereikėtų to daryti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Subalansuota ir natūrali mityba

Tai – pagrindas, be kurio neveiks jokie papildai. Imunitetą stiprina maistas, kuriame gausu:

• Vaisių ir daržovių (ypač citrusinių vaisių, uogų, morkų, kopūstų, špinatų);
• Svogūnų ir česnakų – jie turi natūralių antibakterinių savybių;
• Pilno grūdo produktų, kurie palaiko žarnyno veiklą;
• Ankštinių ir riešutų – svarbių baltymų ir mineralų šaltinių.

Svarbiausia – įvairovė ir šviežumas. Venkite perdirbtų, daug cukraus ar transriebalų turinčių produktų – jie silpnina imuninės sistemos veiklą.

2. Kokybiškas miegas

Nors tai skamba paprastai, nuolatinis miego trūkumas tiesiogiai silpnina imunitetą. Miego metu organizmas atkuria ląsteles, mažina uždegiminius procesus ir gamina imuninę sistemą palaikančias medžiagas.

Rekomendacijos:

• Suaugusiam žmogui reikia 7–9 val. miego per parą.
• Verta eiti miegoti tuo pačiu metu, o miegamojo aplinką padaryti ramią, tamsią ir tylią.

3. Judėjimas gryname ore

Fizinis aktyvumas – vienas geriausių natūralių imuniteto stiprintojų. Judėdami mes:

• geriname kraujotaką,
• stipriname limfinę sistemą,
• mažiname streso hormonų kiekį.

Nereikia sunkių treniruočių – 30 minučių pasivaikščiojimo kasdien jau duoda naudos. Dar geriau – tai daryti gamtoje: miške, parke ar prie vandens telkinio.

4. Streso mažinimas

Ilgalaikis stresas slopina imuninę sistemą, nes nuolat padidėjęs kortizolio kiekis trukdo organizmui kovoti su infekcijomis.

Kaip padėti sau?

• Praktikuokite kvėpavimo pratimus, jogą, meditaciją.
• Skirkite laiko pomėgiams, žmonėms ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą.
• Venkite informacinio triukšmo – žinių ar socialinių tinklų pertekliaus.

🚿 5. Grūdinimasis

Šalto vandens procedūros – senas, bet labai veiksmingas būdas grūdinti imunitetą.

Ką galima išbandyti:

• Šalto vandens kontrastinis dušas (palaipsniui mažinant temperatūrą);
• Vaikščiojimas basomis per rasą ar sniegą;
• Maudynės šaltame vandenyje, jei jau esate patyrę.

Svarbiausia – nuoseklumas ir atsargumas, ypač jei turite sveikatos problemų.

6. Natūralūs imunitetą palaikantys gėrimai

Kasdien vartojami šildantys ir vitaminų kupini gėrimai taip pat daro įtaką sveikatai:

• Šilta imbiero, citrinos ir medaus arbata – priešuždegiminė ir šildanti.
• Erškėtuogių nuoviras – natūralus vitamino C šaltinis.
• Fermentuoti gėrimai, pvz., kefyras ar kombučia, – gerina žarnyno mikroflorą, kuri svarbi imunitetui.

7. Žarnyno sveikata = stipresnis imunitetas

Net 70 % imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne, tad rūpintis virškinimu – būtina.

• Valgykite daugiau skaidulinių medžiagų (daržovių, sėlenų, vaisių su odele).
• Įtraukite fermentuotų produktų: raugintų kopūstų, jogurto, kefyro.
• Venkite antibiotikų be būtinybės – jie naikina ir gerąsias žarnyno bakterijas.

The post Kaip sustiprinti imunitetą be papildų: 7 natūralūs būdai, kurie veikia appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Subalansuota ir įvairi mityba

Sveika mityba – tai vienas stipriausių ginklų imunitetui.

Įtraukite į savo racioną:

• Vitamino C šaltinius: citrusiniai vaisiai, šaltalankiai, kopūstai, paprika
• Cinką: moliūgų sėklos, lęšiai, jautiena
• Probiotikus: natūralus jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai
• Imbierą, česnaką ir ciberžolę – stipriai veikia priešuždegimiškai
• Omega-3 riebalų rūgštis: linų sėmenys, riebi žuvis, graikiniai riešutai

📌 Patarimas: venkite perdirbto cukraus ir greito maisto – jie slopina imuninės sistemos veiklą.

2. Žolelės ir natūralūs papildai

Lietuvoje nuo seno vertinamos vaistažolės, kurios gali padėti stiprinti atsparumą:

• Ežiuolė – aktyvina imuninę sistemą, padeda kovoti su virusais
• Šaltalankis – itin turtingas vitamino C ir antioksidantų
• Erškėtuogės – stiprina kraujagysles ir gerina atsparumą
• Česnako ekstraktas – natūralus antibakterinis ir antivirusinis ginklas
• Propolio lašai – veikia kaip natūralus antibiotikas

3. Kokybiškas miegas

Miego trūkumas silpnina imuninę sistemą. Suaugusiam žmogui reikėtų bent 7–8 valandų miego per parą. Miegant organizmas gamina imunines ląsteles – todėl poilsis yra esminė gynybos dalis.

4. Fizinis aktyvumas

Judėjimas stiprina organizmą ir padeda limfinei sistemai veikti efektyviau. Reguliarus vaikščiojimas, mankšta, joga ar plaukimas – viskas tinka, jei tik judate bent 30 minučių per dieną.

5. Mažinkite stresą

Nuolatinis stresas skatina kortizolio gamybą, kuris silpnina imuninę sistemą. Natūralūs būdai stresui mažinti:

• Kvėpavimo pratimai
• Meditacija ar sąmoningumo praktika (mindfulness)
• Buvimas gamtoje
• Laikas sau, hobiai

6. Grūdinimasis

Šaltas dušas, vaikščiojimas basomis, maudynės ežere ar bent kambario vėdinimas – visi šie būdai padeda organizmui prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių ir stiprina imunitetą. Grūdinimą reikia pradėti pamažu ir atsakingai.

7. Gerkite pakankamai vandens

Hidratacija būtina ląstelių veiklai, toksinų šalinimui ir visų organizmo sistemų darbui. Gerkite gryną vandenį, žolelių arbatas, o štai saldūs gėrimai ar per daug kavos – ne į naudą.

The post Imuniteto stiprinimas natūraliais būdais: ką verta žinoti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.