Šią sriubą galima virti su vištiena, kiauliena, jautiena arba visai be mėsos. Grikiai suteikia sriubai malonų riešutinį skonį, sotumo, o daržovės – švelnumo ir aromato.
sriuba
Seniausias
Kai norisi šaltibarščių, bet ne visada norisi burokėlių, puiki alternatyva – balti šaltibarščiai su agurkais ir ridikėliais. Tai lengva, gaivi ir labai greitai paruošiama vasaros sriuba, kuriai nereikia nei virti burokėlių, nei ilgai stovėti prie viryklės. Užtenka kefyro, šviežių daržovių, žalumynų ir kelių paprastų priedų.
Senovinė burokėlių sriuba – tai vienas tų patiekalų, kurie kvepia namais, vaikyste ir lėtai verdamu sekmadienio pietų puodu. Ji soti, švelniai rūgštelėjusi, gražios spalvos ir labai paprasta. Tokiai sriubai nereikia įmantrių produktų – užtenka burokėlių, bulvių, morkų, svogūno, šiek tiek kopūsto ir gero sultinio.
Kai norisi šilto, sotaus ir aromatingo patiekalo, nebūtina valandų valandas virti sudėtingo sultinio. Greitą rameną galima paruošti vos per 20 minučių, o jo skonis bus kur kas sodresnis nei įprastų užpilamų makaronų.
Lauko čili sriuba – vienas geriausių patiekalų gaminti ant laužo, iškyloje ar sodyboje. Tiršta, soti, šiek tiek aštri ir maloniai dūmais kvepianti sriuba ypač tinka vėsesniam vakarui, kai norisi kažko šildančio ir tikrai sotaus.
Moliūgų sriuba dažnai padalija žmones į dvi stovyklas – vieni ją dievina, kiti sako, kad moliūgų skonis jiems per saldus ar per intensyvus. Tačiau ši versija kitokia. Ji švelni, kreminė, subalansuota ir neturi ryškaus „moliūginio“ poskonio.
Ryžių sriuba – tai vienas tų patiekalų, kurie tinka ir lengviems pietums, ir jaukiai vakarienei. Ji nebrangi, greitai paruošiama, švelnaus skonio, todėl dažnai patinka ir vaikams. Tokią sriubą galima virti su vištiena, daržovėmis arba visai be mėsos – pagal tai, ką turite namuose.
Klausimas, į kurią pusę reikia maišyti sriubą — prieš ar palei laikrodžio rodyklę — iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistas ar net juokingas. Juk sriuba nėra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikėtų tiksliai nustatytos krypties. Dažniausiai žmogus tiesiog paima šaukštą, pamaišo, paragauja ir valgo. Vis dėlto šis kasdienis veiksmas slepia daugiau, nei gali atrodyti: čia susipina patogumas, įprotis, rankos judesiai, kulinarinė praktika ir net šiek tiek fizikos.
Vasaros pabaigoje arba derlingu sezonu cukinijos darže kartais ima augti taip sparčiai, kad vos spėjame jas skinti. Vieną dieną jos dar mažos ir gražios, o kitą – jau didžiulės, užimančios pusę virtuvės stalviršio. Tada kyla tas pats klausimas: ką dar pagaminti iš cukinijų, kad būtų skanu, paprasta ir neatsibostų?
Burokėliai – nebrangi, universali ir lengvai pritaikoma daržovė. Iš jų galima paruošti ne tik tradicinę sriubą ar salotas, bet ir sočius pietus, užtepėles, garnyrus bei net traškius užkandžius.
Rudenį nuėmus gausų moliūgų derlių dažnam kyla klausimas – kaip juos išlaikyti kuo ilgiau, kad dar žiemą ar net pavasarį būtų galima virti sriubas, kepti pyragus ar ruošti troškinius?
Svarbiausia šiame recepte neskubėti: grybus verta gerai išmirkyti, o burokėlius trumpai patroškinti atskirai. Taip sriuba išlieka ryškesnės spalvos ir įgauna sodresnį skonį.
