Sako, kad su mylimuoju vienodai gera ir palapinėje, ir prabangiuose apartamentuose. Galbūt, tačiau tai nereiškia, kad vertėtų atsisakyti kelionių į romantiškiausius pasaulio kampelius. Vien Europoje jų – galybė, todėl tikrai verta skirti laiko pigių skrydžių paieškoms ir vos per kelias valandas atsidurti ten, kur milijonai įsimylėjėlių prisiekė amžiną meilę.
Paryžius
Jei jūsų draugystės stadija – dar tik saldūs skraidantys drugeliai, vienintelė svajonė, kuri iškart pradeda suktis galvoje, – noriu su tavimi į Paryžių! Tradiciniu įsimylėjėlių miestu tapusiame Paryžiuje galima aplankyti ne tik turistines vietas. Magiška Prancūzijos sostinė slepia kol kas daugiau aikčioti priverčiančių vaizdų nei Eifelio bokštas, Eliziejaus laukai ar Dievo Motinos katedra.
Leidžiantis saulei būtina aplankyti didžiausią Paryžiaus parką Bois de Vincennes, jame tyvuliuoja didžiulis ežeras. Ant jo viduryje stūksančios nedidelės salos stovi 1860 m. pastatytas unikalus kūrinys, vadinamas meilės šventykla. Rokoko stiliaus statinys turi dvynį kitame parke, Buttes-Chaumont, tačiau šis kur kas mažiau žinomas ir lankomas turistų, tad romantiškomis akimirkomis nereikės dalytis su šimtais vaizdų ištroškusių keliautojų. Be to, galėsite pasiekti salą tilteliu arba nuplaukti iki jos išnuomota valtimi – kiekviena jų pavadinta merginų vardais. Kas gali būti romantiškiau už tokį pasiplaukiojimą saulėlydžio fone? Saulei pradingstant į ežerą nuostabus vaizdas atsivers atsistojus pačiame šventyklos viduryje.
Jeigu kada svajojai pakartoti spagečių valgymo sceną iš Disnėjaus animacinio serialo „Dama ir valkata“ (angl. Lady and the Tramp), turime tau pasiūlymą. Eikite Rue du Faubourg Saint-Antoine gatve ir akylai sekite ženklus – prie 159 namo pateksite į visų užmirštą skersgatvį, grįstą akmenimis. Iš visų itališkų restoranėlių bus sunku išsirinkti, kur prisėsti, tačiau nesijaudinkite – visuose spagečiai, lazanija, rizotas ir kiti itališki patiekalai tirps burnoje. O, svarbiausia, kad romantiškos vakarienės žvakių šviesoje nesutrukdys jokie turistų srautai.
Jei esant Paryžiuje lauke maloniai šilta, po vakarienės būtina nueiti į Senos krantinėje įsikūrusį amfiteatrą 5-ajame rajone. Ten iki vidurnakčio po atviru dangumi vyksta tango pamokos pradedantiesiems, o profesionalai rodo aistringo šokio žingsnelius susirinkusiems žiūrėti įspūdingo reginio. Įtaigūs šokėjai, romantiški judesiai ir žmonių aikčiojimų pripildyta atmosfera paliks neišdildomą įspūdį. Nepastebėsite, kaip patys pradėsite suktis ant krantinės grindinio!
Į namus grįžkite spalvotu, nedideliu vintažiniu „Citroen CV2“ taksi automobiliu su atviru stogu. Visi „4 Rues sous 1 Parapluie“ kompanijos vairuotojai dėvi tradicinę prancūzų uniformą – dryžuotus marškinėlius ir juodas beretes. Vairuotojai puikiai pažįsta Paryžių, tad galite paprašyti važiuoti į gražiausias ir mažiausiai turistų lankomas vietas, o pro atvirą stogą grožėtis žvaigždėtu miesto dangumi.
Verona
„Meilė; / Tai ji parodė kelią man čionai; / Ji davė ryžtą man, aš jai akis. / Nesu jūreivis, bet jei nuo manęs / Tu būtumei už marių tolimų; / Dėl tokio lobio leisčiaus vandenynan“ – dar XVI a. Šekspyras rašė savo žymiausioje tragedijoje „Romeo ir Džiuljeta“. Ar įsivaizduoji, kad ir šiandien galėtum pabučiuoti savo meilę po Džuljetos balkonu?
Vienas žinomiausių ir lankomiausių objektų šiaurės Italijoje įsikūrusioje Veronoje – Džiuljetos namas (Casa di Giulietta). Kasdien jos kieme apsilanko tūkstančiai turistų, norinčių pajusti romantišką dvasią. Ant sienų įsimylėjėliai rašo savo meilės vardus, kabina spyneles ir prisiekinėja amžiną meilę. Ten kiekvienas turi galimybę išsakyti slapčiausias meilės viltis, užrašyti jas ant sienos ar lapelio ir palikti laiškelį su ramybės neduodančiu klausimu sienų plyšyje. Į laiškus, adresuotus Džuljetai, nuo XX a. 8 dešimtmečio atsako Veronos savanorių komanda „Džuljetos klubas“. Ši idėja dar XX a. 4 dešimtmetyje kilo vienam Džuljetos namo prižiūrėtojui E. Solimaniui. Turbūt joks psichologas pasaulyje neturi tokios meilės problemų sprendimo patirties! Kasmet sulaukiama apie 15 tūkst. laiškų, dauguma jų būna parašyti merginų. Įsimylėjėlių paliekami ir paštu atsiunčiami laiškai paskatino sukurti gerai žinomą romantinį kino filmą „Laiškai Džuljetai“.
Džuljetos namo kieme nuo 1972 m. stovi ir bronzinė jos statula, sukurta skulptoriaus Nereo Costantini. Iki šiol tikima, kad, patrynus statulos krūtinės dešinę pusę, ims sektis meilėje. Miesto svečiai gali aplankyti ir netoli namo esantį Džuljetos kapą (La Tomba di Giulietta). Tai – tikras XIII–XIV a. sarkofagas, kurį pranciškonų vienuoliai rado vienoje savo vienuolyno sienoje. Nuo to laiko apie kapavietę pasklido legenda. Tikima, kad šioje vietoje palaidoti nelaimingi įsimylėjėliai. 1937 m. minėtasis namo prižiūrėtojas E. Solimanis sugalvojo įsimylėjėliams dar vieną intriguojantį meilės ritualą. Jie turi sujungti rankas ties sarkofagu, virš jo pasibučiuoti, ir jų meilę nuo tos akimirkos saugo pati Džuljeta. Nors visi įsimylėję skuba pirkti bilietus į Paryžių, daug kas sutinka, kad Verona savo jaukumu, dramatiškumu ir troškimu mylėti lenkia net Prancūzijos sostinę.
Briugė
Mažai kas žino miestelį šiaurės vakarų Belgijoje. Nuvykus į Briugę galima pasijusti tarsi Viduramžius menančioje, laiko nepaliestoje pasakoje. Miestelis išraižytas kanalų, tad romantikos išsiilgusios poros miestą apžiūri jaukiai įsisukusios į pledus valtyse. Briugė taip pat garsėja elegantiškųjų gulbių gausa, mažomis senamiesčio parduotuvėmis ir įspūdingomis desertinėmis, o kur dar persekiojantis belgiško šokolado kvapas…
Miestelis įsikūręs prie Šiaurės jūros, tad jis nuolat apimtas miglos, o rytinis rūkas retai kada išsisklaido iki pat vakaro. Vietiniai juokauja, kad Briugėje būtina pasibučiuoti lietuje, jeigu iki šiol neteko patirti šio romantiško jausmo. Tai yra vienas iš miestų, vadinamų romantišku „Šiaurės Venecijos“ vardu. Miesto širdis – Briugės Turgaus aikštė. Aplink ją susispietę dailūs istoriniai namai, o virš jų kyla varpinės bokštas, rymantis čia nuo XIV amžiaus. Į šio bokšto viršų veda 360 laiptelių, o jo viršuje iki šių dienų skamba 48 varpai. Tik pagalvok, kiek romantiškų akimirkų galėtumėte patirti jų klausydamiesi!
Roma
Jeigu šį kartą skrendate Romos kryptimi, ten rasite ne ką mažiau objektų, kuriuos pamačius norėsis tvirčiau paimti simpatijos ranką. Vietiniai italai sako, kad Romoje yra dešimt vietų, kuriose nesusilaikysite nepabučiavę savo antrosios pusės. Ar jaučiatės pasiruošę atlaikyti šį išbandymą?
Romantiškai vakarienei pasirinkite įspūdingiausia panorama galinčio pasigirti viešbučio „Hotel Eden“ restoraną. Jeigu valgiai pasirodys per brangūs, užsisakykite sulčių ir tiesiog grožėkitės vakarėjančiu dangumi. Saulei pasislėpus už Vatikano bokštų pasibučiuokite ir patraukite kito objekto link!
Jei Federico Fellini savo filmo „La Dolce Vita“ romantiškiausiai scenai pasirinko Trevi fontaną, vadinasi, jį turi aplankyti įsimylėjėliai. Čia visada rasi bent vieną porelę, kurį ką tik susižadėjo, prisipažino meilėje ar pirmą kartą pasibučiavo. Ši stebuklinga vieta traukia tūkstančius turistų: jie ne taip erzins, jeigu nebandysite prasibrauti į pirmąsias eiles, bet stebėsite bendrą atmosferą. Jeigu visgi norisi fontaną apžiūrėti iš arčiau, ateikite prie jo saulei vos pakilus.
Nepasilikite visų romantiškų vietų vakarui: kai kuriomis reikia grožėtis po skaisčiai mėlynu dangumi. Viena tokių – Gianicolo kalva. Į ją galite įkopti arba užkilti keltuvu. 180 laipsnių panoramoje išryškėja balti Romos monumentai – jais galite grožėtis valgydami čia pat parduodamus pasakiško skonio itališkus ledus. Ir, žinoma, bučiuotis skirtingų skonių lūpomis! Grįžtant namo ir užsidegus miesto žiburiams, būtina prasukti pro Tibro upės prieplauką „Lungotevere“, nusodintą medžių alėja ir išstatyta suolais iki pat vandens. Prieš akis atsivers pasakiškas Šv. Petro bazilikos, Castel Sant’Angelo tvirtovės ir Tibro salos vaizdai. Tobula akimirka prieš miegą pavogti dar vieną kitą saldų bučinį.
Dar viena įdomi vieta Tibro pakrantėje – bažnyčios „Santa Maria In Cosmedin“ prieangyje esanti „Teisybės burna“ (Bocca Della Verita), ją galite išvysti filme „Romos atostogos“ su garsiąja Audrey Hepburn. Tikima, kad įkišus ranką į šią burną meluojantiesiems ji nukandama. Gal visai neblogas būdas įsitikinti meilės tikrumu? Juokaujame, žinoma.
Venecija
Tik užsiminus apie Veneciją prieš akis išdygsta kanaluose plaukančios dvivietės gondolos, kuriose jaukiai įsisukusios į glėbį poros apžiūrinėja miestą. Net užkietėję keliautojai pripažįsta, kad Venecija – vienas romantiškiausių Europos miestų. Kanalas Giudecca – kone pagrindinė miesto arterija, o šalia jo esančiu Zattere taku būtina nueiti kiekvienai porai. Šalia kanalo įsikūrusi šimtmečius menanti gondolų gamykla, kurių iki šiol pasaulyje likusios vos kelios. Iš pradžių susipažinkite, kaip gaminami šie maži laiveliai, o vėliau patraukite vieną jų išbandyti Giudeccos kanale.
Šalia jo įsikūrę ir jaukiausi miesto restoranėliai, kuriuose dažniausiai dirba patys jų savininkai, tad puikiai išmano valgiaraštį ir gali nuoširdžiai patarti. Vakarieniaujant daugumoje jų skamba pianino ar smuiko garsai, kanalu lėtai plaukia gondolos, o ant stalo garuoja šviežias itališkas maistas. Argi ne tobulas romantiškų atostogų paveikslas?
Visas pasaulis Veneciją sieja su Kupidonu, meilės dievu, kitaip dar vadinamu Amūru. Romantizmas, erotika, šventa ir amžina meilė… Kupidonas viešpatauja šiame mieste pasiruošęs bet kada iššauti savo svaigiųjų kvepalų strėlę. Be to, Venecija siejama su Giacomo Casanova ir, žinoma, Venecijos kurtizanių tradicija, aprašyta ne vienoje istorinėje knygoje ir romane. Visos šios mistiškos istorijos į nedidelį Italijos miestą pritraukia tūkstančius turistų, norinčių įsitikinti, ar šiomis dienomis
Venecijos gatvės primena istorines legendas ir pasakojimus.
