Vasara ir ruduo Lietuvoje – tai agurkų metas. Jų tiek daug, kad kartais, atrodo, nežinome, ką dar galima iš jų pasigaminti. Tačiau mūsų močiučių ir prosenelių išradingumas buvo beribis – jos nemėgo nieko išmesti ir net agurkų žieveles sugebėdavo paversti gardžiu užkandžiu. Sūdytos agurkų žievelės – tai paprastas, bet nepelnytai pamirštas kaimo delikatesas, kuris šiandien vėl atranda kelią į modernias virtuves.
Kodėl būtent žievelės?
Agurko žievelėje slypi daug vertingų medžiagų – vitaminų, mineralų ir skaidulų. Seniau kaime, kur kiekviena daržovė buvo brangi, išmesti žieveles būtų buvę nuodėmė. Šeimininkės jas sūdydavo atskirai – taip atsirasdavo pigus, bet gardus užkandis prie bulvių, duonos ar net kaip garnyras prie mėsos.
Sūdytos žievelės būdavo tarsi „greita versija“ agurkų rauginimui – jų nereikėdavo ilgai laikyti, jos greitai įgaudavo skonį ir būdavo valgomos beveik iš karto.
Kaip paruošti sūdytas agurkų žieveles?
Reikės:
- Agurkų žievelių (kuo šviežesnių ir storesnių, tuo skaniau),
- Druskos (geriausia rupios),
- Krapų šakelių, česnako, pipirų (pagal skonį).
Gaminimas:
- Kruopščiai nuplaukite agurkus ir nulupkite žieveles – stenkitės, kad jos būtų kuo storesnės.
- Žieveles sudėkite į nedidelį molinį ar stiklinį indą.
- Pabarstykite rupia druska – apie 1 šaukštą druskos 300–400 g žievelių.
- Įdėkite kelias krapų šakeles, galite pridėti česnako skiltelę ar keletą juodųjų pipirų.
- Lengvai paspauskite, kad žievelės suminkštėtų ir išleistų sultis.
- Palikite pastovėti 1–2 dienas vėsioje vietoje.
Po kelių dienų turėsite gardų, traškų ir kiek pikantišką užkandį.
Kaip valgyti?
- Prie virtų bulvių – klasikinis kaimo variantas. Bulvės, grietinė ir šiek tiek sūdytų žievelių – paprasta, bet labai gardu.
- Su juoda duona ir lašinukais – nebrangi užkanda, kuria vaišindavosi šeimininkai po sunkių darbų.
- Kaip garnyras prie mėsos ar žuvies – lengvai sūrios ir traškios žievelės suteikia gaivumo.
- Šiuolaikiškai – jas galima naudoti salotoms, burgeriams ar net sushi įdarams pagardinti.
Pamirštas, bet vertas prisiminti
Sūdytos agurkų žievelės – tai puikus pavyzdys, kaip mūsų senoliai sugebėdavo panaudoti net tai, kas atrodytų nereikalinga. Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie tvarumą ir maisto švaistymo mažinimą, šis paprastas receptas vėl tampa aktualus.
Galbūt verta išbandyti ir patiems? Vietoje to, kad žievelės keliautų į šiukšlių kibirą ar kompostą, jos gali tapti gardžia užkanda, kuri nustebins svečius ir pradžiugins šeimą.
